Mutants

Lucia per daugybe metų turėjo daug vardų, daug išvaizdų ir daug istorijų. Labai seniai ji buvo žinoma, kaip God, pasaulio sukūrėja ir naikintoja (istorijų skandė įvairių). Tačiau dabar ji buvo žinoma, kaip Lucia Johnson, Tonitrus galerijos savininkė. Kyla klausimas, kaip ji pasiekė šį tašką? Istorija nebuvo iš gražiausių. Mergaitė gimė verslininko ir dailininkės šeimoje, todėl normalu, kad Lucia turėjo "dievo dovaną", taip tėvai vadino jos sugebėjimus tapyti. Atsiradus Lucia broliui Lukui, šeima atrodė pajuto naują kvėptelėjimą gyvenimą. Kaip tik, 4-erių Lucia parodė savo talentą, kurį paveldėjo iš mamos. Tai Johnsonus paskatino atidaryti galeriją, kurią jie abu mylėjo, net kartais atrodė, kad labiau nei savo vaikus. Tobula šeima, būtent taip jie tada atrodė, tik viskas labai greit pasikeitė. Vieną vakarą, kai Lukas nenustojo verkti, tėvai jau kraustėsi iš proto, nebežinodami ką daryti. Jie tik akimirkai išėjo iš kambario ir staiga Luko verkimas baigėsi. Sugrįžę jie rado Lucia prie brolio lovytės, tai nebuvo labiausiai šokiravęs dalykas, nes iš lubų snigo. Lukas susižavėjęs stebėjo sesers sugebėjimus, o štai tėvai būtent tada pajautė baimę. Tai ir buvo lūžis šeimoje. Tėvai iš pradžių galvojo, kad jiems pasivaideno, bet sniegą pakeitė, kieme staiga išaugusi gėlytė, žvaigždės Lucia kambario lubuose. Tėvams, kurie nieko neturėjo bendro su tokiomis galiomis, tai buvo lyg prakeiksmas. Jų santykiai pablogėjo, Johnsonų tėvas visą savo dėmesį sutelkė tik į Luką ir galeriją, užmiršdamas apie dukrą, o tuo metu mama stengėsi suprasti, kas vyksta su Lucia. Nors ji stengėsi, tačiau atsakymų rasti nepavyko. Praėjus trims metams, kai Lucia buvo 8-erių jos mama išvyko į Didžiąją Britaniją, tai turėjo būti trumpa kelionė, kaip ji teigė "darbo reikalais", tačiau ji užsitęsė dvejus metus. Tai buvo patys baisiausi metai Lucia's gyvenime. Tėvas ją laikė išsigimėle, niekino ją, įsivaizdavo, kad ji neegzistuoja. Mergaitė pabėgdavo, tačiau ne toli, jos tikslas būdavo Tonitrus galerija, kur buvo sukabinti jos mamos paveikslai, taip Lucia įsivaizduodavo, kad dabar yra su mama. Mergaitės gyvenimas būtų buvęs tikras košmaras, jeigu ne moteris, kuri dirbo galerijoje, ji suprato, kas vyksta Luci, suteikė knygų, tačiau daugiau negalėjo padėti, juk tai vis dar buvo vaikas. Viskas pagerėjo šiek tiek, kai jos mama grįžo. Tačiau viskas buvo... kitaip, ji buvo pasikeitusi. Nors meilę vaikams ji jautė ir dar didesnę. Nors vaikai ir turėjo mamą, tačiau tėvų santykiai per tuos metus buvo pasikeitę, bet vaikai to tiesiog nepastebėjo. Atrodo viskas klostėsi nuostabiai, paauglystėje Lucia susipažino su tokiomis, kaip ji - gerosiomis raganomis, išmoko burti, toliau domėjosi tapyba, net įstojo į dailės akademija, atrodė, kad juodas gyvenimo etapas pasibaigė. Kol vieną tragišką rytą, merginai ruošiantis egzaminui, į jos bendrabučio kambario duris pasibeldė policija, pranešdama, kad jos tėvai žuvo verslo kelionėje ir Lucijai laikas sugrįžti į Čikagą. Dvidešimtmetės gyvenimas vėl buvo juodoje duobėje. Mergina metė savo studijas, paliko gyvenimą Toronte ir grįžo į Čikagą, kad pasirūpintu savo paaugliu broliu ir tėvų galerija. Ji tapo lyg pelenė, bet visai laimingoje pasakoje. Sunkių momentų buvo daug, bet Lucia visados buvo kovotoja, o brolio palikti negalėjo. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Tvarkydama tėvų daiktus, mergina rado mamos laišką, kuriame buvo paaiškinta, kur ji buvo dingusi tuos dvejus, siaubingus, metus. Jonhsonų mama atskleidė didžiulę paslaptį, kad Lukas ir Lucia turi brolį vardu William, kuris gyvena ne kur kitur, bet Didžiojoj Britanijoje, bent jau tuo buvo ji įsitikinusi. Ieškodama brolio, Lucia net išvyko už Atlanto, tačiau ji surado, ne brolį, o svajonių merginą - Naiomi, kuri tuo metu kaip tik vizitavo Jungtinėje Karalystėje. Merginos grįžo į Čikagą ir pradėjo savo tobulą gyvenimą, o tada Luci istorija ir tapo laiminga, kai ji prie durų sutiko savo netikrą brolį William. Ir štai dabar atrodė, kad viskas buvo gerai. Lucia su Naomi planavo savo vestuves, rūpinosi Tonitrus galerija ir svarbiausia, kartu su broliais gyveno po vienu stogu. Nors, tai Naomi ir nelabai patiko...

