Colton kambarys

Kelionė užtruko gerą pusvalandį. Naktinė Čikaga buvo pakankamai busy, o miesto gatvėse pedal to the medal politika, deja, negaliojo. Išlėkus į tiesiąją, viskas pasikeitė. Colton dievino savo žaisliukus, ypač tuos, kurie kėlė adrenaliną. Ko norėti - kulebra jis buvo dar ne taip ilgai, kad paprasti gyvenimiški malonumai jau būtų spėję jam atsibosti. Net garsiai plėšianti muzika nepranoko variklio riaumojimo, jam pagaliau įriedant į dvaro kiemą. Išsinešdinęs lauk, jis vėl susimedžiojo vieną iš butelių, suskubdamas jį patuštinti labiau, nei kad darė tą automobilyje.
-So welcome to my crib... - prunkštelėjo, lyg cituotų seną MTV šou.
Žengtelėjo arčiau paradinių durų, vis dar įdėmiai klausydamasis ar kažkur namie nevyksta judesys. Jokių svetainių, virtuvių ar kitų zonų - niekada ten žmonių nesivesdavo, nebent jau tikrai žemę graibydavo. Dabar buvo pakankamai blaivas, kad dar susiprastų nedrumsti kitų ramybės, slenkant tiesiai į kambarį.
-Noriu pasiimt dar žolės, tad jums, kol kas, teks sekt man iš paskos. Šitos nagai aštrūs, dar pasikėsins į ką. - šyptelėjo galva linkteldamas į Ciarą, įsileisdamas chebrą į vidų.
Iškart pasuko link laiptų, visiem rodydamas kelią link savo urvo. Pagaliau suleido visus vidun, sau iš paskos užrakindamas duris. Ne demonstratyviai tą darė, tačiau pasirūpino, kad žmogystos svarbiausiąją minutę nesugalvotų pradėti sprukti. Neklydo. Na kambarys buvo geresnėj stadijoj, nei kad jis įsivaizdavo, tačiau viskas buvo perdaug atvira. Young'as paėmė baltų miltelių pilną krepšelį, įmesdamas jį į komodos stalčių. Palypėjo lapteliais virš lovos, nuo staliuko pasiimdamas vieną iš susuktų suktinių. Blaivusis Colton visuomet pasirūpindavo kominiu, nes net jis sugebėdavo pasiekti tą stadiją, kur kažką rimtesnio susisukti buvo veik neįmanoma.

Kelionė buvo iš ties smagi. Prisistačius porelei mergina nužvelgė vaikiną. Jį matė su keliais draugais lauke... kai pasiūlė savo naujai draugei užeiti į vidų, jie dar pasiliko, nes kažko laukė. Dabar ji suprato, kad mergina draugą pasiėmė "apsaugai", na taip už dyka pagerti ir ne tik pagerti, bet viena ji bijojo keliauti su jais... protinga buvo. Tik nesuprato, kad jos draugas nieko nepagelbės. Coltonui paėmus viršų ir pradėjus vesti merginą į lauką, ji šypsojosi, na gerai, patiko jai tai, galėtų priprasti. Priėjus prie mašinos, ji ją įdėmiai apžiūrėjo, pirštu perbraukė per kapotą ir išsišiepė. Mašina atrodė tikrai nuostabiai. Ji kartais mėgdavo pasidomėti mašinomis, pasigrožėti ir nusipirkti. Juk tėvo pinigus reikėjo laidyti žaislams. Būtent tai ir darė. Aišku, susižavėjusi ji įlipo į keleivio vietą, nesėdo į galą, ne. Ji norėjo matyti vaizdą iš priekio. Vaikinui vargstant išvažiuoti iš miesto, Ciaros ranka atsirado už jo kaklo ir pradėjo sukti jo plaukus, taip lyg ramindama save, nors tiksliau rodydama dėmesį, kad vaikinas jai buvo labai įdomus ir ji... na ji tik jo norėjo, nesiruošė atsitraukti. Iš dalies taip ir buvo, ji atėjo, kad susibendrautu su juo, tik dėl savo naudos. Bet jis ją sudomino, o tai ją veikė ir buvo galima pasakyti, kad neigiamai.
