HYBRIDS

Dažniausiai – malonus, mielas ir geras žmogus. Gražų žodį ras visiems ir kiekvienam, o ir padarys tai be jokių pastangų – nuoširdžiai mato kiekviename šį tą gero ir teigiamo, net ir blogiausioje situacijoje bando pastebėti kokį šviesos spindulį, kurio įsikimba ir kuris suteikia jėgų. Nepaisant visų per gyvenimą patirtų skriaudų ir nesėkmių, pati nėra nei kerštinga, nei žiauri. Kartais praranda kantrybę, o ir pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai, tačiau tai labiau pykčio išraiška nei noras ką nors įskaudinti ar tuo labiau sužeisti. Kaip greitai užsidega, taip greitai ir nurimsta, stengdamasi nekaupti viduje visų neigiamų emocijų, bandydama rasti sveikus būdus jas išlieti – ar tai būtų jodinėjimas žirgais, ar pasivažinėjimas motociklu, ar pasivaikščiojimus su šunimis. Ramybę atranda gamtoje, gerose knygose, taurėje gero vyno. Užkietėjusi romantikė, net jei gyvenimas vis įrodo, kad tokia būti tiesiog kvaila ir naivu. Tačiau tiki meile, tiki tuo, jog sukurs šeimą kurios taip trokšta, kad gaus savo laimingą pabaigą, kurios jaučiasi nusipelniusi. Vis dėlto, po tiek metų gyvenimo auksiniame narvelyje, jaučiasi pasimokiusi, kad niekas iš dangaus nenukrenta, todėl yra pasiruošusi dėl savo laimingos pabaigos padirbėti – net jei ne visuomet švariai. Yra gera ir rūpestinga draugė, puiki klausytoja, visuomet pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką net ir tiems, kuriuos menkai pažįsta. Itin empatiška, jautri, svetimas problemas lengvai priima kaip savas, į jas įsijaučia, su jomis susigyvena. Tačiau nėra linkusi tik rypuoti kaip viskas blogai – bando rasti logiškiausius sprendimus, pasiūlyti išeitis iš blogų situacijų tiek sau, tiek kitiems. Dažnai nutyli ir nuryja tai, kas sukasi ant liežuvio galo, todėl retai kada konfliktuoja ir neprisidaro priešų. Vis dėlto, mokosi atvirumo su kitais ir pačia savimi bei suvokimo, kad visiems draugu nebūsi. Bando atsikratyti susikoncentravimo į tai, ką apie ją galvoja aplinkiniai, kaip ją vertina ir dėl ko smerkia. Yra išsilavinusi ir intelektuali, tačiau ne visada savimi pasitiki pakankamai, kad tai pademonstruotų, ypač naujoje kompanijoje, nes santūrumas bei kuklumas pakiša koją. Visuomet laikosi savo žodžio, yra patikima, išradinga, tolerantiška, kantri.

Montgomery D. Finlaggan, tikrasis vardas - Killian Jameson gimė Škotijoje, viskio daryklos darbuotojų šeimoje. Mama dirbo buhaltere, tėvas - inžinieriumi, šeima buvo niekuo neišskirtinė, apart fakto, kad sugalvojo įsivaikinti kūdikį. Niekam nebuvo paslaptis, kad taip elgėsi dėl papildomų valstybės išmokų ir noro išsaugoti darbus, kurie krizės metais nebuvo tokie užtikrinti kaip anksčiau. Killianas visuomet buvo įprastas vaikas, gana tipinių gebėjimų, šiek tiek užguitas savo netikro brolio, kuris buvo šeimos pasididžiavimas ir džiaugsmas. Vis dėlto, vaikinas gerokai atsigavo įstojęs į universitetą Londone. Ten atrado daugiau draugų ir pažinčių, o ir kitokį gyvenimo būdą - įsisukęs į sau neįprastus draugų ratus, priprato prie prabangos ir pinigų, kuriais aplinkiniai švaistėsi be jokio rūpesčio. Supratęs, kad ir pats nori gyventi neskaičiuodamas, Killianas ėmėsi didžiausios savo užduoties per visą gyvenimą - konflikto metu ne tik nužudė savo geriausią draugą, bet ir, naudodamasis išskirtiniu panašumu į vaikiną, perėmė jo tapatybę, dokumentus ir visus reikalingiausius duomenis. Įskaitant ir banko korteles bei paramos fondą. Žinoma, pinigai amžinai nesitęsė, ypač nenorint rizikuoti susidurti su tais, kurie galėtų aferą išaiškinti, todėl Montis vis keičia gyvenamąją vietą, naudojasi žinoma pavarde ir ne savais ryšiais, vis bando įsitvirtinti biznio pasaulyje ir bando vaidinti kur kas protingesnį, žavesį ir charizmatiškesnį nei yra iš tiesų.

