HUMANS

SBP: Merlin from Earth 616
Meredith visuomet buvo šviesaus proto vaikas. Gimusi geroje, gan pasiturinčioje šeimoje ji visuomet turėjo prieigą ne tik prie veik neišsenkančių pinigų, tačiau ir nuolat ‚atidaromų jai durų‘. Nuo pat mažų dienų merginos gyvenimas buvo suplanuotas – į kurį darželį, vėliau mokyklą ji keliaus, papomokinė veikla, vakariniai užsiėmimai, sporto būreliai, kalbų mokinimasis... Jos dienotvarkė buvo užimta viskuo, tik ne laiku draugams. Meredith imlumas informacijai pavertė ją mažu genijumi. Rodės, kad nebuvo nieko, ko ji nežinotų, o jei tai ir atsirasdavo – mergina įdėdavo visas pastangas, kad tai perprastų. Jai užaugus – tai nei kiek nepasikeitė, tiesiog jos narstomos temos tapo kiek... Subtilesnės. Tokios subtilios, kad ji buvo priversta savo namuose įsirengti high-tech pilną rūsį, mėgindama palaužti savo naujai iškilusį klaustuką – magija. Niekas jos šeimoje nebuvo apdovanotas nei ypatingais gebėjimais (apart jos, tarsi, antžmogiško proto), nei tamsiaisiais burtais, tad jos obsesija šiais dalykais užgimė gan anksti ir tapo veik vienintele jos aistra. Rasti būda, kaip tą jėga susintetinti, kopijuoti, atimti ar net suteikti... Su kiekvienu atsakymu, su kiekvienu eksperimentu merginai kyla vis daugiau klausimų. Niekada nebuvusi socialiuoju drugeliu dabar ji verčia save integruotis į visuomenę, mėgindama išgauti kuo įmanoma daugiau informacijos, vis dar neapsispręsdama, ką su ja planuoja daryti ir kurioje barikadų pusėje norėtų stovėti.

Born and raised in Werrington Downs, Sydney, New South Wales. The Williams family had their own farm, so Alethea’s love for nature and animals was sparked right away. Since her early childhood Alethea dreamed of becoming a doctor and helping those in need, so in her senior year of high school, having good grades and the talent needed for the job, Williams applied to Harvard Medical School and had been accepted.  Although she was quite sad to leave her family and move to the other side of the world, Celeste’s passion was bigger than any of her doubts. After a lot of work and many sleepless nights she graduated from Harvard and was instantly approached by a lot of hospitals, but Alethea decided to do something that was least expected of her. She applied to be a doctor in The Royal Australian Army and was on the battlefield in Afghanistan for a year, helping injured soldiers. She saw many brutal things happening around her, but in the midst of it all she met a US soldier who was a source of calmness in the middle of the storm. They bonded very quickly, as it often happens in such extreme conditions, and after some time Alethea found out that she was pregnant. Williams finished her service and moved back to Australia to be with her family, while also waiting for her then fiancé to come back. What Celeste didn’t expect is how much the man that she loved would change in those few months. He came back not the same person that she though she knew, experiencing PTSD and not being able to find his place in the world after the things that he’s seen. If that wasn’t enough, being halfway into the pregnancy Alethea lost her baby. The news broke her completely and it took a long time for Celeste to recover from that experience. Although you probably never fully recover from that. She and her fiance decided to go separate ways, because the loss of their child was something that they weren’t prepared for, so the problems in the relationship were only growing. With the help of her family, Celeste managed to get back on her feet, and one of the best ways she knew how to do that was to throw herself into work.

Nuo pat vaikystės Marcus buvo problematiškas vaikas, nevengdamas namiškiams iškrėsti piktdžiugišką išdaigą ar pasišaipyti iš tam tikrų asmenų; bet visa tai buvo dėl to, nes vyresnėlė sesuo Amanda buvo visų numylėtinė. Nesvarbu ar šioji padarydavo kur kas blogesnių dalykų - tėvams ji visuomet išlikdavo šventoji. Tačiau Blakemorus netrukus ištiko katastrofiška nelaimė - dukrai buvo diognozuotas vėžys, kuris pasiglemžė visą merginos esybę.
Po sesers mirties, kuomet viskas vėl pamažu ėmė stoti į vietas, berniuką perkėlė į Evanstono mokyklą, kurioje šiam iš pradžių sekėsi ganėtinai sunkiai pritapti. Ir pirmasis žmogus, kuris jį užkalbino ir pasiūlė aprodyti mokyklą, buvo Reuben. Bet nežinia koks velnias tą akimirką Blakemore buvo užvaldęs, tačiau nė per daug negalvodamas stipriai pastūmė Johnson į šalį ir liepė šiam prie jo nelįsti. Tokį vaizdą pamatę vyresni mokiniai ir mokyklos populiarieji, kaip mat pasiūlė pastarajam savo draugų ratą. Taip per keletą savaičių Marcus tapo vienas iš populiariųjų žeminantis Reuben ir kitus mokyklos 'prasčiokus'.
Tačiau kaip visuomet, taip ir šį kartą - įvyko mokyklos perversmas. Reuben netikėtai pakilo tarsi feniksas iš pelenų ir ėmė drąsiau reikštis pačioje mokykloje, kas be galo erzino patį Marcus. Jis mokykloje buvo kone karalius ir tikrai niekam neketino užleisti savo sosto. Būtent dėl to, vaikinas nenusileido ir ėmė konkuruoti su Johnson. Šis karas tarp vaikinų, atrodė, jog niekada nesibaigs. Iki tos dienos, kuomet Marcus nesusidūrė akis į akį su džinu apie kuriuos tėra girdėjęs iš fantastinių filmų. Jau manantis, kad bus išgręžtas kaip sulčių pakelis, netrukus išvysta ryškiai mėlynas akis, kurių savininkas atitraukią džiną ir taip išgelbsti Blakemore gyvybę. Tik po kurio laiko susivokęs, jog tai Reuben, kurį laiką mėgino atrasti realybę iš naujo ir ėmė domėtis visomis atgamtinėmis būtybėmis. Kurį laiką vengė ir pačio Johnson, kol teko baimėms pažvelgti tiesiai į akis ir išsiaiškinti visus 'santykius'. Po šio karto vaikinai tapo draugais, kurie vienas kitą patampydavo už nervų.