Atvykus į jų dvarą, mergina jį apžiūrėjo ir nusišypsojo. Jis tikrai buvo didžiulis, tikriausiai čia gyveno daug asmenų, nors... gal ir ne. Jos tėvų namai irgi buvo milžiniški, tačiau jie ten buvo dviese, na ir jos brolis. Todėl gal nebuvo galima spręsti pagal namo išorę, kiek ten gyvena asmenų. Išlipusi mergina dar kartelį apsižvalgė ir pradėjo eiti paskui vaikiną. Išgirdusi apie nagus ji prunkštelėjo. -Maniškiai? Manau su kitų gerbėjų nagais maišai - sukikeno ir vistiek sekė paskui. Pasiekusi kambarį kartu su naujais draugais į jį įžengė ir apsižvalgė, žinoma, kad viską nagrinėjo, reikėjo suprasti, kas ir kaip buvo. Stebėjo kiekvieną vaikino veiksmą. Narkotikus paslėpė, jis mėgo ne tik žolę, tai jai iš karto tapo aišku. Nulydėjo vaikiną akimis iki jo darbo stalo? jeigu jį taip buvo galima pavadinti. O pati nusispyrė batus, nusiėmė kožą ir atsisėdo į lovą, na tiksliau pusiau prigulė ir stebėjo juos. - Čia patogu, manau galim pasilikt ir čia -nusišypsojo ir pažiūrėjo į draugelis-Nagi ateikit draugiškai pasėdėsim šitoj karališkoj lovoj - išsišiepė ir ištiesė ranką link gėrimo, kurį laikė vaikinas, lyg paskatindama jį duoti. -So... Colton kaip suprantu mus pavaišins kai kuo smagesniu, padėsi mums suprasti kaip kas? - išsišiepė ir pažvelgė į gyvatę, laukdama atsakymo. Pažais dar su maistu šiek tiek, o paskui tiesiog pasimėgaus.

Nekomentavo merginos gynimosi dėl jos nagų. Jo gerbėjos buvo žmogiškos, tad ir jų raižymai buvo gan nepiktybiniai - nekenksmingi ir vargiai padarantys kažkokią žalą. Ciara puikiai žinojo jų abiejų gebėjimus, tad akivaizdžiai savęs netvardė. Colton dėl to, aišku, nepyko, tačiau nepakomentuoti nesugebėjo. Jis jau leidosi žemyn, kai pamatė, kaip jaukiai kulebra įsitaiso jo lovoje. Stabtelėjo vos sekundei, lyg svarstytų, ar verta prisijungti prie jų... Tarsi jis galėtų ten kažkur viršuje pasislėpti. Nulipęs nuo laiptelių, jis stumtelėjo knygų krūvą į šalį, kad galėtų padėti subinę ant tos medinės platformos prie lovos. Nevengė Ciaros, tačiau glaustytis pirmas taip pat neskubėjo. Paėmęs pultelį kiek patildino muziką, kad jie tarpusavyje galėtų susikalbėti, o tuomet pavartė pirštuose suktinę.
-Priklauso nuo to, ko jūs norit... - nutęsė, kiek šypteldamas.
Turėjo tiek chemijos, tiek kiek natūralesnių medžiagų. Weed, shrooms and coke. Šventoji trejybė, kurią jis vartojo reguliariai. Kažkaip niekada nepradėjo leistis tiesiai į veną ir už tai, greičiausiai, buvo skolingas vien savo buvusiajai. Tapęs nemirtingu to įpročio taip pat neišsiugdė, sticking to his old habits. Įžiebė suktinę tuo pačiu žiebtuvėliu, kurį greitai vėl paslėpė kišenėje. Įtraukė pirmąjį dūmą ir šį užlaikė, perleisdamas estafetę Ciarai. Nepaisant to, kad šiame kambaryje buvo daug pučiama - visiška skyle ji neatsidavė. Vyriški kvepalai buvo sumišę su smilkalais, kurie čia rūkdavo vos ne visą parą, vien tam, kad užmaskuotų žolės kvapą. Pagaliau jis išpūtė tolygų ratilą, užgesindamas dūmų likutį burbono gurkšniu. Du buteliai dabar pasirodė kaip puiki idėja. Vieną gavo kulebra, o kitą jis panaudos, jei jie, vis dėlto, nuspręs pažaisti. Kita mergina įsitaisė arčiau draugės, o vaikinas prisitraukė odinį foteliuką, akivaizdžiai suinteresuotas suktine.