Dar visai neseniai Williamas buvo žinomas, kaip Will Burton. Vienas geriausių Newcastle upon Tyne jaunųjų raganių. Kiekvienas jį sutikęs… apstulbdavo, ne tik nuo jo išvaizdos, tačiau ir sugebėjimų. Vaikinas ne veltui buvo gerbiamas. Williamo tėvas buvo gerai žinomas raganius, ne tik Newcastle, bet ir visoje Jungtinėje Karalystėje ir netgi už Atlanto. Turėti žinoma tėvą, buvo pats didžiausias vaikino košmaras. Ko niekas nežinojo - Williamas buvo hibridas, pamestas motinos ir paliktas tėvo gniaužtuose. Niekas, absoliučiai niekas nežinojo, kad Williamas buvo žmogaus ir raganiaus trumpo romano vaisius. Romanas greitai baigėsi, kartu su juo ir Williamo motina. Vaikinas visą savo vaikyste ir paauglystę praleido tik su tėvu ir jo meilužėmis. Tokių jis matė ne vieną, bent jau pasitikdavo rytais, kai jos išeidavo. Tačiau Williamas visados buvo įlindęs į knygas, ne tik dėl to, kad tėvas liepė, tačiau ir pats troško tapti galingu bei dingti nuo tėvo. Paauglystė jiems abiems buvo tikrai sudėtinga, Willas ne kartą buvo gavęs į šoną, kartais savaitėmis nepasirodydavo akademijoje. Tačiau prie tokio auklėjimo Williamas buvo pripratęs, tikriausiai tas vienas kartas, kai panaudojo savo galias prieš tėvą, vaikiną sugebėjo pakelti jo akyse. Tikriausiai taip buvo lūžis, kai Williamas tapo tokiu, koks yra šiandien, visas nusietas tatiuruotėmis, piktas. Bet nereikėjo apsigauti, taip buvo tik jo išvaizda, sukurtas veikėjęs, kurio tėvas taip troško. Bet kartu su viskuo atėjo ne tik vaidmuo, Willas pradėjo “šakotis” prieš tėvą. Taip tikriausiai jie vienas kitą ir būtų papjovę, kol viskas neapsivertė aukštyn kojomis. Williamas sužinojo apie savo motiną ir kur ji randasi, ko jis nežinojo - ji buvo mirusi. Tikriausiai tėvas specialiai to nesakė vaikinui, kad jį vėl sužlugdytų. Taip ir buvo, nes sekanti žinia buvo visai kitokia - jie keliasi gyventi į Čikagą, nes Robertas turėjo sutvarkyti Academy of Unseen Arts. Tik nusileidus į Čikagą, vaikinas patraukė ne į akademiją, o prie Jonhsonų namų. Tiksliau jų vilos. Na reikėjo pasakyti, niekas nesitikėjo tokio apsilankymo. Luko ir Willo pirmas susitikimas buvo iš ties, labai keistas. Tačiau viskas pasibaigė net per gerai. Williamas planavo viską išsakyti motinai, tačiau atvykęs sužinojo visai kitą informaciją. Viskas atrodė, kad apsivertė aukštyn kojomis ir vaikinas tokio gyvenimo tiesiog nebenorėjo. Williamas buvo dingęs pora savaičių, keista, kad Robert neieškojo jo, na arba jis puikiai žinojo, kur jo reikėjo ieškoti. Bet tikriausiai jų paskutiniai metai… na jie tikrai buvo susitvarkę savo santykius ir tėvas matė Williame daugiau savęs, nei jo motinos. Taip tikriausiai buvo Max’o šansas į visai kitokį gyvenimą.
Tą gyvenimą jis ir ruošėsi pasiimti. Abu Burtonai suprato, kad Čikaga yra pavojinga, todėl sudarė paktą (žinoma, kad Šetonui matant), kad Williamas akademijoje pasirodys tik po mėnesio, kai tėvas jau ten darbuosis ir ne Burton pavarde, bet Johnson. Tėvas tuo labai nebuvo patenkintas, tačiau žinojo, kad jo sūnus apsaugos jo nugarą, jeigu to reikės. O taip padaryti nešiojant kitą pavardę buvo žymiai lengviau. Iš šono tikrai galėjo atrodyti, kad Williamas bus pirmasis, kuris norės nužudyti tėvą… tačiau jų santykiai tikrai buvo labai keisti ir ne visiems suprantami. 