SBP: Black Siren
Jaunesnioji Louisa sesuo. Sesuo visados buvo tikras Sam idealas, jai niekados nerūpėjo, būti panašiai į kokius nors superherojus, svarbiausia norėjo tapti tokia kaip sesuo. Atrodė, kad viskas ta linkme ir ėjo. Mergina sugebėjo už save pastovėti, nors kartais ir reikėdavo sesers pagalbos, visgi Khloe ramesnis vaikas šeimoje. Mokykloje niekados iš mergaitės nebuvo tyčiojamasi, jos gyvenime buvo mylimasis. Tačiau ne visiems pavyksta gyventi su laimingomis pabaigomis. Khloe nežinojo, kad jos gyvenimo meilė iš tiesų turėjo romaną, su vieninteliu žmogumi apie kurį negalėjo pagalvoti, savo idealą - seserį. Mergina net neįtarė kai sesuo ir jos vaikinas išvyko į skirtingas keliones tuo pačiu metu. Tačiau tokios paslaptys ilgai neišlieka paslaptimis. Seseriai su vaikinu išvykus į kelionę su jachta, ši audros metu nuskendo. Gyvas liko tik laivo kapitonas. Kuris sugebėjęs išsigelbėti, sugrįžo atgal į Čikagą ir pranešė skaudžią žinią. Mergina nesuprato, kodėl jos vaikinas ir sesuo buvo viename laive, tačiau vaikino draugai viską paaiškino. Įskaudinta ir sužlugdyta Khloe visiškai pasikeitė, užsidarė savyje, ji nebeturėjo užnugario, kuris dar labiau įskaudino susidėjus su jos vaikinu, kaip ir mylimojo. Tėvui nesugebėjus tinkamai priimti naujienos, jis visai palūžo ir pasidavė į alkoholio liūną. Kol Sam liko viena. Nekęsdama vienatvės ji bandė atrasti veiklos,  žmonių kurie ją priimtu. Lazer pradėjo rodytis pavojinguose rajonuose, kol vieną dieną sutiko garsųjį Aaden Jay Camron. Pamatęs joje potencialo, jis priglaudė merginą po savu sparneliu, žinoma paveikė ją, kad ši norėtų tik kenkti, kad jos jausmai dingtų. Pamatęs, kaip merginai puikiai sekasi, jis apdovanojo Khloe naujai atrastu prietaisu, kurį prisitvirtinus prie balso stygų, mergina tapdavo lyg sirena, kuri savo balsu galėdavo net nužudyti žmogų. Taip netikėtai prisidėjusi prie Jokerio komandos, ji visiškai atsidavė tamsai.

neira was born in lisabon, into one of the wealthiest families in portugal. because she was an only child, calista was very spoiled. everyone treated her like a princess - after all, she was the heiress to the family business. calista was on magazine covers, a star of every event that her parents dragged her to, the popular girl in school. because of all the attention, she soon became arrogant, stubborn and narcissistic. her parents tried to tame her, to keep up the perfect image of a perfect daughter, but it was getting impossible. boarding school after boarding school all around europe, but nothing seemed to work. neira always found a way to disappoint her parents and not live up to their idealistic image of her. she was a born leader, an adventurer who liked jumping off of cliffs, skydiving and simply disobeying every rule possible. she always liked art in all its different forms, but that wasn't what her parents had in plans for her. she was supposed to take over her father's business, marry a wealthy guy and live a perfect life. calista's parents even managed to find her a soon-to-be husband, and that was when she realized that she can't keep living like this anymore. she told her parents that she wanted to go to art school and pursue photography, and that she definitely won't be marrying anyone any time soon. she ended everything by admitting to her parents that she might not even marry a man (which, of course, didn't help at all). neira's parents gave her an ultimatum - either she goes along with the plan that they have for her, or she's not a part of the family anymore. neira made her decision and moved to paris, which was her dream city since she attended a boarding school here, without much money or any idea what she's going to do. at first she worked in bars and restaurants, then she travelled with a circus for a few months because of her trapeze skills that she developed as a child out of sheer boredom. eventually calista started making some illegal money, thus managing to get into the college of art in paris. because of all of the connections that she had made with various interesting people all around the world, she got into street racing. she occasionally steals cars, gets them repaired and then earns money by competing. this way she can pay her college tuition and keep up a lifestyle which is a complete opposite of what she's been used to all her childhood.

Ši, niekuo neišsiskirianti iš kitų mergina, yra viena eilinių šio pasaulio gyventojų. Na, išskyrus faktą, jog yra kilusi iš kilmingos šeimos, bei jos kišenėje dabar vartosi milijonai. Sulaukusi aštuoniolikos, mergina palaidojo abu savo tėvus po avarijos, taip paveldėdamą visą jų turtą ir didžiulį, prabangų namą Čikagos užmiestyje. Tikras absurdiškos egzistencijos pavyzdys. Per gyvenimą turėjo daug galimybių kilti karjeros laiptais, tačiau to padaryti nepavyko. Valérie buvo pernelyg susikoncentravusi į gyvenimo malonumus, jog leistų sau pasistatyti ramią ateitį. De Warenne yra ganėtinai atšiauraus charakterio, labiau telkiasi į didžiulę draugų kompaniją ir materializmą, nei į aplinkinių ar savo laimę. Turbūt nėra nei dienos, kuomet mergina neitų pasilinksminti ir išvaistyti pinigų, kurie su kiekviena diena sparčiai mažėja.

Vyresnysis Valérie brolis, šeimos gėda. Tikrasis turto paveldėtojas. Būdamas 14, buvo išvarytas Tėvų, mat apsivogė vietinėje parduotuvėje, taip sukeldamas grėsmę šeimos vardui. Aaronas buvo išmestas į globos namus, kur susidėjo su dar blogesne kompaniją. Įsukęs į nešvarius darbelius kelis globos namų vaikus, vieną naktį nusprendė apipilėšti Tėvus už tai, kad jie atėmė ne vien jo gyvenimą, tačiau ir teisėtą pavardę. Deja, tačiau keršto troškimas buvo kur kas didesnis, nei noras kažką nuvogti, jog galėtų ramia širdimi pragyventi likusį gyvenimą. Nesusitvardęs, dar būdamas paauglys, su beisbolo lazda sudaužė kelias prabangias Tėvų mašinas, išdaužė langus ir galiausiai buvo sugautas policijos, bei išsiųstas į policijos komisariatą. Ten niekas nepatikėjo vaikio istorija, jog Tėvai jį ištrėmė arba jiems tiesio nerūpėjo. Daugelis tais laikais mėgavosi didesniais kyšiais, kuriais De Warenne šeima ir buvo garsi. Atsedėjęs kelis metus kolonijoje, vos iš jos išėjęs jau buvo visiškai pasikeitęs. Ėmė vertinti laisvę ir tai, jog jam daugiau niekada nereikės būti tos šeimos dalimi. Deja, tačiau Aaron net nežinojo, jog kol šis sėdėjo - mirė jo Tėvai ir šis net nebuvo pakviestas į laidotuves. O negana to - sesuo paveldėjo visą turtą. Tačiau melo kojos trumpos ir tiesa po dar gerų šešių metų pasiekė ir Aarono ausis. Vienas iš namuose bedirbančių 'tarnų' jį surado, bei pranešė apie visą susiklosčiusią situaciją. Regis, šeimoje jis vis dar turėjo draugų, net jeigu patys artimiausi žmonės ir buvo nuo jo nusisukę. Supratęs žmogelio prašymą apie turto saugojimą ir tausojimą, nusprendžia susirinkti daiktus ir išvykti į Čikagą, kur tikisi surasti seserį ir atimti viską, ko ji neverta.

