rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar
Posts : 776
Reputation : 6
DC
RašytiTemos pavadinimas: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 04 23, 2017 10:33 pm

tai tarsi viešbučio kambarys


❝ We become what we think about.❞
Whatever the mind of man can conceive and believe, it can achieve.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2645
Reputation : 83
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 4:57 pm

Žinoma, kad Lucius nepraleis vakarėlio, tačiau šį sykį jis Lux'e pasirodė ne tam, kad pademonstruotų savo viršumą kitiems, o dėl asmeninių priežasčių. Kiek jau laiko praėjo, kol jis matėsi su savo senais pažįstamais, tad kodėl gi nepadarius mažos staigmenėlės ir nenustebinus savo vaiko motinos savo nėtikėtu grįžimu? Pakilęs į antrą aukštą Lucius pasuko į patį pirmą pasitaikiusį kambarį ir paskui save uždarė duris tikėdamasis, kad niekas čia nepažeis jo privatumo. Lėtai nužingsniavo prie patogaus krėslo ir jame įsitaisė. Išsitraukęs telefoną, parašė žinutę ir pats sau nusišypsojo. Šlakelis dramos dar niekam nepakenkė, o dramatiškumas buvo tarsi įaugęs vyrui į kraują. Jis visada pasirodydavo netikėtai, kartais pats pernelyg nesiekdamas tokio "įspūdingo" pasirodymo tartum iš niekur.
- Show time, - tik tyliai tarstelėjo ir apžvelgė kambarį, vertindamas jo išvaizdą. Prabangus, patogus ir pakankamai atitinkantis Luciaus skonį. Šitas klubas, kiek vyras spėjo pastebėti, nebuvo įrengtas atmestinai, o tai savotiškai patenkino jo poreikius ir, žinoma, tik privertė Luciaus ego dar labiau išaugti.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Innez Methuselah-Draven
She is like snow: beautiful but cold
avatar
Posts : 1311
Reputation : 108
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 5:19 pm

Nors Inesa niekad nemėgo tokių masinių renginių, o ypač kvailų maskaradų, šį kartą originalė pasiekė Lux klubą, pasirinkusi kostiumą, kuris, gal ir nepriderėjo tokiai moteriai, kaip ji, ypač mamai, tačiau ryški mini suknelė šį kartą pabrėžė, jog Inesa tebėra jauna, daili moteris, o tai tik paryškinanti suknelė suteikė progą tai įrodyti. Kuris laikas Inesa vaikščiojo po Lux barą, nelysdama niekam į akis, nors, ryškių spalvų apdarai ir makiažas tikrai nepaliko nepastebėti. Vos tik gavusi anoniminę žinutę, moteris susiraukė, tačiau nedvejojo, bei linguodama klubais, nedelsdama patraukė į nurodytą vietą. Pasiekusi reikiamą kambarį, ragana tvirtai palenkė rankeną atidarydama duris, ir drąsiai įžengė vidun. Žengusi kelis žingsnius, moteris sustojo viduryje kambario, apžvelgdama jį, o tada pamatė anoniminės žinutės siuntėją. Tai buvo ne kas kitas, o pats Lucius. Užsidėjusi vieną ranką ant liauno, puikiai išryškėjusio liemens, moters sulenkė vieną koją, ir lengvai pakreipė galvą į šoną, leisdama, tobulai tiesiems plaukams slysti į šoną.
- Lucius Morgade.. Seniai nesimatėme, mielasis,- žemas balso tonas skambėjo užtikrinai, o veidą papuošė pikdžiugiška šypsena. Štai jos laikas gražinti originalą ten, iš kur jis niekad neturėjo ištrūkti. O pats vilkolakis padėjo moteriai ir apsireiškė pats.
- Aš tau jau ruošiu naują vietą anoje pusėje. Ar, mieliau grįši į senąją?- prikandusi lūpą, ragana negailėjo sarkazmo ir ironijos, kuriuos sudėjo į savo balsą. Vyras turėjo būti piktas, tačiau, kolkas to nesimatė. Kas galėjo pagalvoti, kad ši naktis, bus Luciaus žlugimo naktis? Nors, galbūt, meilės trupinių kažkur dar likę, Methuselah širdyje, tačiau ji nė nesiruošė pasigailėti vyro, sudaužiusio ne tik moters širdį, bet ir visas svajones, ir ateitį, kurią, kadaise jie kartu kūrė.