SBP: Zari Tomaz
Abigailė kilusi iš senos žemę saugančių moterų šeimos. Kiekviena vyriausioji šeimos moteris paveldėdavo amuletą, kuris suteikdavo nepaprastų galių. Visos šeimos mergaitės būdavo supažindinamos su savo šeimos palikimu, bei našta, su kuria susidurs, kai medalionas pateks į jų rankas. Tačiau Abigailė skyrėsi nuo visų šeimos moterų, jos mamai nepatiko toks likimas, ji nepritarė, todėl merginai niekados nepapasakojo, kad jos šeima nėra paprasti, kad turi palikimą ir pareigas pasauliui. Nors močiutė jai troško visą gyvenimą pasakyti tiesą, tačiau negalėjo. Abigailė žinojo istorijas, apie galingas moteris, kurios medaliono pagalba gali išsikviesti bet kokio gyvūno sielą ir įgauti jo savybes, tačiau ji visados buvo įsitikinusi, kad tai tik vaikų pasakos, kurias močiutė jai pasakodavo. Sulaukusi dvidešimto gimtadienio, močiutė neklausė dukters norų, todėl anūkei papasakojo visą tiesą, mat ši buvo sekanti, kuri privalės nešioti medalioną. Žinia visiškai šokiravo Abigailę, ji manė, kad tai buvo tik močiutės pokštas, mergina nesutiko su atskleista tiesa ir visko išsižadėjo. Praėjus keliems mėnesiams močiutė mirė, palikdama savo talismaną Abigailei. Merginos mama supratusi, kad blogai elgėsi irneleido dukteriai turėti pasirinkimo teisės, papasakojo visą istoriją. Nors ir buvo sunku, tačiau Afton priėmė tiesą, bei užsidėjo amuletą. Pajustos galios merginą visiškai šokiravo, tačiau ji jautė pareigą nenuvilti močiutės. Paprašiusi mamos pagalbos, mergina pradėjo tobulinti savo žinias apie šeimą, kodėl jie yra išskirtiniai. Bandydama nugalėti savo baimes mergina stengiasi palaikyti pasaulyje taiką. Kai netikėtai jos akiratyje atsiranda mergina, kuri viską pakeičia. Susipažinus su Louisa Aife Lazer, ji pasiūlo merginoms susivienyti, prižada padėti įvaldyti pilnai savas jėgas. Po mažu tarp jų užsimezgė tikra draugystė, kuri sugebėjo pavirsti į romantiškus jausmus.

SBP: El Diablo.
Dar būdamas ketverių, prarado savo tėvus. Kuomet nukrito lėktuvas ir gimdytojai negrįžo pasiimti vaiko iš artimųjų, šis neilgai trukus tapo našta. Nenorėdami papildomos atsakomybės, vaiką atidavė į globos namus, kur šis labai ilgai neužsibuvo. Pernelyg to neplanuodamas, dažnai padegdavo vieną ar kitą objektą, o išsigandusios prižiūrėtojos vaiką išmetė į gatvę. Lyg tyčia vaiką rado Sindella, kuri šį priglaudė po savo sparnu ir leido gyventi Weylyn'ų mauzoliejuje. Apie šį vaiką nežinojo moters artimieji, o ir pati Sindella niekuomet Xavierui neatstojo motinos. Nors mauzoliejus ir nebuvo ideali gyvenamoji aplinka vaikui, tačiau pastebėjęs moterį buriant, šis ėmė atkartoti jos burtažodžius, kol visai netyčia pats atrado savyje raganiškų galių. Tą pastebėjusi Sindella vaiką išgrūdo į Magijos Akademiją. Visuomet jautė šeimos trūkumą, tad viduje su savimi kovoja, jog moters šeimai neatskleistų paslapties, jog šis ilgą laiką buvo kaip dar vienas Weylyn'ų šeimos gyventojas. Visuomet atidžiai stebi šios šeimos narius, tačiau baiminasi, kad neras bendros kalbos. Tačiau vaikinas net neįsivaizduoja, jog toje šeimoje yra dar viena hibridė, kuri nuo mažų dienų būtų buvusi ideali nepritapėlių kompanionė. Žinodamas savo slaptą talentą, vaikis slepia sugebėjimą nuo akademijos darbuotojų ir studentų, mat pats dorai nesuvokia kodėl gali padaryti tai, ko negali padaryti niekas kitas.