SBP: Atom.
Jaunas, sėkmingas inžinerijos įmonės įkūrėjas. Vaikino staigi šlovė sužavėjo visus aplinkinius. Dar būdamas vaiku, jis šeimai atskleidė savo meilę konstruoti, kurti kažką neįprasto, bet įdomaus. Tėvai vaikystėje jau matė jo potencialą, todėl nenuostabu, kad sulaukęs pilnametystės jis įstojo į universitetą, o jau po vienerių metų pradėjo galvoti apie savo nuosavą įmonę. Keli metai ir baigęs universitetą, padirbęs ties savo projektais Holdenas tapo, vienu turtingiausiu ir galingiausiu inžinerijos srities specialistu. Svajonių vyru visoms moterims. Yorkas visados spinduliavo gera nuotaika, nesugebėdavo pasakyti blogo žodžio, ką jau kalbėti apie santykių išsiaiškinimą kumščiais. Kol vieną dieną, per plauką išliko gyvas, banko plėšikui įrėmus šautuvą į vaikino galvą, jo akimis prabėgo visas gyvenimas. Tik per stebuklą, tiksliau mutantų pasirodymą, jis išliko gyvas. Nuo tos dienos vaikino mintyse sukosi tik viena mintis - jis troško būti kaip visi gerieji mutantai, kurie padeda žmonėms. Todėl dienomis vyras būdavo paprastos įmonės vadovas, o naktimis jis konstruodavo kostiumą. Kol galiausiai jam tai pavyko ir kostiumo pagalba jis galėjo prisijungti prie herojų komandos. Nors jo mielas charakteris visados ir išliko didžiuliu vyro minusu, jis nepasidavė ir rodydamas pozityvą bando padėti nuskriaustiesiems.

SBP:FireWave
Zacarías geriausias draugas. Susipažino vieną vakarą bare. Visados buvo problematiškas vaikinas, dievinantis liepsną. Vaikystėje "netikėtai" sudegus šeimos namui, Joshua atrado savo, kaip tėvai vadino "nenormalią" savybę. Šeimos namui degant, vaikas stovėjo ir lyg užhipnotizuotas žvelgė į liepsną, nuo tos dienos jo kišenėje visados būdavo galima rasti žiebtuvėlį. Buvo hiperaktyvus vaikas, augant išmoko savimi pasirūpinti, neleisti būti užgauliojamu, tačiau po gaisro jo šeima taip ir neatsigavo, tėvas kiekvieną dieną kaltino Joshuą dėl gaisro, kol galiausiai jis neapkentęs paliko namus. Tuomet ir susipažino su Zacarías, kuris pasiūlė prisidėti prie jo. Ilgai negalvojęs jis pasiūlymą priėmė, vieno įsilaužimo metu Joshua netikėtai, sutiko namų šeimininkus, kurių neturėjo būti. Tiksliau šeimininką, kuris netikėtai nusileido į savo namų ofisą. Pasimetęs Joshuą paėmė už pirmo pasitaikiusio ginklo ir šovė į namų šeimininką. Ginklas nebuvo pildytas šaudmenimis, tai buvo ugnies liepsną skleidžiantis prietaisas. To Joshua'i užteko, kad suprastų radęs būtent tai ko ieškojo. Pabėgęs iš įvykio vietos, jis daugiau nieko nepasiėmė tik ugnį svaidantį ginklą. Suradęs ginklą, jis pasijautė lyg atradęs savo vietą, bei tapo neišskiriama komanda su Zac. Tik niekas nepastebėjo, kad po tyčinio nužudymo vaikinas visiškai pasikeitė, tapo piktesnis, nesiveliantis į emocijas ir norintis viską deginti.

Niekas nesuklystų įvardinęs Luką kaip šeimos beprotį. Nors, ko gero, vienintelis šeimoje neturi jokių magiškų sugebėjimų, o apie tai, kad tiek sesė, tiek brolis pasižymi jais nė nenutuokia, vaikinas yra kaip nesustabdomas viesulas su savo entuziazmu ir humoro jausmu. Lukas neturi jokio filtro, kalba tai, kas tuo metu sukasi jo galvoje, nepagalvodamas apie faktą, kad jo žodžiai kartais gali būti ir kiek įžeidžiantys ar netinkami. Claudiai per gyvenimą tapo tikru galvos skausmu, mat savo "kankinimų" objektu dažniausiai pasirenka ją, tačiau iš tikrųjų savo šeimą be proto myli ir galėtų dėl jos padaryti bet ką. Nėra taip, kad Lukas turi maksimalų pasitikėjimo savimi kiekį, tačiau bendrauja su žmonėmis taip, lyg jie būtų geriausi jo draugai, dėl to jis tampa pačiu geriausiu draugu ir, deja, pačia didžiausia migrena kitiems asmenims. Net jeigu iš šono ir atrodo bukas ir šiaip su gerai nuvažiavusiu stogu, vaikinas yra gana protingas ir išradingas, sugeba išsisukti iš pačių kėbliausių situacijų, o kaip savo pagrindinį ginklą ir "magišką" sugebėjimą visada vardina negalėjimą užsičiaupti bei hyperaktyvumą.

Hunter augo šeimoje, kuri, priešingai nei didžioji visuomenės dalis, nesmerkė raganų dėl jų atliekamų ritualų ar papročių, kurių jos laikėsi, todėl taip pat nejautė joms pernelyg didelio priešiškumo. Šią rasę jis laikė praktiškai tokia pačia, kaip ir žmonių, tik su papildomais gebėjimais, kurie Hunterį ypač žavėjo. Alastar stengėsi susipažinti su kuo daugiau raganių, užmegzti kuo daugiau draugysčių, tačiau ne visi šios rasės atstovai buvo linkę bendrauti su paprastu, trapiu žmogumi. Visgi, vieną vakarą Hunter gavo progą susipažinti su Cordelia. Nereikėjo daug laiko, kad vyras pamiltų šią raganą nepaisant visų rasių skirtumų. Simpatija netrukus išaugo į meilę, o po kiek laiko Alastar sužinojo, jog Cordelia laukiasi. Kad ir kokia nuostabi ir tuo pačiu netikėta žinia tai bebūtų, tiek Hunteris, tiek Cordelia suprato, jog kūdikiui kiltų milžiniškas pavojus, jei kiti raganiai apie tai sužinotų. Bendru nutarimu jiedu pasiryžo slėpti šią bendrą paslaptį apie vaiką nuo raganų covenų, o po naujagimio gimimo Alastar buvo tas žmogus, kuris rūpinosi savo pirmagimiu ir jo saugumu, tačiau nuolatinis baimės jausmas, kad vieną dieną kas nors įsiverš į namus su ketinimu pakenkti jo vaikui niekuomet neapleido vyro.