-Tai kaip? Nine minutes in heaven? Never have I ever? Truth or dare? - susijuokė vieną po kito siūlydamas paaugliškus žaidimus.

Stebėjo ką daro Colton, kur žiūri ir stengėsi suprasti apie ką galvoja. Ant lovos ji galiausiai prigulė, pasiremdama pečiais ir stebėjo vaikiną, šis atsisėdo toliau nuo jos, tačiau to pakeisti ji neskubėjo, juk neprivalėjo vien glaustytis. Palausks, kai tam bus laikas. Išgirdusi pasiūlymą, o gal greičiau paklausimą ji susimąstė. -Na aš apsistosiu ties suktinėmis, daugiau nieko nenoriu šiandie - sudrėkino savo lūpas burbonu, tik gavusi butelį mergina iš karto atsitiesė, kad galėtų pasimėgauti gėrimu, pora gurkšnių išgėrus mergina perdavė butelį draugei ir pasuko žvilgsnį į vaikiną, būtent tada, kai jis užsitraukė naują suktinę, kilstelėjo vos pastebimai savo lūpų kampučius, gavusi suktinę į rankas, kelis kartu godžiai įkvėpė ir iškvėpė. O paskutinį dūmą palaikė žymiai ilgiau ir perdavė suktinę draugei, kuri nerūkė ir perdavė vaikinui. Suktinė buvo išties galinga, kad mergina net giliai įkvėpė bandydama suprasti kas dabar buvo. Kadangi iš po praeitos ji jautėsi gerai, ji iš karto išsitiesė ant lovos ir pažvelgė į lubas, o tada išpūtė dūmą. Iš ties... ji tikėjosi, kad vaikino namai bus....netvarkingi, čia smirdės vien alkoholiu ar žole, be taip nebuvo ir ji liko iš ties nustebinda. Išgirdusi jo klausimą apsižvalgė, -Na tai pradėkime su nine minutes? juk to ir susirinkom -nusijuokė išsakydama savo mintis, paaugliški žaidimai atrodė juokingi, bet dabar jie labai puikiai tiko visoje šioje juokingoje situacijoje.

Jautė Ciaros žvilgsnį, dėl to neskubėjo pasukti į ją savo akių. Vis dar negalėjo leisti sau pilnai atsipalaiduoti. Manė, jog atsidūrimas savo namuose tą kažkaip pakeis, tačiau vargiai. Dabar tik dar daugiau veiksnių kėlė jam įtampą, nors kūnas jau baigė pasiduoti, tiesiog pilnai atsiduodant visapusiškai palaimai. Tai buvo vos ne pirmas kartas, kai Colton protas veikė labiau, nei jo kūnas - nors dažnai tarp šių vyko kova, būtent jo protelis greičiau atsijungdavo, o ne atvirkščiai. Žvilgsniu merginos akis sutiko tik tuomet, kai perdavė jai suktinę, ir tai vos sekundei. Ji, akivaizdžiai, irgi lydėsi nuo to gėrio, ko pasekoje jis leido sau keliais laipsniais pasijusti lengviau. Mirtingasis buvo kur kas labiau pasiryžęs apsinešti, nei kad jo draugė. Puiki apsauga. Tačiau nepaisant savo išvaizdos ir turimos menkos reputacijos, Young'as nebuvo suteikęs preteksto žmogystoms juo nepasitikėti. Ciara šiuo klausimu taip pat turėjo būti vien bonusas - puikiai suprato, kad jos nuomonė kiekvienu aspektu buvo šimtą kartų svarbesnė. Jei ji juo pasitiki, reiškias ir kitiems nėra ko nerimauti.
-Merginoms pirmenybė.
Colton nugėrė dar porą gurkšnių, o tuomet užsuko vieną iš butelių, padėdamas jį ant žemės. Tamsiaplaukė bus priversta pasilenkti, tad akių nuo jos jis jau dabar neatitraukė. Akies krašteliu tik užmatė link jo artėjančią suktinę, po to kai tas vaikunukas pamėgino įtraukti porą dūmų. Pamėgino, nes sunkiai jam sekėsi, tačiau medžiagos savo darbą vis tiek atitinkamai padarys. Akimirkai, vis dėlto, pažvelgė į tą vargšelį.
-Jei jos mums lieps laižytis - bėk. - šyptelėjo puse lūpų, bent kažkaip stengdamasis pajuokauti.