SBP: Spider-girl
Kiekvienas vaiko tėvai svajoja apie tobulą atžalų vaikystė, kurioje niekados netrūktų vaiko šypsenos ir džiaugsmo. Tačiau ne visi tėvai gali įgyvendinti šią svajonę. Mia, yra viena iš daugelio vaikų, kurie gyveno globos namuose, į globos namus mergaitė pateko labai jauna, jai buvo 3 metukai. Nuo pat mažumės, mergaitė sapnuodavo vieną keistą sapną, kaip žalias monstras ją atima iš tėvų ir palieka numirti. Tačiau tai nebuvo sapnas, kaip galvojo Elsher, tai buvo realybė. Mergaitė sušalusi buvo rasti vėnuolės, kuri ją parsinešė į globos namus. Mia buvo komplikuota mergaitė, ji atrodė turėjo keistų galių... nepaprasta klausa, rega, sugebėjimas aukštai pašokti, mergaitė ne vieną kartą buvo bandoma atlikti egzocismą, kad tik ji "pasveiktų", niekas nepadėjo, o dėl baimės, kad mergaitė savyje turi šetoną, vėnuolės pasirūpino, kad jos niekas neįsivaikintų. Tačiau jai nebuvo labai blogai, turėjo tikrų draugų, su kuriais leisdavo dienas ir krėsdavo pokštus. Tik sulaukusi paauglystės mergaitė suprato, kad jos sugebėjimai buvo kerentys ir ji į kažką buvo panaši... tačiau nesuprato į ką. Kol vieną dieną, jos draugas neatnešė Mijai komikso apie žmogų vorą, tas personažas jai buvo tiesiog kažkuo labai  pažystamas. Nuo tos dienos Mia tapo tikra žmogaus voro fanė, stengdavosi perskaityti visus jo komiksus, nes tai atrodė, kad buvo jos pašaukimas. Todėl niekas nenustebo, kaip vieną helovino vakarėlį, mergaitė pasisiuvo sau žmogaus voro kostiumą. Jis atrodė juokingai, bet ji jautėsi nuostabiai. Ir būtent tą vakarą mergaitė sugebėjo iš savo riešų paleisti voro tinklą. Tas vakaras buvo lyg atgimimas, ji suprato, kodėl jai šis herojus buvo pažįstamas, košmaras, kuris ją sekė ištisus metus išryškėjo ir ji pamatė, kas ją bandė pasiekti, kai žaliasis monstras ją paėmė... Nuo tos dienos Mia tiesiog paskendo tamsiąjame internete, ieškodama asmenų, kurie galėjo turėti kažkokių galių, visos jos būrėsi Čikagoje. Todėl sulaukusi 18 metų, mergina susidėjo savo daiktus ir iškeliavo į Čikagą, kad galėtų išsiaiškinti visą tiesą apie košmarą, kuris ją kamavo ilgus metus.