Viola augo vaikų namuose keliasdešimt kilometrų nuo Briuselio. Nors gyvenimas tokioje įstaigoje negali būti pavadintas objektyviai geru, tačiau mergaitė nesiskundė - turėjo kelis draugus, galėjo piešti ir dainuoti, o ir save įtikino, kad tėvai sugrįš jos pasiimti, tad jokio liūdesio ar pagiežos širdyje nelaikė. Gal dėl to, kai jai suėjo trylika ir buvo pasakyta, kad turtinga pora iš Paryžiaus nusprendė ją įsivaikinti, Marcia nebuvo patenkinta. Retas atvejis, kad norima įsivaikinti  paauglę, todėl nieks neklausė merginos skundų. Persikrausčius į Prancūzija ji buvo aprūpinta viskuo, net tuo, kas prieš kelis mėnesius atrodė neįsivaizduojama, o tai padėjo jai išlavinti savo skonį, pažinti kultūrą, meną, kulinariją ir daug kitų dalykų iš rafinuotos pusės. Nors per laiką priprato prie naujųjų tėvų, ryšys visados išliko ganėtinai formalus. Tad nenuostabu, kad sulaukus mokyklos baigimo nusprendė pasileisti į kelionę surasti savo biologinius tėvus, tik šį faktą pasilaikė sau. Pasinaudodama universiteto pretekstu ji gavo nekuklų finansavimą iš savo teisiškų tėvų. Deja, universitetas niekada nebuvo jos prioritetų sąraše, tad vos po kelių mėnesių į paskaitas nustojo eiti (iš tiesų, net nežino ar ji yra studentų sąrašuose, ar ne, nes niekada nebandė susitvarkyti šio reikalo). Sužinojus, kad jos prasidėjimo istorija nėra tokia žavinga - teatro režisierius išdavė savo žmoną su jauna aktore, nusprendė ir ten giliau nelįsti. Tad pasiliko čia be didelio tikslo, dienas leisdama kurdama ir dirbdama "hole in the wall" tipo bare, nes tėvams sužinojus dėl universiteto, finansavimas buvo greitai nutrauktas.
Gyvena savo pasaulyje, nesijaudindama, kad jos realybės suvokimas kitoks nei daugelio. Chaotic lawful: turi labai griežtas moralės, etikos ir elgesio taisykles, bet niekam kitam (net kartais ir jai pačiai) jos neaiškios - padės paslėpti kūną be klausimų, tačiau supyks, jei pamatys numetant šiukšlę. Ekcentriška, bet ganėtinai rami, perfekcionistė, jei tai jai rūpi, tačiau atsakingumas joje neegzistuoja, nes laiką ir erdvę laiko subjektyviais, o ne nenuginčijamais faktais. Viską ką daro, daro maniškai - jei sutinka naują įdomią asmenybę, iškart įsimylės iki ausų ir planuos ateitį kartu, bet pakankamai greitai jai atsibos ir pamirš. Jei pradės tapyti naują paveikslą, kelias dienas net neišeis iš kambario pavalgyti. Jei pradeda gerti ar kitaip svaigintis, nenustos, kol nepavyks prisiminti ištisų savaičių.
Būdama mokinė išgirdo Henry David Thoreau mintį "This world is but a canvas to our imagination." ir ją priėmė beveik tiesiogiai, todėl pradėjo žvelgti į kiekvieną savo dieną kaip į filmą, o ne iš tiesų vykstančią realybę. Žmones laiko veikėjais, kartais net juos "kolekcionuoja" (pavyzdžiui, įsileidžia toksiškus žmones į savo artimų draugų ratą, nes "every good story needs a villain"), o kiekvienas atliktas veiksmas yra motyvuojamas naujos patirties ar nuotykio, nes savo gyvenimo filmą padarys pačiu įdomiausiu. Todėl dažnai mergina būna ganėtinai užmarši ir pasimetus.

Gimė turtingoje argentiniečių verslininkų šeimoje. Motina rūpėsi menine merginos puse vesdama ją į šokių pamokas, tėvas rūpinosi vienturtės saugumu, todėl gana anksti pasirūpino, kad ji išmoktų savigynos ne tik kumščiais, bet ir ginklu. Na, o mokykloje ji privalėjo išmokti viso kito. Protinga, daugelyje sričių gabi mergina niekuomet nerodė susidomėjimo tėvo verslu, todėl visą po pamokinį laiką skirdavo šokiams, nes svajojo tapti profesionalia šokėja.
Tam išsipildyti nebuvo lemta. Susipykusi su tėvu ir pareiškusi, kad jai nereikia nei jo verslo, nei pinigų, Genevieve susikrovė svarbiausius daiktus ir palikusi tėvų namus leidosi į kelią. Pirmąją savaitę nakvojo pas draugę. Viskas pasikeitė, kai išėjus į miestą pasilinksminti tamsiaplaukė pastebėjo, jog pasirinkus tinkamą, turtingą taikinį, gali iš jo išpešti nemažai naudos. Kurį laiką taip ir gyveno iš turtingų bei naivių dėdžių vogdama brangius laikrodžius, papuošalus, kartais sugebėdavo net ir kokį įmantresnį peiliuką nugvelbti.
Susitaupiusi daugiau pinigų Revorendo išvyko į visų svajonių šalį – Ameriką. Ilgai netruko, kol savo taktiką pradėjo taikyti ir Čikagoje. Tiesa, čia vyrų namuose pavykdavo rasti kur kas įdomesnių dalykėlių, tačiau ne visus juos galėdavo nepastebėta išsinešti po vienos nakties. Supratusi, kad kai kur turėtų sugrįžti, dar šiek tiek laiko pasitrindavo aplink nužiūrėtos brangenybės savininką ir kol tas ramiai kriokdavo, mergina galėdavo kuo geriau susipažinti su svarbiausiomis namo ypatybėmis, o po kelių savaičių nesimatymo, sugrįždavo brangenybės.
Šitas planas ėjosi vis geriau, todėl pasitikėjimas savimi augo kaip ant mielių. Kelis kartus pabandė apšvarinti juvelyrinę parduotuvę, banką ir net muziejų. Turtingų vyrų draugijos reikėjo vis rečiau, kadangi jau turėdama savų ryšių, brangenybes greit iškeisdavo didesni skaičiai banko sąskaitoje.
Visą laiką savo aukas nusižiūrėdavusi atsitiktinai, kartą Genevieve papuolė ant labiau patyrusio vyruko, kuris apie ją žinojo gerokai daugiau nei jai patiktų. Tamsiaplaukės laimei vyriškis turėjo darbo pasiūlymą ir gana ilgą potencialių klientų sąrašą su gerokai didesnėmis pinigų sumomis nei ji gaudavo iki to. Savo sielą ar šiaip, ar taip jau buvo pardavusi (netiesiogine prasme) vardan deimantų, o padidėjusi rizika visiškai negąsdino, nes Revoredo dažniausiai pamiršta, kad yra tik paprasta mirtingoji.