Viską atidžiai stebėti darėsi vis sunkiau, kūnas vis laisvėjo, protas irgi bandė atitrūkti, todėl merginai reikėjo labai įdėmiai susikaupti, kad neprisidarytų nesąmonių. Per vakarą ji sau leisdavo surūkyti vieną suktinę, dabar ji jau savo kūnui leido mėgautis antra. Na gerai, jomis dalinosi, tačiau dažniausiai ji visados dalindavosi. Labai puiku gestas, visi tampa draugais, kai turi gerų narkotinių medžiagų. Vaikinukui pradėjus kosėti mergina nesusilaikė ir pradėjo kikento. -Nieko kitą kart padėsiu, išmoksi. Colton šiandien jau išmoko -atsisuko į Colton ir nusišypsojo, ji kalbėjo apie pasidalinimą dūmais, tačiau šiuo metu tik jai vienai protingai skambėjo jos žodžiais. Dalinosi buteliu su drauge, kad ši ir atsipalaiduotų. Vienam iš buteliu pasiekus žemę, ji atsisėdo ant lovos. Nusimetė savo kožą, su kuria iš ties darėsi karštą. -Na bėgti nepabėgsit, bet... sugalvosim kokią alternatyvą - truktelėjo pečiais ir nusišypsojo. O pati apsivertė, kad gulėtų ant pilvo ir nuleido ranką ant žemės. Palietė butelį ir jį staiga suktelėjo. Ir tada užsihipnotizavusi stebėjo butelį, kuris vis sukosi ir sukosi ir sukosi...sukosi. Ir sustojo ties Colton. Žvilgsnį lėtai pakėlė į vaikiną ir kilstelėjo antakį. Na gerai, ji to nesitikėjo, norėjo jį paerzinti, tikėjosi, kad sustos ties kitu vaikinu. Tačiau, jai nepavyko. Persisukusi išlipo iš lovos ir ištiesė ranką link vaikino. -Nagi kazanova einam į spintą pasėdėti - prunkštelėjo ir dar ranka paskatino jį atsistoti.

Colton stebėjo, kaip lėtai lėtia, po truputį, Ciaros kūnas vis lydėsi nuo tos komą varančios žolės. Šiek tiek šyptelėjo pats sau, nuo tokios nuoširdžios jos reakcijos. Pats vargiai suprato, kodėl geba dar tiek daug toleruoti, tačiau kai daugiau nei penkioliką savo gyvenimo metų praleidi skęsdamas narkotikų liūne, kažkokį imunitetą jiems, turbūt, išsiugdai. Tapus kulebra tai tik pagerėjo... O gal jam taip tik rodėsi. Gal jis taip tiesiog pateisindavo savo dozių kiekį, kuris vis nesustojamai didėjo. Vienintelė bėda dabar buvo, kad nuo to jis nenumirs. Neperdozuos. Tai nereiškė, kad pasėkmių nesulaukdavo. Jos užkrisdavo ant vargšo blondino smegenų lyg milžiniškas uolos luitas. Netikėtai. Ir naikinančiai. Galėjo parą tada vartytis lovoje, inkšdamas iš skausmų, haliucinacijų ir kitokių atchod'ų. O sekantį rytą pradėdavo viską iš naujo.
-Jei pamatysi, kad ji artinasi, būk atsargus - ji kandžiojasi.
Šyptelėjo katiniškai puse lūpų, įtraukdamas iš vaikino perimtos suktinės. Laikė dūmą tol, kol butelis nesustojo suktis. Į jį nežvelgė, tačiau iš Ciaros išraiškos susiprato, ant ko jis nusileido. Truktelėjo dar vieną, debesį, perduodamas estafetę merginai, kuri tos suktinės, rodos, vengė lyg maro. Pakilnojo antakius, dar paerzindamas Ciarą, o tuomet suėmė jos ranką, atsistodamas. Tikrai neplanavo leisti jai vedžiotis jį, tad pirmas žengtelėjo link spintos, kurios dydis buvo vos ne pusė jo miegamojo. Įsivedė merginą vidun, iš paskos uždarydamas duris, o tuomet įsitaisė ant mažos sofutės tamsoje. Akys greitai apsiprato su prieblanda. Jautėsi gan neramiai, palikdamas tuos du balandėlius savo kambaryje kur kiekviename stalčiuje galėjai rasti kažko kompromituojančio, tačiau... Mintys dabar buvo užimtos tikrai ne tuo.