SBP: Magik
Letitia tapo atstumtąja kai pradėjo ryškėti merginos galios. Tėvai, ypatingai gerbiami mieste, buvo apkaltinti auginant pačio Šėtono vaisių, todėl Letitia netrukus tapo ištremta iš miesto. Įskaudinta ir pasimetusi dar nepilnametė mergaitė vargiai galėjo atskirti kas yra gerai, o kas ne, todėl priglausta netinkamų žmonių Letitia tapo įrankiu skleisti siaubą pasaulyje. Treniruodama tik savo magiją ir nesigilindama į tai, ką dar sugeba, mergina tapo tokia pavojinga ir žiauri, kad po poros metų nužudė ir savo naujuosius globėjus, pasisavindama visą turtą, kurį jie gavo apiplėšdami Letitios paliktus lavonus. Kelis metus ji keliavo iš miesto į miestą palikdama paskui save upes negyvėlių, iki kol sugrįžo į savo gimtinę atkeršyti tėvams už jos atsisakymą. Liepsnose skendo visas miestelis, tačiau Letitia tėvus pribaigė pačioje pabaigoje, pasilikdama juos tarsi desertą. Supratusi, jog nebeturi jokios paskirties savo gyvenime, mergina ėmė ekperimentuoti gebėjimais ir atsitiktinai peršoko laiku į ateitį, atsidurdama dabariniame laikotarpyje. Praėjo keletas savaičių, kol Letitia prisitaikė, ir, atvykusi į Čikagą, nusprendė daugiau sužinoti apie savo gebėjimą teleportuotis laiku.

SBP: Dark Phoenix.
Dar vaikystėje išvydę Kajaus sugebėjimus, Tėvai apsidžiaugė, mat buvo įsitikinę, jog jų šeimai pagaliau pasisekė ir šie galės prisidėti prie raganų rasės atstovų, kurių daugelis baidosi. Dar nuo mažų dienų Kajų vesdavo į Vyriausiojo Kunigo namus, jog šis įvertintų vaiko sugebėjimus ir šį priimtu mokytis į Akademiją, tačiau, kad ir kiek kartų Kajus pasirodydavo ant Akademijos slenksčio - savo gebėjimų niekuomet neatskleidė. Su laiku, Tėvai pasidavė, o berniukas vis netyčiomis susitikdavo tuometinį Vyriausiąjį Kunigą, kuris vaikui su kiekvienu kartu ėmė vis atviriau kalbėti apie pasaulio atsiradimo istoriją ir tai, jog yra kur kas paslaptingesnių rasių ir jų atstovų, apie kuriuos žmonija net nenutuokia. Vyriausiasis kunigas matė vaikine potencialo, tačiau jam turėjo kitokių planų, nei mokytis akademijoje.
Tačiau Kajus visados troško, tik vieno, kad būtų dalis bendruomenės, tokių kaip jis. Todėl vaikinas Vyriausiojo Kunigo maldaudavo, kad jį priimtų į akademiją, tačiau atsakymas visados būdavo neigiamas. Vyriausiajam Kunigui išsiuntus Kajų į dar vieną "atradimo" misiją, vaikinas nusprendė pastovėti už save, tačiau toks vaikino poelgis labai nepatiko Kajaus autoritetui. Praradęs savo emocijų kontrolę, vaikas trenkė durimis ir išėjo iš akademijos, tačiau jo pyktis nenuslūgo, vaikinas nusprendęs išvykti kuo toliau iš Čikagos, patraukė į autobusų stotį, visą laiką jo galvoje aidėjo Vyriausiojo Kunigo žodžiai, matėsi pašaipūs akademijos studentų žvilgsnį. Kajaus pyktis tapo nekontroliuojamas ir jis sugebėjo susprogdinti autobusų stotį, kartu nelaimės neišgyveno darbuotojai ir stotyje buvę keleiviai. To pasekoje jo kūne pamažu užgimė tamsa, kuri su kiekviena akimirka vis labiau plėtėsi, kol galiausiai šis išklydo iš doros kelio ir pasinėrė į tamsą.

SBP: Wonder Woman
Prieš daugelį metų Alessa buvo viena pirmųjų žmonių, kuriai atiteko dieviškosios esybės dalelytė. Gėrio perpildyta sėkla kūne plėtėsi tol, kol moteris atrado savo gebėjimus. Taip pat, buvo vienintelė, kuri savo akyse matė Dievą ir suprato prakeiksmo reikšmę. Alessa pažadėjo saugoti pasaulį ir užtikrinti santarvę pasaulį, tačiau atsidūrusi ne laiku ir netinkamoje vietoje, sulaukė ir esybės dalelės iš velnio pusės, kuri suteikė moteriai dar daugiau gebėjimų. Pati buvo mirtinga, kaip ir dieviškosios būtybės, tačiau kas kartą nugyvenusi savo gyvenimą, reinkarnuodavosi į pirmagimę mergaitę ir nuo pat pirmų širdies dūžių, puikiai atsimindavo savo praeities gyvenimus, dieviškasias būtybes ir savo gyvenimo tikslą.