Hayley - jauniausia Hartnett šeimos narė. Gyveno gana pasiturinčioje šeimoje, tačiau nors pinigų ir turėjo, dažniausiai su šeima juos taupydavo ir neleisdavo vėjais. Hayley su tėvais sutarė neblogai, tačiau su vyresniąją seserimi kildavo nemažai problemų. Merginos buvo ganėtinai skirtingos: Hayley vietoj materialių daiktų vertindavo šeimą, draugus, rūpestį, visuomet stengdavosi visiems padėti, o štai jos sesuo mėgo linksmybes, vakarėlius, jos dažnai nebūdavo namuose, artimesnį ryšį palaikydavo su draugais, nei su pačia seserimi. Galbūt kalti buvo tie keli metai, kurie jas skyrė, tačiau to artimo ryšio taip ir nepavyko atrasti. Rodos, seserys gyveno du skirtingus gyvenimus, nors ir kaip Hayley bandydavo atrasti kelią į sesers širdį. Būdama paaugliukė, Hartnett ir pati panoro išbandyti vakarėlius ir tą linksmą gyvenimą, kuriame sukosi jos sesuo, taigi su draugėmis išsiruošė į vakarėlį, kuriame ir sutiko Colton - savo sesers vaikiną. Mergina net pati nepastebėjo, kaip greitai su juo susibendravo ir kuo toliau vis dažniau matydavo jį savo namuose, vakarėliuose, gatvėse. Apie šį vaikiną girdėjo daug istorijų, ir nei viena iš jų neskambėjo maloniai, tačiau pavojingas vaikino gyvenimas vis tiek traukė merginą. Galiausiai Hayley sesuo išvyko į koledžą ir nutraukė visus ryšius su savo vaikinu Colton. Po tokio netikėto išsiskyrimo jis dažnai slampinėdavo apie Hartnettų namus. Ne kartą vakarais Hayley pagailėdavo vaikino ir išeidavo su juo pakalbėti, pasėdėti ant laiptų ir paguosti dėl tokio išsiskyrimo. Ši draugystė labai greitai perėjo į abipusius romantiškus jausmus. Hayley ėmė dar daugiau laiko leisti su Colton, kuris ją supažindino su dar pavojingesniais vakarėliais, alkoholiu, galiausiai ir narkotinėmis medžiagomis. Visa tai mergaičiukei atrodė nepavojinga, o dėl meilės ji buvo pasiruošusi padaryti viską. Vaikinui prisipažinus meilėje (deja, jis buvo girtas), Hayley išvis ėmė skraidžioti ant debesų. Deja, mergina nesuprato, kokią blogą įtaką jis jai darė. Alison pažymiai ėmė kristi nežemišku greičiu, galiausiai ji šiaip ne taip sugebėjo baigti mokyklą patenkinamais pažymiais. Visos svajonės tapti psichologe žlugo, kai Colton nenustojo temptis jos paskui save į juodą bedugnę. Tėvai nepritarė jų santykiams, matė, jog ta geroji, nuoširdi, išmintinga, gerai besimokinanti mergaičiukė tampa priklausoma nuo narkotikų, alkoholio, o namo grįždavo vos kelioms valandoms. Taigi, gerą dešimtmetį jie gyveno tokį laukinį gyvenimą - nakvodavo apleistuose pastatuose, plėšdavo mažas parduotuves ir svaigindavosi vienas kito glėby. Colt visuomet rasdavo skirtingų būdų, kaip jiems pelnyti pinigų. Pakankamai, kad galėtų jiems gauti stipresnę dozę ir dar kokį happy meal šalia. Hayley visuomet tikėjosi, kad ji bus ta, kuri ištrauks vaikiną iš to tamsaus ir destruktyvaus liūno, į kurį jis buvo paniręs. Tarsi sergėtoja ji stengdavosi padėti vaikinui, pati nesuprasdama, jog ir jai reikalinga pagalba. Visą savo energiją, meilę ir rūpestį atidavė tik jam, nepasilikdama nei trupučio pačiai sau. Jos pasaulėlis apsivertė, kai vieną vakarą parėjusi į butą, kuriame jie buvo laikinai įsikūrę, ji rado Colton negyvą.
Žinojo, kad jo dealer'is - kulebra, todėl įtarė, kad jis vaikiną tiesiog nužudė, nė neįsivaizduodama, jog tai tebuvo virsmo procesas. Kelias valandas jis atrodė lyg negyvas ir būtent tokį jį ir rado Hayley. Keliolika minučių ji bandė jį nesėkmingai gaivinti, o tuomet skausmo apimta tiesiog pabėgo.
Keliavo iš vieno miesto į kitą, padauginusi kokiame bare liejo širdgėlą dėl to, kaip jos vaikinas buvo pasiglemžtas kažkokio nakties monstro. Būtent viename iš tokių barų ją užkalbino Dominic Blackwood, priglausdamas merginą po savo sparnu ir pasiūlydamas tapti jų medžiotojų būrio nare. Keršto troškimo vedama, Hayley gan greitai perprato būtinuosius basics, noriai įsiliedama į grupuotės veiklą. Dabar, atvykusi į Čikagą, ji vogčiomis tikisi taikinių sąraše išvysti Henrik vardą, kad galėtų atsikratyti tuo, kuris nužudė jos gyvenimo meilę.

Gaudo baisias, siaubingas patirtis. Iš šono tikriausiai atrodo, kad jam tiesiog nesiseka, tačiau specialiai įsivelia į bėdas, kad vėliau tai paverstų įkvėpimu savo kūrybai. Jam nėra keista šokti po važiuojančia mašina (ir nebūtinai tikėtis geriausios įmanomos baigties), lysti prie augaloto ir ir aiškiai prastai nusiteikusio bei dvigubai dydesnio vyruko bare ir visaip kaip rizikuoti savo sveikata ir gerove. Žinoma, kalba neina apie nebegaliojančių sūrelių valgymą ar šokimą iš devinto aukšto, kuomet maždaug aiški vieno ar kito sprendimo baigtis, tačiau mielai rizikuoja tuomet, kai situacija gali pasisukti nenuspėjama linkme. Nežinomybės momentas jam ir yra pats įdomiausias. Tuo dažnai patraukia aplinkinius – buvimas su juo niekada nebūna nuobodus ar nuspėjamas, Nikitos galvoje kunkuliuoja šimtai idėjų, kurios tik ir laukia tinkamo momento, kol bus išpildytos.
Viduje net suvirpa, kai kažkas pasako, jog jo nesupranta. Labai daug meluoja, ypač siekdamas išgauti kokią nors neįprastą reakciją, puikiai apsimetinėja. Tiki, kad didžiausias įvertinimas yra tuomet, kai tave supranta tik keli išrinktieji – nenori būti aiškiai įskaitomas ir permatomas kiekvienam sutiktam. Dėl to kartais netgi specialiai mėto pėdas, sakydamas viena, o darydamas visai ką kita – ypač su naujai sutiktais žmonėmis. Tas pats galioja ir jo kūryboje – dažnai garsai ir vaizdai visiškai nesisieja, o pagrindinis Nikitos tikslas yra žiūrovą ne tik išvarginti, bet ir absoliučiai išsunkti bei priversti panaudoti visas turimas protines galimybes. Būtent to kasdienybėje siekia ir pats – treniruoja savo atmintį ir protą, labai daug skaito, kasdien parašo bent dešimtį puslapių teksto – tai gali būti naujo kūrinio scenarijus, poezija, proza, dienoraštis ar tiesiog minčių srautas.