-Man padejuoti? - pasitikslino tyliai susijuokdamas, žvilgsniu vis dar rydamas Ciaros kūno linkius.
Vis dar neįsivaizdavo, ko iš jos tikėtis. Nebūtų nustebęs, jei ji būtų pabandžiusi jį čia dabar užlenkti. Ar tiesiog stovėti ir tylėti. Ar prisėsti šalia...

Mergina per daug atsipalaidavo, ją užvaldė ta silpnumo akimirka, kai kūnas visai atsipalaidavo, tam ir pasidavė. Tačiau neilgam, visgi jos kulebriškoji dalis tuos nuodus greit priims ir ji vėl prablaivės, reikės daugiau. Tačiau dabar apie tai visiškai negalvojo, nes tai juk nerūpėjo.
-Nagi nereikia manęs šmeižti, taip kandžiojuos, bet galiu patikinti, kad tam į kurį nusitaikau, tai sukelia tik dar didesnį malonumą, o tu mande dabar šmeiži, net nežinodamas ką sugebu... - pakraipė galvą ir prunkštelėjo, lyg būtų labai įsižeidusi. Na gerai, kulebros atveju jos kandžiojimasis galėjo būti malonus, žmogaus atveju, na ne toks ir malonu. Tačiau dabar tai nebuvo svarbu, ji stovėjo visa apdujusi, su šypsena veide ir žvelgė į Colton, laukdama kol jis pakils ir jie galės eiti, kur eiti? Ji nežinojo, tačiau nereikėjo dėl to rūpintis, visgi tuo pasirūpino pakilęs vaikinas. Įžengusi į spintą ji kelis kartus sumirksėjo, norėdama prisitaikyti prie šviesos, puiki rega leido ir tamsoje jaustis gerai. Vaikinui prisėdus, ji dar kelias akimirkas stebėjo spintą, pirštais perbraukė per pakabintus drabužius. Na per tuos kelis, kurie nesimėtė ant žemės. Išgirdusi jo komentarą ji sukikeno ir atsisuko į jį. - O kodėl vaidinti? -kilstelėjo antakį ir nužengė prie vaikino, kelias akimirkas pastovėjo į jį žvelgdama iš viršaus, o tada tiesiog atsisėdo jam ant kelių, pažvelgė į jo veidą ir tiesiog rankomis pradėjo jį čiupinėti, žandus, palietė nosį, pirštais perbraukė per lūpas, lyg bandytų jų perprasti. Na gerai, jai tikrai suveikė žolė, tačiau kartu ji ir vaidino. Reikėjo, nors šiek tiek, nes buvo įsitikinusi, kad protas dar labai gerai funkcionuoja.

Šypsnis nebedingo iš vaikino lūpų, šiam nenuleidžiant akių nuo merginos. Vieną ranką permetė per sofos atlošą, pirštais barbendamas į muzikos ritmą, kuri vis dar plėšė per kolonėles, čia pat už durų. Norėjo žvelgti jai į akis, tačiau žvilgsnis vis nuslysdavo žemyn link jos iškilimų ar talijos linijų. Kaltins žolę. Ar burboną. Bet ką, ką tik reiks.
-Kodėl tu meluoji tam vargšiukui, - staiga išrietė antakį, vos vos prikąsdamas savo lūpą, prieš vėl ją paleisdamas. - Malonumą jis jaustų vos kelias sekundes, o tada... Stingdanti baimė. Nežinia. Pyktis. Your pick.
Jam tas vargšiukas buvo giliai nusispjaut - galėjo jį dabar pat sudraskyt, tiesiog patenkindamas savo poreikius, tačiau tas žaidimas, kurį žaidė naujai sutikta kulebra, perdaug intrigavo, kad jis taip greitai sunaikintų visas linksmybes. Tebuvo klausimas, kaip toli ji nueis. Neįtarė ar ji buvo sadistiška. Ar tiesiog mėgo žaidimus su savo maistu. Ar žaisti mėgo visais... Jai apsižergus jį, jis tyliai krenkštelėjo, pats trumpai susijuokdamas iš savo reakcijos. Sunku buvo išlikti marmuriniu ir neišsiduoti, kai protelis baigė pro ausį išvarvėti nuo to gero apsidaužymo. Jo rankos nusileido ant merginos sėdmenų, jam prisitraukiant ją arčiau. Glostė jos kojas, pirštais vis sugrįždamas link jos subiniuko, nesugebėdamas jam atsispirti.