Su laiku, moteris ėmė kišti savo trigrašį į Dievo ir Velnio gyvenimus, mėgindama užtikrinti santarvę ir tai, jog šios dvi sielos niekada nesusidurs akis į akį ir neprisimins to, kas įvyko prieš daugelį metų. Laisvu laiku, kol nemėgina sukliūdyti dieviškųjų esybių susidūrimui, Lora kartu su kitais laimingaisiais medžioja pikto linkinčius mutavusius žmones, medžiotojus ir tuos rasės atstovus, kurie galėjo vienaip ar kitaip prisidėti prie žmonijos išnykimo.   

SBP: Ajax.
Dar nuo mažų dienų, Kara susilaukė dėmesio iš dėdės, kuris buvo kovos menų meistras. Vos sulaukusi devynerių, gimtadienio proga gavo katana, kuri tapo asmenine motyvacija judėti pirmyn. Būdama dvylikos, metė mokyklą ir įsipainiojo į vietinės gaujos veiklą, ko pasekoje tapo didžių nusikaltimų bendrininke. Ėmusi mėgautis juodais pinigais, ilgus metus džiaugėsi nepriklausomu gyvenimu, kol jos pačios šeima neatsidūrė gaujos radare. Klausydamasi šalto proto, išdėstė kiekvieną smulkmeną apie savo šeimą ir jos papročius. Vieną vakarą, mergina buvo išmesta iš gaujos, be jokių didesnių priežasčių. Nežinodama kur dėtis, nusprendė grįžti namo ir surasti visus reikalingus atsakymus. Mergaitės nelaimei, namuose rado išskersta šeimą. Tai buvo didžiausias Karos gyvenimo lūžis. Buvo įsitikinusi, kad už artimųjų mirtį atsakinga buvo vietinė gauja, todėl nusprendė jai atkeršyti, nepaisant to, kokia buvo keršto kaina. Žinodama daugelį buveinių, ėmė kišti savo trigrašį ir žudyti visus, kas pasitaikė jos kelyje. Ko mergina nežinojo, jog tuo metu Korėjoje buvo įsikuri ir egzekutorių buveinė. Tikėdamasi nužudyti gaujos lyderi, patraukė link paskutinės būstinės, o sekantis dalykas, kurį prisimena - balta palata ir cypiantys aparatai. Negalėdama blaiviai mąstyti, nesuvokė, kad į josios venas buvo suleidžiamas mutanto DNR. Nubudusi iš trumpalaikės komos, palatoje buvo likusi visiškai viena. Pastebėjusi visus kateterius, grubiai šiuos išplėšė iš savo rankų, suvokdama, kad yra nejautri skausmui. Pabėgusi iš Amerikoje esančios egzekutorių laboratorijos, savo sąraše turėjo dar dešimtį mirčių, kurios privertė merginos sielą apsigaubti tamsos šydu. Slapstydamasi nuo organizacijos ir Amerikos valstybės, Yamashiro susipažįsta su vyru, kuris apverčia jos visą gyvenimą aukštyn kojomis.

SBP: Quake a.k.a. Daisy Johonson
Margaret visą gyvenimą augo Atlantoje su tėvu. Laimingos šeimos mergaitė nematė nei vaikystėje, nei paauglystėje. Motina dingo lyg į vandenį, kai Margaret buvo vos dveji, o tėvas, sėkmingai karjeros keliu kilęs istorikas, visas lėšas, pastangas, dėmesį ir kitus resursus skyrė mylimosios paieškoms. Įpastu atveju, po kelių nesėkmingų paieškos mėnesių, pasąmonėje kirbėjusi mintis, jog asmuo yra miręs, dažniausiai tapdavo nuosprendžiu, skiriant sau papildomą laiko intervalą gedėti dėl netekto žmogaus. Margaret tėvas ieškoti nesiliovė virš dešimtmečio, tvirtindamas tiek aplinkiniams, tiek savo dukrai, jog jos motina - gyva. Būdama aštuoniolikos ir į pasaulį žvelgdama savarankiškos, suaugusios moters akimis, Margaret žinojo, jog viltis, kurią tėvas puoselėja tiek metų, veikiausiai tėra tik negebėjimas susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi. Nors tėvas visą gyvenimą ir skyrė prioritetą bevaisėms paieškoms, o ne savo dukrai, Margaret stengėsi švelniai atverti jam akis, įtikinant, jog laikas nustoti švaistyti savo gyvenimą vaikantis to, ko turbūt jau nebėra gyvųjų tarpe, tačiau kiekvieną kartą mergina sulaukdavo tokio pačio atsako - aš žinau, kad ji gyva.