Say it louder, who's gonna love you like me? Say it louder, who's gonna touch you like me?I don't wanna hurt you, but you live for the pain. I'm not tryna say it, but it's what you became. You want me to fix you, but it's never enough.That's why you always call me, cause you're scared to be loved
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2645
Reputation : 83
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 5:43 pm

Laukti neteko ilgai, todėl Luciaus kantrybė nebuvo išsekusi, vyras ramiai sėdėjo savo krėsle, atsipalaidavęs, užtikrintas savimi ir pasiruošęs susitikti su savo "meile". Durims prasivėrus, jis pasuko akis link pasirodžiusio Innez silueto ir plačiai nusišypsojo. Šypsena, savaime suprantama, buvo pilna apsimestinio draugiškumo, tačiau argi Morgade galėjo kitaip reaguoti? Tris tūkstantmečius planavo, kaip nušluos Innez nuo žemės paviršiaus, sunaikins ją taip, kaip ji mėgino sunaikinti jį. Nužudys taip lėtai ir skausmingai, kad ragana pati mels jo pasigailėjimo. Priešingai nei Innez, Lucius neketino to padaryti šiandien. Nors žinojimas, kad ji gyva, sveika ir galinga vertė vilkolakį griežti dantį, tačiau jis žinojo, kad kerštas turi būti lėtas ir kankinantis. Tik tada jis jaus pasimėgavimą ir visišką palaimą.
- Kokia tu miela... Nejaugi visus tuos tris tūkstančius metų negalėjai manęs išmesti iš galvos ir taip stengeisi mane įkišti į patį blogiausią pragarą? Žavu. Tik gaila, kad aš tavęs taip nepasiigau, kaip tu manęs, - gūžtelėjo pečiais ramiai atsistodamas ir žengdamas porą žingsnių raganos link. Baimės Lucius nejautė. Riziką, kita vertus, pilnai suvokė. Visgi Innez buvo originalioji ragana, galėjusi jį čia ir dabar pribaigti, tačiau parodyti moteriai silpnumą buvo tarsi didžiausia nuodėmė, kurią Morgade galėjo padaryti.
- Į senąją vietą? Hm... Ar turi omenyje tuos laikus kai buvau su tavimi ir manei, kad tave myliu? O dieve, taip, laukiu nesulaukiu, kol galėsim pereiti viską iš naujo! Tavo reakcija, sužinojus, kad esi man visiškai tuščia vieta, jau blanksta iš mano atminties. Bus puiki proga pagyvinti atsiminimus, - nusišypsojo susinerdamas rankas ties krūtine. Lucius iš karto leido suprasti, kad Innez jam nėra niekas daugiau, kaip tik visiška tuštuma, kurią jis norėjo sunaikinti.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Innez Methuselah-Draven
She is like snow: beautiful but cold
avatar
Posts : 1311
Reputation : 108
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 6:40 pm