-Prireiks daugiau, nei tokių prisilietimų, kad sudejuočiau... - prakalbo pagaliau pažvelgdamas jai į akis, nes lig šiol visą laiką akimis sekė jos pirštus.

Klausimas, kurį ji galvo, tiesiog merginą užtildė. Kodėl ji žaidė ir melavo? Pati nesuprato.
-Hm... kodėl meluoju...-lyg bandydama pati savęs paklausti to klausimo. -Manau labai paprasta, jeigu jis supras, kad tiesiog mirs, jis bus neįdomus, įsimepęs, tada bus neskanus. Tačiau... kai leidi jiems atsipalaiduoti, nesuprasti kas vyksta, tiesiog mėgautis erzinimu, nedidelis įkandimas, suparalyžavimas, o tada... jis nieko net norėdamas nepadarys, net nesugebės pradėti isterikuoti ir bus žymiai skanesnis. Todėl tai darau, nes man taip skaniau...-išsišiepė ir pirštais galiausiai nukeliavo į jo plaukus ir pirmiausiai kilo viršun, taip pašiaušdama jo šonus, o tada vėl sugrįžo pirštai į jo plaukus ir ten pasiliko. -Tavo plaukai švelnūs -sumurmėjo, lyg tai dabar būtų svarbiausias aspektas. Vaikinui pradėjus ją čiupinėti, ji į tai mažai reagavo, dabar buvo daugiau susikoncentravusi į jo plaukus, kurie buvo labai įdomūs ir svarbūs. -Hm... ir ko gi reikės? Nagi papasakok, gal man pavyks-sumurmėjo ir ištraukė pirštus iš plaukų, piršteliai vėl keliavo jo skruostais, kaklu, krūtine ir pasiekė jo džinsus, atsegė jų sagą, o tada pakišo rankas po jo maikute ir pradėo glostyti, lyg tai ją tiesiog ramintų, žvelgė į rankas, kurių dabar nematė ir tylėjo, buvo visiškai užsihipnotizavus.

-Nežinau, su kokiais atsilupėliais laiką leidžia tavo geriausia draugė, tačiau jei mano komentarą apie tavo kandžiojimąsi tas idiotas suprato tiesiogiai, tai... Jis tavo. Nenorėčiau į jį suleist savo ilčių. I'd be too afraid to catch the 'stupid' off of him.
Susijuokė iš savo teorijos, jog idiotizmas yra liga. Nors jį dažnai vadino tiek ligoniu, tiek debilu tad, tikriausiai, reikėjo jam susimąstyti. Vis dėlto, žmogystos likimas, mintys ar savijauta jo nei kiek nejaudino. Žinoma, žaisti patiko, tačiau... At the end of the day - blood is blood. Kiek lėčiau sumirksėjo jai žaidžiant su jo plaukais. Gerai dar kad murkt nepradėjo iš malonumo... Kūnas į viską reagavo jautriai. Jautėsi atbukęs, tačiau tuo pačiu bet koks svetimas prisilietimas atrodė šimtą kartų stipresnis, ar, bent jau, sukėlė didesnę reakciją, nei kad įprastai. Kvėpavimas vėl padažnėjo. Be priežasties. Tiesiog iš oro...
-Turi devynias minutes tam išsiaiškinti, - vėl lyžtelėjo savo lūpas, niekaip negalėdamas jų paleisti.
Kankino jas dantimis, liežuviu ir visaip kaip kitaip, stengdamasis susikaupti ir save sutvardyti, tačiau ir šios buvo jau gerokai nutirpę, ko pasekoje su kiekvienu tokiu kankinimu jausdavo jose švelnų dilgčiojimą. Oda maloniai pašiurpo, merginos pirštams palendant po jo marškinėliais. Presas kiek įsitempė, vaikinui tyliai atsidūstant.
-But you're moving the right way...