Margaret žinojo, kad jei prisidės prie tėvo paieškų, liks įstrigusi Atlantoje iki gyvenimo galo be jokios aiškios ateities, todėl pareiškė tėvui, jog nori išsikraustyti. Savaime suprantama, kad vyras, praradęs žmoną, priešinosi tokiai minčiai, nenorėdamas prarasti ir dukros, tačiau Margaret tvirtai laikėsi savo pozicijos ir tėvui ilgainiui teko nusileisti. Paskutinę naktį prieš išvykstant, Margaret atsibudo naktį nuo lovos drebėjimo. Mergina ne iš karto suprato, jog pati miego metu nekontroliuodama savęs sugebėjo paleisti vibracijas, privertusias kone visą kambarį drebėti, tačiau tokia realizacija ją tiek pat išgąsdino, kiek suteikėjo savotiško aiškumo, kad jos mama galėjo ne tiesiog dingti lyg į vandenį, o pabėgti savo noru, jei ji taip pat buvo apdovanota kokiomis nors galiomis. Vietoje to, kad vyktų į universitetą kaip planavo, Margaret taip pat pradėjo ieškoti potencialių motinos pėdsakų norėdama sužinoti daugiau apie savo galias, kurias, kaip mergina suvokė, galėjo panaudoti ne tik darydama ką nors gero, tačiau lygiai taip pat jas išnaudoti ir ne tokiems doriems tikslams.

Tomo vardas ganėtinai dažnai skambėdavo ne tik namų aplinkoje, bet ir mažame miestelyje, kuriame jis gyveno; ir tai tikrai nebuvo todėl, jog berniuką tiesiog visi norėdavo girti už gerą elgesį ar kilnius žygdarbius. Anaiptol, Kendrick miestelyje buvo pagarsėjęs kaip vaikas apėstas šėtono. Vaikinas niekad to per daug nesureikšmino, jam savitai patiko toks perdėtas dėmesys, o ir šiaip visuomet troško sukelti chaosą pasaulyje. Sulaukus šešiolikos, berniukas pastebėjo, jog turintis sugebėjimų prikelti mirusius. Žinoma, po pirmųjų eksperimentų, kurie tarp kitko nebuvo labai vykę, Tomui buvo skirta mirties bausmė. Žmonės buvo tiesiog persigandę ir besibaimindami dėl savų ir artimų gyvybių, mieliau pasiruošė paaukoti vieną gyvybę.
Tačiau viskas tuo taip paprastai nepasibaigė. Tomas mokėjo ne tik prikelti kitus iš mirusių, bet ir pats kiekvieną kartą mirus - prisikeldavo. Ir visuomet siekė to paties - chaoso sukeliančio apokalipse pasaulyje. Tai Kendrick padaryti buvo ganėtinai lengva, mat žinodamas, kad pasaulyje viešpatauja ir gėris ir blogis, vaikinas savyje turėjo tiek dievo, tiek šėtono sielos, tad galėjo juos puikiai atskirti. Vieną vakarą vaikščiodamas po miesteli, netikėtai išvysta kaip viename skerstgatvyje išmeta mirusios merginos kūną. Galėjo lengvai jausti, kad tie žmonės buvo velnio vaikai, na, o mergina.. Ji turėjo savyje tam tikro chaoso, kuris kažkiek žavėjo Tomą. Išlaukęs iki tam tikro momento, vyras galiausiai priėjo prie merginos ir prikėlė šią naujam gyvenimui. Athena buvo pirmoji mergina, kurią šis prikėlė, vos pats grįžęs į šį gyvenimą.