Nathaniel šeimoje tapo jauniausia atžala, besąlygiškai mėginančia lygiuotis į vyresnį brolį Colton. Vaikystė, nors motina ir buvo alkoholikė, mėgusi padovanoti Colton keletą smūgių prieš miegą ar prieš pietus, Nath prisiminimuose atrodė kaip vienintelis iš tikrųjų laimingas periodas jo gyvenime. Sugriuvo jis tada, kai Colton išėjo iš namų ir... nebegrįžo. Visos namų atsakomybės staiga nusileido ant jauno, nepatyrusio ir naivaus Nathanielio pečių. Vaikinas privalėjo ne tik, kad išmokti savimi pasirūpinti, bet dar ir prižiūrėti alkoholyje skęstančią motiną. Ne vienerius metus pyko ant Colton, kad jis pasielgė šitaip savanaudiškai ir atsiribojo nuo šeimos pasirinkdamas ne savo brolį, o narkotikus, tačiau gyvendamas kasdieniame strese Nath į tą priklausomybių liūną nusirito ir pats. Jei ne staiga suprastėjusi motinos sveikata ir netikėtai smogęs suvokimas, kad jis privalo susiimti ne kiek dėl savęs, kiek dėl jos, Nathaniel vargu, ar kada būtų iš viso to išlipęs. Nepaisant to, kad per įspūdingai trumpą laiką sugebėjo mesti narkotikus ir daugiau, ar mažiau sugrįžti į savo įprastą ritmą, motina vis tiek mirė, palikdama jį vienui vieną. Pirmasis jo paslydimas vėl griebiantis narkotikų ir buvo po šio smūgio, tačiau tai nebuvo ilgalaikis dalykas, jam ir vėl sugebėjus atsistoti ant kojų, kad galėtų pasirūpinti tinkamomis laidotuvėmis. Po to sekė ir dar pora slystelėjimu užsirūkant žolės ar nuryjant porą tablečių vietiniame klube, siekiant užsimiršti. Gimtasis miestas ėmė kelti tik slogias asocijacijas, todėl Nath išvyko į Čikagą ieškoti Colton ir iš naujo pradėti savo gyvenimą didmiestyje.

Dominic vaikystė buvo nepavydėtinai sunki. Dar vaikystėje patyręs visokį smurtą, vaikinas, vos tik pakankamai suaugo, kad nuo visko pabėgtų, sumanė tą ir padaryti, įstodamas į Marine Corps. Naujai informacijai jis buvo nepaprastai imlus – viską, ką jis moka, įgavo per praktiką. Patyręs gatvės kovų menuose, išskirtinis strategas ir taktikas, neįprastai charizmatiškas ir organizuotas. Savo pusėn sugebėjo patraukti absoliučiai bet ką. Būtent darbe jis susipažino su Benjamin – vilkolakiu, kuris jam tapo broliu karo lauke. Jie vienas kito gyvybę išgelbėjo bene šimtą kartų, tapdami geriausiais draugais iki gyvenimo galo. Pasitikėjo tik vienas kitu, tad Benjamin nieko blogo negalvojo, kai supažindino vyrą su savo šeima ir, ypač, jauniąja seserimi. Vilkė greitai pamilo paslaptingąjį Dominic, tačiau šeima jų santykiams nė kiek nepritarė. Anastasia ir Dominic nusprendė tiesiog romantiškai pabėgti ir slapta susituokti, taip vyrui nutraukiant ryšius su draugu, o merginai – su broliu. Dėl savo praeities, Dominic turėjo daug problemų su pasitikėjimu ir kontrole. Jis valdė visą moters gyvenimą, kontroliuodamas tai, su kuo ji gali bendrauti, ką veikti, net į kur pažiūrėti. Įsimylėjusi jauna mergina ilgai tame nematė jokių problemų.
Iškart po armijos, Dominic buvo sumedžiotas grupuotės medžiotojų, tapdamas naujaja jų grandimi. Lengvi pinigai už įgūdžius, kurie jam buvo tokie natūralūs, lyg kvėpavimas. Už milžiniškas sumas grynųjų, jis žudė skirtingus taikinius, kurių dauguma – antgamtinės būtybės. Savo akimis galėjo pamatyti, jog jie visi yra žiaurūs skerdikai, kuriem rūpi tik asmeniniai interesai. Žmonės jiems tebuvo žaisliukai manipuliacijoms, maistui, piktnaudžiavimui, o kai vaikystėje pačiam teko tą patirti, Dominic labai greitai perlūžta, nuspręsdamas skriausti skriaudikus. Kiekvienas, kas nebuvo žmogus, turėjo pranašumą, reiškiasi ir potencialą žaloti kitus.
Nenorėdamas atsukti ginklo prieš žmoną, vyras šantažuodamas raganas gauna jai žiedą, apsaugantį nuo virsmo, apribojantį jos jėgas ir galias, tam, kad ji būtų paprastas žmogus. Ji jautėsi taip, tarsi būtų išsižadėjusi visko, kas jai kažkada rūpėjo, tačiau iš meilės ir baimės vyrui aklai pakluso kiekvienam jo nurodymui. Viskas kiek pasikeitė, kai gimė Cath. Dominic planavo ją užauginti kaip žmogų, tačiau žmona matė, kokia dukra buvo imli tėvo mokymams – ji nemokėjo atsitraukti nuo ginklų ir nematė nieko blogo tame, ką daro Dominic. Tai reiškė, jog tik laiko klausimas, kada Catherine aktyvuos savo geną. Anastasia savo dukrai papasakojo viską, apie iš jos šeimos pusės paveldimas jėgas ir dovaną. Tačiau mergina tą matė kaip prakeiksmą. Negalės sekti tėvo pėdomis, bet kokia nelaimė gali pakeisti jos gyvenimą... Negalėdama matyti, kaip dukra kankinasi, Anastasia nustojo dėvėti savo žiedą, norėdama Cath parodyti, jog nėra ko to bijoti. Negana to, eidama prieš Dominic paliepimą, ji vėl susisiekia su Benjamin, atskleisdama vyrui savo baimes ir nuogastavimus dėl dukros. Apie tai sužinojęs, Dom pratrūksta. Tokių pasitikėjimo laužymų atleisti jis negalėjo, tad vieną naktį, medžiojant kitus vilkus ir susidūrus su Anastasia, jis be jokio gailesčio įstatė jai kulką į tarpuakį. Grįžęs į viešbutį dukrai jis apie tai neužsiminė, tiesiog pasakė, kad mama prie jų daugiau nebeprisijungs. Žino, kad dukra įsitikinusi, jog vienas iš taikinių nužudė jos mamą, o Blackwood tikrai ne toks, kad pasakytų jai tų įvykių tiesą.
Dabar jis su dukra ir savo organizuotų nusikaltėlių grupe keliauja po pasaulį, vedamas vien pinigų ir naujų potencialių taikinių. Jau seniai buvo girdėjęs apie Čikagoje siaučiančias skirtingas rases, todėl savo laikinus namus įkuria čia, planuodamas susidoroti su didžiaisias blogiečiais.