-Blondžiau... jeigu jis ir rimtai priėmė tavo komentarą jis ilgai į jį nekreips dėmesio..-suburbėjo. -Žinai kodėl? Todėl, kad aš jam parodysiu, kad nereikia manęs bijoti... ir su mielu noru suvalgysiu-sumurmėjo ir apsilaižė lūpas. - Netiki? -kilstelėjo antakį ir rankas paliko ant jo krūtinės, o pati pasilenkė arčiau jo, pabučiavo jo kaklą, pakilo prie ausies, pabučiavo ten, į galiuką krimstelėjo. -Todėl, kad jis norės, jog aš jį kandžiočiau...-tyliai sumurmėjo, nors gal jau ir sumurkė. Nes jau nelabai pati gaudėsi, juk dabar įsivaizdavo, kad jau žaidžia su vaikinuku likusiu kambaryje.-Dar aš jam...-sumurmėjo ir pasilenkusi dantukais sugavo vaikino apatinę lūpą ir ją timptelėjo link savęs. -Ir jis tiesiog tikrai norės, kad kramtyčiaus -tyliai sukuždėjo ir atsilošė atgal nuo vaikino, lyg taip bandydama atrasti sau vietos. Galvą užvertė į lubas ir užsimerkė. - Žinai... mano liemenėlėj yra dar viena suktinė paslėpta. Bet ji...hm manau ji bus puikiai panaudota pavakarieniavus - išsišiepė ir numykė, vaikino prisilietimai ją žavėjo, juos jautė per daug gerai. Todėl ir išleido malonią aimaną. Va ir prašau, viskas apsisuko kita linkme. Pasimuistė ant jo kelių, lyg bandydama atrasti patogų kampą ir nagais brūkštelėjo per vaikino presą. - Noriu pamatyt tavo tatiuruotes - prasimerkė ir pasižiūrėjo į jo akis su plačia šypsena. Lyg prieš kelias akimirkas jo nekandžiojo, dabar lyg niekur nieko žvelgė į vaikiną.
- Manau, kad liko penkios minutės, todėl reikėtų paskubėti...-atsiduso ir krimstelėjo sau į lūpą, bandydama sugalvoti ką čia padarius. O rankos tuo metu nuslydo prie vaikino džinsų ir viena ranka palindo po trumpikėmis, taip jausdama jo šoną. O kita ranka buvo ištraukta iš po marškinėlių ir atsidūrė ant jo tarpukojo ir gražiai nuslydo juo.

-Jei jis rimtai į tai sureagavo, tai dabar jie jau kažkur koridoriuje, kitos kulebros naguose, patapę nebe mūsų vakariene.
Bėgantys žmonės šiame pastate ilgai neišgyvendavo. Kulebriška klausa leisdavo kiekvienam namiškiui girdėti kur ir kaip kažkas keliauja koridoriais. Žmogus... Jų išlikimo šansai patapdavo nuliniais vos peržengus šių namų slenkstį. Merginos artumas privertė jo lūpas vėl prasiverti, tyliai atsidūstant. Jai pasilenkus link ausies, jis leido sau akimirkai užsimerkti, protą paskandinant visiškoje tamsoje. Juslės suaštrėjo. Ciaros žodžiai kėlė tiek aistrą, tiek nepasotinamą jo alkį. Prasimerkė tik tuomet, kai pajuto jos dantis, suimančius jo lūpą. Žvilgsniu užsifiksavo ties jos lūpomis, norėdamas į šias įsisegti, tačiau sugebėjo nenoriai susitvardyti. Rankos vis greičiau keliavo merginos kūnu, jam bandant save patenkinti vien ta aistra, kurią kėlė jos iškilimų linkiai. Jai atsitraukus ir užlošus galvą, priekin šįkart palinko jis pats. Fuck it. Fuck these games. Bent minutei leis sau pasavivaliauti, pamirštant visus principus ir kitus šūdus, kuriuos jis čia mėgino įrodyti savo atšiaurumu. Marškinėliai, nors ir permatomi, trukdė jo prieigai ir Youngui teko labai pasistengti, kad atsispirtų pagundai juos tiesiog dantimis sudraskyti. Vietoj to, švelniai lūpomis per juos pigludo prie jos raktikaulio, tačiau greitai tas švelnumas pavirto reiklesniu įkandimu. Tokiu pačiu apdovanojo ir jos kaklą. Palikta žymė traukėsi tiesiog akyse. Vangiai klausėsi jos žodžių, mintyse jau klajodamas visai kitur, tačiau jos nagai greitai jį pažadino. Atisitiesė šiek tiek atsitraukdamas. Akimirką žvelgė į ją, lyg dvejodamas dėl jos norų, tačiau ne ilgam. Atitraukęs rankas, jis išsinėrė iš savo marškinėlių, dabar iki pusės apsinuogindamas, atskleisdamas keisčiausiais raštais numargintą savo kūną. Kaklas, krūtinė, presas, rankos... Net visa nugara. Vaikinas vos ne pilnai buvo išmargintas spalvotomis tattoo, kurios puikiai išdavė apie chaotišką jo gyvenimą.