SBP: Scarlet Witch
Hannah kentėjo nuo gilios depresijos. Pokalbiai su psichologais ir medikamentinis gydymas nebuvo veiksmingas ir mergina ilgainiui paprasčiausiai išmoko apsimesti laiminga, jog tėvai nustotų maitinti ją tabletėmis, tarsi pastarosios būtų pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis. Hannah ne kartą aplankė ir savižudybės mintys, tačiau ketindama iš tikrųjų atimti sau gyvybę ji kaskart pritrūkdavo ryžto. Gyvenimas šiek tiek prašviesėjo sutikus žavų, jauną vaikiną Edmund. Naivi ir nepatyrusi mergina greitai puolė jam į glėbį, manydama, kad pagaliau rado žmogų, kuris ją supranta ir gali ištraukti iš liūdėsio liūno. Vaikinas po kelių mėnesių jai netgi pasipiršo, o jaunoji Hannah nedvejodama pasakė skambų „taip“. Vestuvių planavimas buvo atsidūręs pačiame įkarštyje, kai visas rožinis burbulas skaudžiai sprogo. Vieną naktį nugirdus jį kalbant telefonu Hannah pasaulis apsivertė 180 laipsnių kampu. Edmund kalbėjo apie Hannah mirtį. Pasirodo, kad vaikinas ištikrųjų buvo ne žavus jaunuolis, o tikras žudikas psichopatas, ieškomas visose Valstijose už itin brutalius žmonių nužudymus. Hannah bandė bėgti, tačiau Edmund ją sulaikė, nusimesdamas savo princo žaviojo kaukę ir atskleisdamas tiesą apie save - jis buvo mutantas „vogęs“ kitų mutantų galias. Hannah nenutuokė, apie ką jis kalba, tačiau Edmund paaiškino, jog pirmą kartą prie jos prisilietęs galėjo jausti itin stiprią galią, sklindančią iš Hannah. Vaikiną ji laikė visišku šizofreniku, kol jis pats nepademonstravo savo iš seniau pasisavintų galių. Mergina, pirmą kartą regėdama tokius dalykus, jautėsi tiek sukrėsta, tiek velniškai išduota, nes Edmund'u ji pasitikėjo labiau už bet ką kitą pasaulyje, o jo išdavystė, rodės, sudraskė ją iš vidaus ir pripildė visą kūną keršto troškimo. Veikiama adrenalino, Hannah sugebėjo sužeisti Edmund pakankamai, jog sugebėtų pabėgti. Netrukus, slapstydamasi, kad Edmund jos nesurastų, Hannah susidūrė su vietine ragana, kuri nukreipė merginą į Čikagą, pažadėjusi, jog ten ji ras žmogų, galintį padėti jai surasti Edmund minėtąsias galias ir galiausiai atkeršyti vaikinui už jo smeigtą peilį į nugarą. Vis dėlto, jau būdama Čikagoje ir pamažu pradėdama perprasti komplikuotas ir unikalias savo galias, Hannah suprato, jog keršto nori ne tik Edmund'ui, bet ir visam pasauliui...

SBP: Rogue
Įžūlumas Edmund'ui nuo mažų dienų skambėjo tarsi komplimentas. Egoizmu ir maištavimu vaikinas galėjo girtis ir vaikystėje, o sėdėdamas mokyklos suole ir meistriškai manipuliuodamas kiekvienu, galėjusiu jam atnešti bent krislelį naudos, Edmund šypsodamasis klausėsi mokytojų liaupsių, kokiomis stipriomis lyderio savybėmis jis pasižymi. Mokyklos jis nebaigė. Stebėtina, bet ne dėl savo maištavimo prieš visą švietimo sistemą, o dėl, tiesą sakant, tikrai pateisinamos priežasties. Bostono vidurinėje jis nebuvo vienintelis ypatingas paauglys. Vieną popietę keliaudamas namo po pamokų, jis užtiko savo klasės draugą iš savo delnų leidžiantį mažus ugnies kamuoliukus. Tokį šou stebėjo dar porą susižavėjusių akių, o pats Edmund suprato, jog ir pats nori tokios galios savo rankose. Literally.
Kitą dieną vos gavęs progą Edmund prirėmė klasės draugą prie sienos, iškeldamas ultimatumą: arba jis pasako, iš kur gavo tokias galias, arba Edmund atskleis jo mažą paslaptėlę visiems. Paprastas „tai įgimtas dalykas“ paaiškinimas netenkino Edmund, mat kažko įsigeidęs vaikinas galėdavo prieiti ir iki pačių kraštutinumų, jog tai gautų. Savo draugą jis ėmė smaugti. Edmund neketino jo nužudyti, puikiai suvokdamas, kad tuomet tikrai praras šansą sužinoti daugiau apie neįprastus vaikino sugebėjimus, tačiau kuo ilgiau Edmund laikė rankas ant jo kaklo, tuo greičiau vaikinas silpo, kol galiausiai išleido paskutinį atodūsį. Dunn tai privertė kiek suvirpėti, suvokiant, kas čia ką tik nutiko, tačiau tuo pačiu metu jis netikėjo, kad iš tikrųjų galėjo vaikiną pasmaugti, nes tam nenaudojo pakankamai jėgos, o ir spaudė jo kaklą vos minutėlę...