Thomas arba Tommy kaip jį mėgdavo vadinti mama, niekuomet nepatyrė, kas yra sėslus gyvenimas. Jis gimė Edinburgo ligoninėje, kas net neturėjo įvykti, mat jo mama keliavo į pačią Didžiosios Britanijos šiaurę, tikėdamasi susirasti vaiko tėvą. Riley tėvai susipažino Londone, o jų romanas truko taip trumpai, jog atrodė, kad tai buvo tik sapnas. Vis dėlto, dvi juostelės nėštumo teste priminė, kad viskas buvo tikrovė. Kingston mama nemanė, jog sugebės užauginti vaiką viena, todėl nusprendė keliauti ieškoti vyro, kuris apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Jau po kelių dienų po gimdymo moteris išvyko iš ligoninės su kūdikiu ant rankų. Nuvykusi į miestelį, kuriame turėjo rasti reikiamą žmogų, turėjo nusivilti, mat pamatė jį su kita moterimi ir vaiku rankose. Ji net neišdrįso pasirodyti ar prasitarti apie Thomo egzistavimą, tik apsisuko ir grįžo atgal į Edinburgą, kur praleido tris metus. Po šio miesto sekė Londonas, Birmingamas, Liverpulis, Kembridžas, Jorkas, Prestonas, Solsberis, Česteris. Vienur jie likdavo kelis metus, kitur vos kelis mėnesius. Riley mama neturėjo aukštojo išsilavinimo, pabaigusi mokyklą nusprendė padaryti pertrauką, o vėliau ji užsitęsė taip, kad nebeatrodė teisinga kažkur stoti mokytis, tad vaikas matė ją dirbančią pačius įvairiausius darbus nuo padavėjos iki paprasčiausios valytojos. Kiekviename naujame mieste atsirasdavo ir naujas vyras, tačiau niekuomet nei vienas nepasilikdavo. Kingston niekuomet nespėdavo kažkur pasijusti tarsi namuose, niekuomet nepradėdavo lankyti papildomų būrelių, nesusirasdavo geriausių draugų. Jam atrodė, kad net neverta stengtis, nes vis tiek jie labai greitai ir vėl išvyks. Mokėsi pakenčiamai, bet neturėjo aiškios vizijos kuo norėtų tapti, tad niekam neskyrė didesnio dėmesio. Mokytojai sakydavo, kad jis per daug paskendęs savo galvoje, per daug vėjavaikiškas ir į pasaulį žvelgiantis per daug paprastai, net nesiruošiantis suaugti ir pagaliau priimti tinkamus sprendimus. Baigęs mokyklą Tommy nusprendė niekur nestudijuoti, nes neatrodė teisinga ant mamos pečių užkrauti dar vienos papildomos problemos – kaip apmokėti jo mokslus. Vaikinas nusprendė išsikraustyti iš namų ir pradėti gyvenimą vienas pats. Tam pirmiausia pasirinko Londoną, kur kurį laiką dirbo barmenu. Tame bare jis pirmą kartą suprato kokį jaučia stiprų potraukį vagystėms. Iš pradžių tai buvo visiškai minimalūs dalykai – raktų pakabukai, kelios kupiūros, šalikėliai. Vėliau perėjo prie piniginių, telefonu ar visų rankinių. Pardavus pavogtus daiktus gyvenimas darėsi lengvesnis, tad vaikinui nė nekilo mintis sustoti. Tuo labiau, kai tokia veikla jaudino, o tai, jog kitus priversdavo nervintis ar pasijausti blogai absoliučiai jo nejaudino. Juk jam mama jau nuo pat mažumės stengėsi įdiegti idėją, jog svarbiausias žmogus jam turėtų būti jis pats. Riley buvo charizmatiškas, iškalbingas, tad nukreipti dėmesį nebuvo sudėtinga. Vis dėlto, jo darbeliai galiausiai buvo pastebėti vaizdo kamerose. Žinoma, jis buvo atleistas bei du metus sėdėjo kalėjime, mat vienas klientas nusprendė pateikti jam kaltinimus. Išėjus iš kalėjimo darbą susirasti tapo dar sudėtingiau. Vieną dieną praeidamas pro vieną parduotuvę pastebėjo pardavinėjimą seną, bet dar veikiantį fotoaparatą ir per daug nesvarstęs jį nusipirko. Kurį laiką nežinojo ką su juo veikti, kol internete nepastebėjo skelbimo, jog galima uždirbti pardavinėjant įžymybių nuotraukas. Toks darbas Kingston pasirodė pakankamai įdomus, tad jau kitą dieną jis atsidūrė prie vieno populiariausių Londono viešbučių, kur pralaukė valandų valandas, kad gautų bent kelias nuotraukas. Už jas negavo tiek  daug pinigų kiek tikėjosi, bet tai buvo pradžia. Atrodė, kad žmogus vieną kartą sėdėjęs kalėjime nebeturėtų norėti ten sugrįžti, tačiau pinigų už nuotraukas nepakako, tad teko sugalvoti dar kažką. Po kelių dienų proga pati nusileido jam prieš nosį. Jo kaimynas paliko atrakintas savo buto duris, tad Riley buvo lengviau nei lengva. Taip jo kaimynas prarado kompiuterį, televizorių, visas santaupas. Po pirmosios gerokai rimtesnės vagystės kažkas jame pabudo ir jis nebegalėjo sustoti. Jis ėmė stebėti tam tikrus namus, laukti, kol jie liks tušti, kad galėtų įsibrauti į vidų ir išnešti visą turtą. Taip jis ėmė uždirbti ne tik iš nuotraukų, bet ir iš parduodamų pavogtų daiktų. Gyvenimas tikrai pagerėjo, bet bėgant mėnesiams jis vis labiau įsitikino, kad Londonas jam pabodo. Tad nebuvo kitos išeities kaip tik išvykti, o širdis trokštanti didelių permainų, atvedė jį į Čikagą.