Ir koks gi Lucius iš tiesų yra naivus, jei tiki, kad pajėgs kankinti Inesą, ar jai kažkaip pakenkti. Moters rankose yra didžiausias turimas ginklas- magija, prieš kurią retas kuris turi bet kokį šansą, o tamsiaplaukė, iš tiesų, pati viena, be kitų originalų pagalbos, gali kad ir dabar Luciaus siela pasiųsti į kokią pragarišką vietą. Luciui prabilus, Inesos veidą vis dar puošė sarkastiška šypsena, o rausvos lūpos buvo kietai sučiauptos. Bent jau kolkas. Žinoma, taip ilgai nebuvo, nes atėjo metas pasisakyti ir originalei.
- Žinoma, kad apie tave galvojau, širdele. Neturėjau galimybės pasiteirauti, ar tau patiko mano dovanėlė, kurią sukūriau, tik dėl tavęs. Tikėjausi, išpildžiusi tavo norą būti su savo kekše visą likusį gyvenimą. Tačiau, gal šiam kartui norėsi kažko naujo?,- Inesa niekada gražiai neminėjo Atėnės vardo, iš vis, jo beveik netarė, nes ta moteris turėjo naujų pavadinimų, kaip kad ir dabar, tai vilkolakei žodis kekšė puikiai tiko. Ne, moters balse nebuvo apmaudo ar pykčio, kad buvo palikta. Palikta nėščia dėl kitos. Tai tebuvo apsimestinai draugiškas pasiteiravimas, priminimas, kad Morgade nė neįsivaizduoja ką Methuselų ragana sugeba, ir, moteris tikėjosi, jog stebėti mylimosios mirtį vis iš naujo, buvo ganėtinai gera bausmė.
Inesa tvirtai žengė į kambario gilumą, taip priartėdama prie Luciaus, nuo kurio dabar skyrė gal tik trys žingsniai. Sustojusi naujoje vietoje, tamsiaplaukė lengvai nusijuokė.
- O tu dar prisimeni tuos laikus? Atrodo, manęs taip pat nemiršai, jei maloniai nori grįžti į tuos laikus.,- raganos balsas minkštėjo, tačiau, tai vargiai reiškė draugiškumą. Ir štai, karalius ir karalienė susitiko. Abu tvirti, stiprūs, kupini neapykantos. Ar tik Čikaga negrius, taip kaip griuvo Niuportas, kai pastarąjį kartą originalai susitiko?
- Aš turėjau omeny, ar pasiilgai savo nuolatos mirštančios mylimosios paveikslo? O gal, dabar tave reiktų perkelti į vietą, kur aš nudobiu jos negimusį vaiką? Tavo vaiką?,- pasigailėjimo čia nebus. Nebus ir bendros kalbos ar taikos. Raganos lūpas paliko begalinis pasitenkinimas, tikint, jog pavyks vilkolakiui smogti į skaudžiausią vietą, jei, Athene, ar negyvas vaikas Morgadei iš tiesų kažką kada nors reiškė. Methusela nesitikėjo to išvysti jo veide, Lucius niekad nebuvo tas, kuris rodo savo emocijas, tačiau ji jį pažinojo nuo pat mažumės. Kai tik Inesa palies Luciaus silpnasias vietas, ji pajus tai. Inesai buvo skaudžiausia dėl to, kad Lucius nė karto nepasiteiravo apie sūnų, apie berniuką, kuris visiškai dėl nieko nekaltas. Nors, moterį ramino mintis, kad jei Athenes vaiko siela sugebėtų kažkaip prisikelti, Luciui ji nerūpėtų lygiai taip pat kaip nerūpėjo ir Alexander.


Say it louder, who's gonna love you like me? Say it louder, who's gonna touch you like me?I don't wanna hurt you, but you live for the pain. I'm not tryna say it, but it's what you became. You want me to fix you, but it's never enough.That's why you always call me, cause you're scared to be loved
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2645
Reputation : 83
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 7:14 pm