Edmund pabėgo iš įvykio vietos niekam apie tai neprasitaręs, tačiau kitas dalykas, ką jis suprato - mirusio vaikino galios persidavė jam. Jausdamasis taip, lyg niekas šiame pasaulyje nebegali jo sulaikyti, Edmund nuo septyniolikos klajojo po visą Ameriką darydamas viską, ką tik įsigeisdavo: įvairūs apiplėšimai, žiaurūs žmonių žudymai... Ilgainiui Edmund perprato ir tai, kad jo prisilietimas gali būti mirtinas, o palietęs kitus mutantus geba pasisavinti jų galias. Paprastai, vien tik prisilietimas leisdavo gebėjimus pavogti tik laikinai, tačiau po keletos nekaltų eksperimentų, Edmund suvokė, kad nužudęs kitą mutantą pasilieka jo galias visam laikui. Ištisus metus lavindamas savo gebėjimus, Edmund išmoko kontroliuoti ir savo prisilietimą - jis kitiems tapdavo mirtinas tik pačiam vaikinui to panorėjus.
Alkis turėti dar daugiau galios niekur neišnyko, todėl vaikinas atidžiai sekdavo šalies naujienas, ieškodamas įdomių atvejų ir potencialių mutantų. Paieškų metu Edmund kelyje netyčia pasitaikė Hannah - naivi, gyvenimo bėdų užkrauta mergina, kuri nebūtų patraukusi jo dėmesio, jei ne atsitiktinis odos kontaktas, kurio metu tarsi elektra perbėgo per visą jo kūną. Ji savyje nešiojosi tokias galias, kad viskas, ką vaikinas buvo sukaupęs per ilgus metus, nublanko prieš tą įspūdingą jausmą užpildžiusį kūną po merginos prisilietimo. „Pavogti“ merginos galių jis, dėl nepaaiškinamų priežasčių, negalėjo paprasčiausiai prisilietęs ir ją nužudęs savo prisilietimu, mergina, atrodė, buvo atspari tokiam Edmund gebėjimui. Vienintelė geniali į galvą šovusi mintis - prie jos pakankamai priartėti, privesti prie mirties slenksčio ir pamėginti galias pavogti, kai Hannah bus itin pažeidžiama. Apsukti ją aplink pirštą tapo vaikų žaidimu, pavaidinti svajonių jaunikį - taip pat, o tas lėtas, ištisus mėnesius trunkantis medžioklės žaidimas tokiam plėšrūnui kaip Edmund net kaitino kraują. Meistriški, nuo vaikystės tobulinti aktoriniai sugebėjimai atliko visą darbą, kad Hannah juo imtų besąlygiškai patikėtų ir netgi sutiktų tapti jo žmona. Vis dėlto, idealus planas žlugo, merginai pavykus išsiaiškinti tiesą ir nuo jo pabėgti. Incidentas ir nesėkmė gerokai kirto per ego ir vaikinas negalėjo visko taip palikti. Nors Hannah nuo jo slapstėsi, Edmund ėmė naudoti visus turimus resursus, kad ją susirastų, o aptikęs paskutinius merginos pėdsakus Čikagoje, nusprendė „pasisvečiuoti“ būtent ten.

SBP: Emma Frost.
Iki sulaukdama dvidešimties Jessica buvo tik paprasta choro vadovė, pamažu kopianti karjeros laiptais muzikos pasaulyje Rytų Anglijoje. Per dvidešimtą gimtadienį vykdama į vakarelį su savo seserimi Jessica pateko į avariją. Sesuo žuvo iš karto, tačiau pati Kaia sugebėjo išgyventi savo netikėtai aktyvuotų galių pagalba, kurios padėjo merginai aplink save susikurti energijos skydą, kuris sugėrė smūgio stiprumą. Autoįvykį sukėlęs vairuotojas vis dar buvo gyvas, o šoko būsena, kurioje skendėjo Jessica, netrukus persimainė į nesuvaldomą įtūžį. Nesuprasdama ką daro Jessica nužudė vairuotoją, tačiau išsigandusi to, ką sugeba, pabėgo iš įvykio vietos, iš karto persikraustydama gyventi į Ameriką, kurioje ne vienerius metus keitė gyvenamąją vietą bijodama, jog tiek sesers, tiek ją pražudžiusio vyro mirtys bus priklijuotos jai. Čikaga tapo vienintele stotele, kurioje Jessica apsistojo ilgesniam laiko tarpui, tačiau ko mergina nežinojo, tai kad jos vardas atsidūrė Dominic Marcus Blackwood mirtininkų sąraše, o už merginos galvą kažkas jam pažadėjo nemenką atlygį...