Kaip ir daugelis turtingų šeimos vaikučių, Electra buvo priversta augti be tėvų meilės, kaskart numesta į nesibaigiančių auklių rankas, kurios suteikti to, ką galėtų suteikti tikri tėvai, tikrai niekada negalėjo. Na, bent jau namuose mergaitė kaskart matydavo abu tėvus, kad ir kokie jie visuomet būdavo užsiėmę. Vyresnysis brolis į Norą dažniausiai net nekreipdavo dėmesio, visgi juos skyrė šešių metų skirtumas.
Laikui bėgant Wagner šeimyną paliko tėvas. Kodėl? Viskas labai paprasta, jam buvo pasiūlyta prisijungti į egzekutorių gretas. Bet tai dar ne viskas.. visame tame veikė ir didžiulės pinigų sumos, kurių tėvas negalėjo atsisakyti ir tikrąja to žodžio prasme pardavė save pamiršdamas savo tikrąją šeimą visiems laikams. Po tos dienos, panašu, kad motinai jos vaikai - Electra ir Leonardo, tapo visai nebereikalingi. Šioji užsisklendė savyje rūpindamasi tik vienu dalyku - gero įvaizdžio palaikymu visuomenėje.
Jaunoji Wagner buvo priversta išmokti gyventi savarankiškai.. atrodo, kad jai viskas puikiai sekėsi, kol ji neparagavo tos kitos gyvenimo pusės, tos linksmesnės. Po to ir prasidėjo - vakarėliai iki paryčių, negrįžinėjimai namo. Mergaitei tuomet buvo vos tik šešiolika metų.. mergaitei taip pat buvo vos šešiolika metų, kai šioji vieno vakarėlio metu įkalbinta savo 'draugų' pirmą kartą išbandė psichotropines medžiagas. Kokius narkotikus ji tada išbandė, ji net iki dabar nežino, bet silpnam mergaitės kūneliui pakako vos tik vieno karto, kad šis imtų reikalauti narkotikų dar ir dar.. taip ir išsivystė viena iš merginos priklausomybių, kuri jai padeda susigyventi su šiuo žiauriu gyvenimu.
Negana to, mergina ėmė save žaloti bandydama nustumti vidinį skausmą kažkur toliau, kadangi mano, kad skausmas, kuris yra juntamas išorėje, padeda atsikratyti žaizdų, kurios kraujuoja viduje, o pas Electra jų buvo daugiau, nei kad ji būtų norėjusi.
Norai taip gyventi sekėsi išties puikiai, bet visas jos linksmybes sugriovė jos snobė mama, kuri sumokėjusi už kažkokį ten universitetą išsiuntė savo dukrą studijuoti mados dizaino. Ir tai dar ne viskas.. motina nutraukė visus pinigų šaltinius vien tik tam, kad esą norėjo, kad dukra išmoktų gyventi savarankiškai.
Ne, Wagner studijų metais tikrai nesistengė gerai mokytis, ką jūs.. paauglė neleisdavo sau praleisti nei vieno vakarėlio, bet pinigų sankaupos seko milžinišku greičiu, o dirbti Electra tikrai nenorėjo, juk jos mama sunkiai nedirba, tai kodėl ji turi dirbti? Mama pinigų nedavė, broliui taip pat nusibodo ištisas merginos pinigų prašymas. Neturint pinigų merginai pasidarė beveik neįmanoma nusipirkti narkotikų, ko pasekoje mergina ėmė kraustytis iš proto, bet tada jos gyvenime nutiko perversmas. Vienas narkotikų prekeivis pasiūlė Electrai su juo permiegoti už dozę. Merginai tai pasirodė tarsi labai lengvas būdas patenkinti savo kūno poreikius, kuris reikalavo narkotikų. Dėl to ji sutiko. Po to karto sekė dar vienas kartas, po to dar vienas, po to dar vienas, tai tęsėsi itin ilgai, kol mergina išdrąsėjo ir atrado būdų kaip pardavinėjant savo kūną užsidirbti lengvų pinigų, o už tuos pinigus nusipirkti narkotikų. Viskas buvo gerai, mergina nesijautė šlykščiai ir tikrai nemanė, kad ji elgėsi blogai, ką jūs, juk ji dirbo, kaip ir visi kiti normalūs žmonės.
Atrodo, kad dabar mergina jau turėtų būti susitvarkiusi savo gyvenimą, bet deja.. žinoma, ji savo kūno beveik nebepardavinėja, bet kai mama atsisako duoti jai pinigų, merginai kitos išeities paprasčiausiai nebelieka. Juokingiausia tai, kad jos mama žino apie visas merginos nuodėmes, bet ji tokia paskendusi savo reikaluose, kad net nesugeba atrasti laiko dukrai ir padėti jai ateiti į protą.  Vienintelis dalykas, dėl kurio ji stengėsi yra tas, kad jos dukros linksmybės neišeitų į viešumą, juk tada tai pakenktų jos reputacijai.
Vienintelis asmuo, prieš kurį Electra nori išlikti neliečiama yra Leonardo, jos vyresnysis brolis, kurio akyse ji nenori smukti, nors ir yra smukusi jau ne kartą. Juk jis - vienintelis ją nuoširdžiai mylintis žmogus, kuris gyvena šitame pasaulyje.

Monika gimė Čikagoje, bent jau taip buvo manyta, mat vos gimusi mergaitė buvo atiduota į vaikų namus. Taip ir augo visiškai nieko nežinodama apie savo tikrą šeimą, dar blogiau - nuolat pagalvodavo, kad kažkodėl ji dėl viso to buvo kalta, nepaisant to fakto, jog dar vaikų namuose sklido įvairiausi gandai, kad jos biologiniai tėvai - alkoholikai, o gal net ir narkomanai, kurie galimai norėjo ją parduoti už vienkartinę dozę. Dėl tokių spėjimų, sulaukė nemažai patyčių, kas iš esmės ją žlugdė, bet gal iš kitos pusės, ugdė stiprybę ir ruošė gyvenimui. O rimčiau pasidarė tada, kai ją įsivaikino raganių šeima. Tiesa.. to fakto, kad jos naujieji tėvai yra raganiai, Monika nenutuokė labai ilgai, ir jei kas nors anksčiau jai būtų pasakęs štai tokį dalyką, jog egzistuoja kažkas daugiau, negu tik žmonės, ji būtų nusijuokusi ir dar greičiausiai kvailais išvadinusi, bet.. kiek vėliau turėjo garbės sužinoti tokį svarbų dalyką iš savo netikro brolio, kuris į tą šeimą papuolė grynai tokiomis pačiomis sąlygomis. Kada sužinojo? Būtent tada, kai kažkas sėkmingai nusitaikė į jų gyvybes, kas tos būtybės atžvilgiu buvo žiauriai sėkminga, nes tokiu būdu pribaigė kelis raganius, o tada, tas netikras brolis, pateikė nemažai įrodymų pačiai Monikai, kad jie buvo raganiai. Nors kaip nemažai.. gal tiesiog jai užteko po jų mirties perskaityti netikrų tėvų paliktą laišką. Taigi, kartu su broliu perėmė mirusių tėvų turtą, kurio nebuvo itin daug, tačiau viskas buvo kaupta neaišku kiek metų, ir to tikrai užteko, kad tiek ji, tiek jis turėtų tokius gyvenimus - apie kuriuos kažkada būtų galėję tik pasvajoti. Kas dar naujesnio? Gal tas faktas, jog palikto turto pagalba, pinigų, Monika turėjo galimybę pradėti realizuoti save muzikos srityje, kas ją stipriai traukė, o ir visus duomenis tam turėjo, dėl ko ėmė siekti vienintelio tikslo - kažkada uždainuoti didžiojoje scenoje, pasaulinio lygio, bet tam.. reikėjo įveikti tam tikras baimes, o šioje vietoje pagelbėjo tas pats brolis, kuris stengėsi psichologiškai paremti tokį tikslą, ir gal jeigu ne staiga atsiradę jausmai, kurių neturėtų būti tarp brolio ir sesers, nesvarbu, jog tas pats kraujas jų nesiejo - Heather seniausiai būtų atsistojusi į tą pačią sceną, apie kurią ilgą laiką svajojo. Tai kai tas brolis ją labiau trikdė, negu atliko bet kokią kitą pareigą, Monika nusprendė visą tą beprotystę, nenormalų jausmą kaip nors numalšinti, nutraukti, dėl ko atitolo nuo jo. Žinoma, dvidešimt vieneri metai žemėje, kas būtų pagalvojęs, kad tokia jauna mergina būtų galėjusi patirti šitiek daug, bet jos gyvenime atsirado dar viena persona, kuri kaip mat padėjo užmiršti bet kokius jausmus tam, su kuriuo užaugo, bet labai trumpai, nes tik pajautusi, jog ir pastarieji santykiai nėra normalūs - daugiau kontrolės negu bet ko kito - Monika spruko ir iš tų santykių, tik labai nesėkmingai, mat dar iki šiol jaučiasi persekiojama to žmogaus.. o gal ir ne žmogaus, kuo visai ne per seniausiai pradėjo abejoti, o su tam tikromis abejonėmis, iškilo dar viena beprotiška mintis, galimybė, ar kartais ta pati būtybė nenužudė raganių, kurie ją augino? Mažas pasaulis, ir tiek daug ironijos.