-Pabando jie tegul rėkti, kad laikas pasibaigė. Galvas nuskabysiu kaip rumunės žiedlapius.
Na va koks romantikas, tokiomis metaforomis kalbėdamas... Tačiau juk nejuokavo. Užmuš bet ką, bandantį šią akimirką įsiterpti. Nespėjo net grįžti į ankstesnę savo poziciją, kai Ciara staiga prisilietė žemiau. Atsiduso kiek garsiau, jos rankoms vis klaidžiojant ten, kur nereikėtų. Dar vienas fuck it momentas, jo delnams nuslystant link jos krūtų, tvirčiau suimant šias į savo delnus.

-Ką? - persigandusi pasakė, negalėdama patikėti, kad jos maistas pas kažką kitą pabėgs. Pasidalinti maistu, nors ir nenoriai, ji sugebėjo. Tačiau, niekas geriau nebando iš jos atimti maisto, tada viskas gali baigtis blogai. Tačiau apie tai ji akimirkai užmiršo, kur neužmirši, kai vaikinas lietė jos kūną. Pajautusi dantukus net sumurkė, mėgo kandžiotis pati, dievino, kai ją kandžiojo. Neplanavo tiek nueiti, reikėjo tik susidraugauti. Colton negalėjo būti vienos nakties nuotykis, ji turėjo į viską labai atsargiai žiūrėti, juk norėjo priartėti prie kulebrų grupuotės, turėti apsauga. O dabar... ji visą savo planą žlugdė. Tai nebuvo gerai, bet buvo per daug malonu. Prikando apatinę savo lūpą, stengdamasi susivaldyti, bet tik jis liko be marškinių merginos akys iš karto atsidūrė ant jo tatiuruočių, pirštai sugrįžo ant krūtinės, pirštais apvedė varną su durklu. Galėjo kelias valandas stebėti jo tatiuruotes, būtent tai ir ruošėsi padaryti, gal ne dabar, gal vėliau. Tačiau vaikino žodžiai ją kažkaip pažadino, ji pamirksėjo ir pakėlė žvilgsnį į vaikiną. - Vargšas tu - prunkštelėjo ir įsisegė į jo lūpas. Jo rankoms pasiekus Ciaros krūtinę ji sumykė. Ranka spustelėjo jo tarpukojį. Bet tada staiga atsitraukė. Nebuvo protinga taip pasielgti. Todėl įrėmė rankas į jo krūtinę ir atsistojo nuo jo. -Tavo devynios minutės baigėsi, aukos tuoj pabėgs, o aš noriu maisto - viską labai greit sumurmėjo, tikriausiai dėl to, kad pati gerai negalvojo. Apsilaižė lūpas, lyg jusdama vaikino skonį ant savų lūpų. Pasitvarkiusi savo drabužius ji nužvelgė dar syki vaikiną. -Jeigu liksi be marškinių, pagalvosiu ir aš prisidėti - truktelėjo pečiais ir pamerkė akį, o tada nuėjo prie spintos durį ir jas atidarė. Pasuko dar syki žvilgsnį į Colton, visas kūnas degė, tačiau dabar ji kovojo su savim. Bet ji apsisuko ir parėjo į kambarį - Na pasilinksminot? - sukikeno pažiūrėjus į naujus draugus, kurie jau patys buvo sugulę ant Colton lovos ir glamžėsi. -Negražu taip... galima tik spintoje - atsiduso ir jie atsitraukė, o mergina nukeliavo ir atsigulė tarp jų, atsisuko į vaikinuką ir pirštais perbraukė per jo kaklo linkius. Ką buvo galima pasakyt, norėjo dėmesio. Nors iš ties jau ruošėsi vakarienei.