Gimė Uppsaloje, Švedijoje. Mamos paveikslas niekad nešmežėjo Chelsea gyvenime. Mat moteris pastojo per anksti, neplanuotai, todėl nenorėjo dėl vaiko gadintis savo karjeros, kuri taip puikiai ir sklandžiai ėjosi. Tik tėtis, prikalbėjęs nesidaryti aborto, prižadėjęs, jog net jei ir reikės – užaugins vienas, įtikino moterį pasilikti kūdikį. Po gimdymo ji paprasčiausiai dingo į kitą pasaulio kraštą. Tad užaugo viena su tėčiu, kuris dirbo profesioriumi Stockholmo universitete. Mamos trūkumas labiausiai pasijautė paauglystėje. Vienuoliktoje klasėje, kuomet visos problemos užgriuvo vienu smūgiu, Chelsea įnyko į depresiją. Užsidarymas namuose savaitėms, pamokų nelankymas, kritę pažymiai, svaigalai ir įvairūs vakarėliai sostinėje gerokai išmušė Odessą iš vėžių, tačiau tuo pačiu atrodo meilę teatrui. Susipažinusi su teatro aktoriais, kurie parodė merginai, kokį iš tiesų gyvenimą ji gali turėti, privertė ją susiimti ir grįžus užpildyti anketą, stojant po mokyklos į muzikos ir teatro akademiją Čikagoje. Baigusi mokyklą puikiais pažymiais, įstoti į teatro akademiją vis dėlto nebuvo taip lengva, kaip ji manė. Pirmą kartą neįstojusi nenuleido rankų. Grįžo po pusmečio ir stojo vėl, žinodama, kur padarė klaidas. Šįkart laimė nusišypsojo ir Chelsea pateko. Antraisiais studijų metais dirbo ilgą laiką su vienu garsiu režisieriumi, kuris statydavo merginą į pagrindinius vaidmenis. Prieš paskutinę generalinę repeticiją buvo pasikviesta pas režisierių į kambarėlį aptarti spektaklio detalių. Laikas patalpoje sustojo tuomet, kai juto jo rankas slidinėjančias po savo kūną. Atstūmusi vyrą, pamatė, kaip jis nesustoja ir nežinia kaip, iš kur, tačiau vien mintimis sugebėjo atstumti vyrą nuo savęs ir priversti jį suklupti. Ilgą laiką bandė aiškintis, kas įvyko, kaip įvyko ir kodėl taip įvyko, todėl su kūno temperatūros ir kraujotakos reguliavimo galiomis bando tik susidraugauti. Laisvu laiku vis dažniau filmuoja trumpametražinius filmus, kuriuos pristato per festivalius ir vis dažniau laimi prizines vietas.

SBP: Mystique.
Atradęs savo gebėjimą keisti pavidalą vos ketverių, Džeremis tapo didžiausia šeimos baimė. Vietoje to, kad sulauktų meilės ir palaikym, visą gyvenimą buvo teisiamas ir stumdomas iš vienos namų vietos į kitą. Ilgai netruko, kol vaikas nusprendė išsižadėti šeimos ir pabėgti. Bijodamas priešiškų žvilgsnių, ėmė engti savo gebėjimą ir keisdavo pavidalą tik tada, kuomet privalėdavo vogti, jog galėtų išgyventi. Neilgai trukus, buvo pastebėtas Evanstone besisukiojančių blogiečių, kurie norėjo šį įtraukti į pavojingą veiklą. Tačiau vaikinas vis dar puoselėjo viltį, kad gali būti geresnis. Vos po kelių metų, bare susipažino su moterimi, kuriai apsuko galvą. Palindęs po šiosios oda, pasirūpino klestinčiu gyvenimu, jog nebereikėtų slėptis ir maskuoti savo praeities klaidų. Praėjus dar keliems mėnesiams, vedė ir įtikino žmoną, visą turtą perrašyti jam. Vos tam įvykus, dar tą patį vakarą moteris 'netyčia' iškrito pro antro aukšto balkoną. Tik tada Džeremis suvokė, jog yra blogesnis, nei, kad pats galvojo. Norėdamas pradėti iš naujo, vyras ėmė ieškoti merginos, kuri jame žadintų tik pačias geriausias jo savybes. Neketino tokios merginos vesti ir pradėti su ja gyvenimo, veikiau išnaudoti, kad pats galėtų užmiršti erzinantį sąžinės balsą.