Nicholas gimė mutanto ir žmogaus šeimoje. Deja, tačiau Anthony vaikystė nebuvo šviesi ir linksma, o atvirkščiai - vos sulaukęs vienerių metukų, berniukas buvo paliktas vaikų namuose. Nicholo atmintyje neišliko nei tėvo, nei motinos veidas, o priežastis, kodėl tėvai privalėjo palikti vaiką, vis dar nežinoma. Taip ir augo berniukas Ispanijos miestelio vaikų namuose, kur su kitais našlaičiais kentė darbuotojų smurtą ir patyčias. Neilgai trukus našlaičiai, augdami tokioje pavojingoje aplinkoje, ir patys ėmė vieni prieš kitus smurtauti, bei šaipytis. Berniukas privalėjo išmokti apsiginti tiek fiziškai, tiek ir atsiriboti psichologiškai. Draugų vaikinas neturėjo, o jeigu per dieną su kitais susimušdavo vos vieną kartą, tai jausdavosi kaip laimės kūdikis. Užgrūdintas kūnas ir siela padėjo Nicholui iškęsti tokį tamsų ir skausmingą gyvenimo periodą. Kai berniukui suėjo 15, jis pirmą kartą pastebėjo savo galias. Priimdamas tai kaip gamtos dovaną, vaikinas ėmė praktikuotisir lavinti savo sugebėjimus. Vėliau išsiaiškino, jog jo įvaldytas gebėjimas yra telekinezė. Nicholui suėjus 17 metų, vaikinas pasinėrė į narkotikų, alkoholio ir rizikos liūną. Susidėjęs su netinkamais žmonėmis, jis įstojo į gatvės gaują, kuri pardavinėjo narkotines medžiagas ir užsidirbdavo vykdant nusikaltimus. Būtent tuomet vaikinas pirmą kartą pasijuto esantis galingas ir stiprus, gudrus ir lankstus, o apie užgauliotojus ir patyčias jam galvoti net nebereikėjo. Gaujai ypač pasitarnavo Anthony telekinezė. Tapęs pilnamečiu, vaikinas išėjo iš vaikų namų ir paliko gaują. Du metus keliavo po įvairius pasaulio kraštelius, linksminosi, užsiėmė narkotikų prekyba, vėliau susidėjo su dar viena gauja ir pradėjo prekiauti ginklais. Linksmybės, alkoholis, merginos - visa tai buvo jo gyvenimas. Galiausiai Nicholas atsibeldė į Evanstoną, kur yra pasirengęs mėgautis gyvenimu ir nusikaltimais.

SBP: Loki
Charles savo tėvų nepažinojo ir nuo vaikystės augo prižiūrimas executors organizacijos, kuriai buvo atiduotas, kaip būsimas jos narys. Nors organizacijoje gyvenimas ir nebuvo blogas, Charles niekaip nesuprato, kodėl negali gyventi kaip normalus vaikas su savo šeima, kadangi vietoje to privalėjo mokytis kovos menų ir executors taisyklių. Niekas iš organizacijos nežinojo, kokia yra berniuko kilmė ar juo labiau to, kad Charles paveldėjo mutanto geną iš motinos pusės. Savo galių Charles neatrado ganėtinai ilgai, žinoma, tiek jis, tiek organizacija pastebėjo išskirtinius Horrell talentus kovojime ir jo nepaprastą ištvermingumą, tačiau laurus prisiėmė executors nariai, manydami, kad puikiai ištreniravo vaikiną. Vis dėlto, sulaukęs dvidešimties bei pagaliau prisidėjęs prie vienos iš organizacijos misijų sučiumpant viešai Čikagoje sautėjantį mutantą, Charles visai netikėtai atskleidė savo antžmogišką jėgą, kuri leido suprasti, jog vaikinas toli gražu nėra tiesiog žmogus. Executors organizacija iš karto jį paskelbė kaip pavojingą žmonijai, bet Charles sugebėjo nuo jų pasprukti ir saugiai pasislėpti milžiniškame Čikagos mieste. Grįžti atgal į organizaciją jis nebegalėjo dėl akivaizdžių priežasčių, todėl savo gyvenimą paskyrė ieškodamas kitų mutantų, kuriems galėtų padėti pasislėpti nuo executors, o pats stengėsi išmokti idealiai kontroliuoti savo vis naujai atrandamus sugebėjimus. Jo akiratyje netrukus pasirodė ir Cara Yamashiro, kuri, nors ir atrodė velniškai pavojinga ir šaltakraujė žudikė, sugebėjo suvirpinti Charles širdį.

Raganiaus ir vilkolakės hibridas. Kadaise buvo itin atsidavęs savo tėvui, mat nuo pat mažens domėjosi magija. Jam buvo ypatingai svarbu sužinoti visas subtilybes, kurios buvo susijusios su magija. Jo vaikystės moto - tapti tokiu raganiumi, kurio dar niekas šiame pasaulyje nematė. Ir jam tai puikiai sekėsi. Mokėsi jis labai greitai ir su džiaugsmu priėmė naujus ir dar nematytus iššūkius. Kai į paviršių kilti pradėjo jo kita, "vilkolakio" pusė, ir su tuo jis susidorojo pakankamai ramiai ir greitai. Žinoma, nervai ir tam tikros gyvenimo situacijos priversdavo jį parodyti tikrąją savo kailį, bet dažniausiai jis sugebėdavo susivaldyti ir išlikti paprastu žmogumi. Galios siekimas pamažu jį užvaldė tiek, kad apart galios troškimo jis nieko daugiau nebematė. Nužudė savo vyresnę sesę vien dėl to, kad jai sekėsi kiek geriau, o po kurio laiko atsikratė ir tėvų, mat nematė prasmės su jais palaikyti ryšį, nes viską iš jų gavo ir jų  bandymas valdyti ir varžyti jį jam jau ėjo per gerklę. Ilgus metus gyveno vienas. Darė tą ką nori ir kaip nori. Dabartinis Azael siekis yra įsitvirtinti Čikagoje ir užsitarnauti reikiamą reputaciją būtent šiame mieste.

Nuo gimimo augo tik su tėvu, motinos niekada nepažinojo, mat ji mirė kovodama kai šis buvo dar visai mažytis. Iki penkiolikos gyveno paprasta žmogišką gyvenimą, lankė prestižinę mokyklą, buvo mėgiamas aplinkinių ir viskas atrodė klostėsi it sviestu patepta iki to vakaro, kuomet danguje blausiai švietė pilnas mėnulis. Visą dieną jautėsi kaip ne savas ir jau tikrai manė, kad skaičiuoja savo paskutines dienas, mat kuo tolyn - tuo skausmas darėsi vis nepakenčiamesnis. Tuomet tėvas ir nusprendė papasakoti vaikui, koks jo likimas ir ką šis turės iškęsti. Papasakojo ir apie motina, kuri buvo ragana, kovojusi už savo sūnaus nepriklausomą gyvenimą. Ji nenorėjo, kad Jonathan sulaukus šešiolikos privalėtu atlikti baptizmą, kurio metu atiduotu savo sielą šėtonui. Vaikinui tai atrodė lyg nevykęs tėčio juokelis, tačiau po pirmojo virsmo - gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Tėvas pasamdė vietinę ragana, jog ši išmokytu Griffith magijos manais į jos apsaugą, o pats laisvu laiku mokė sūnų vilkoliškų subtilybių. Nors Eli ir sekėsi sunkiai susitvarkyti su šiom dviem savybėm, tačiau jis neprarado ryžto. Sulaukęs devyniolikos, vaikinas pirmą kartą įsimylėjo paprastąją mirtingąją su kuria netrukus susilaukė pirmagimio. Nors ir buvo ganėtinai jaunas, tačiau jautėsi ganėtiškai tėviškas ir būtu galėjęs bet ką padaryti, jog jo šeima būtu saugi. Deja, sužinojęs kovenas apie visiškai nepriklausomą jauno hibrido gyvenimą - nusprendė šį skaudžiai pamokyti. Nužudė ne tik pastarojo tėvą, tačiau ir mylimąją su naujagimiu. Tą dieną - skilo visi Eli įsitikinimai, šis tapo bejausmis, šaltas ir kupinas keršto. Todėl nusprendė pats savanoriškai prisijungti į koveną ir pamažu išžudyti visas ten buvusias raganas.