Lucius net nekrūptelėjo, kai Innez pavadino Athene kekše. Tegul spjaudosi tais žodžiais, jie jau buvo tartum kasdienybė vyrui. Innez neapykanta buvo aiški, juk būtent pats vilkolakis paliko ją su vaiku dėl kitos moters, kuri jam tuo metu reiškė viską pasaulyje. Po trijų tūkstančių metų Lucius nei kiek to nesigailėjo. Veikiau džiaugėsi, kad rado būdą bent šiek tiek įskaudinti šią raganą ir sugadinti jos gyvenimą.
- Gali kurti savo dovanas kiek tik nori, nes matydamas, kaip miršta Athene bent jau galiu būti tikras, kad mylėjau ją, o ne tave. Nes matai... jeigu jos vietoje kiekvieną dieną mirtum tu, jausčiau tik pasitenkinimą, kad gavai tai, ko nusipelnei. Juk buvai toji paleistuvė, susidėjusi su vilkolakiu, pagimdžiusi nesantuokinį sūnų. Varge, tikrai apmaudu. Nors... ne, nejaučiu jokio apmaudo, kadangi niekada man nebuvai kažkas daugiau, nei tik pramoga kasdienybei paįvairinti, - vyras visiškai nesibaimino, kad išves raganą iš kantybės, tai netgi buvo jo siekis - išprovokuoti Innez. Kirsti į skaudžiausią vietą. - Taip, baisiai pasiilgau tų laikų, kai visiems pasakodavau, kad pati Innez Methuselah susidėjo su manimi. Kad naivi ragana mano, jog turės savo laimingą pabaigą kartu su manimi. Vargšelė net nenutuokia, kad tėra mano žaisliukas, - tai nebuvo visiška tiesa, mat kažkada, Innez rūpėjo Luciui, tačiau jis to net neketino pripažinti. Niekada to ir neketino padaryti.
- Ak, mieloji... Galbūt ir nužudei mano vaiką, tačiau nejaugi pamiršai, kad tavieji vis dar gyvi? Pažeidžiami? Dabar pagalvok kaip man lengva būtų prie jų priartėti? Sužeisti? Gal net nužudyti? Žinau, kad tau nerūpi manoji gyvybė, bet ar pasmerktum savo vienintelius palikuonius kančioms, kurias aš galiu jiems sukelti? Galbūt net dabar jiems gresia pavojus, kol mes čia taip draugiškai šnekučiuojamės. Juk būtų apmaudu, jeigu vienas jų netyčia... mirtų, tiesa, Innez? - Luciaus lūpų kampučiai virptelėjo ir pakilo aukštyn. - Esi kvaila, jeigu manai, kad nerasiu būdų sužlugdyti tavo gyvenimą. Grįžęs čia neleidau laiko veltui. Tu net neįsivaizduoji, ką aš galiu padaryti tau ir tavo numylėtiesiems vaikams, todėl patarčiau atsargiau rinkti žodžius, jei dar nori juos pamatyti gyvus, - gūžtelėjo pečiais ramiu veidu žvelgdamas į moterį. Turbūt tai ir buvo vyro privalumas - dabar jis neturėjo žmonių, kuriuos mylėjo. Vien tik save. Ir net jeigu būtų įkalintas dar vienoje pragaro skylėje su baisiausiais savo prisiminimais, ko gero, nieko neprarastų. Jeigu iškentė tris tūkstančius metų matydamas, kaip miršta jo mylimoji, amžinybė tokių kančių jau nebereikštų nieko. Lucius drąsiai galėjo rizikuoti viskuo, nes nebeturėjo dėl ko jaudintis. Jis buvo sugadintas. Sunaikinti visi jo meilės likučiai. Morgade liko it tuščias kiautas be emocijų, pripildytas tik noro atkeršyti Innez už jo sugriautą gyvenimą.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Innez Methuselah-Draven
She is like snow: beautiful but cold
avatar
Posts : 1311
Reputation : 108
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Sk. 10 22, 2017 8:13 pm

Gal, jei Inesa šiuos žodžius būtų girdėjusi prieš tris tūkstančius metų, jie ją būtų paveikę. tačiau dabar šie, turintys įskaudinti žodžiai neturėjo jokios prasmės. Praėjo per daug laiko, nutiko per daug dalykų, kad moteris bent akimirką susimastytų apie kažkokius jausmus Luciui, kurie, išgaravo jau labai seniai. Todėl, kad ir kaip vilkolakis stengėsi išvesti raganą iš kantrybės, jo pastangos buvo bevaisės. Inesa, kaip ir Lucius, per tiek metų pakasė visus jausmus giliai, iš kur, jų taip paprastai neištrauksi. Ragana vis dar stovėjo ramiai, pasitikinčiai, lyg čia ji būtų karalienė, o Lucius ne daugiau nei nulis. Jos veidą vis dar puošė šypsenėlė, kuri tik rodė, jog Morgadės šnekos nepaveikė originalės. Ji puikiai žinojo, kad šis, meluoja, nes, tai, ką jie kadaise patyrė, dar tada, kai buvo vaikai, buvo tikra. Žinojo tai ir Lucius, tačiau, argi jis taip pripažins? Jų meilė, jų vaikiška meilė buvo tikra, nuoširdi, tyra. Viskas buvo tikra. Tačiau, tam, regis nebuvo lemta tęstis.
- Džiaugiuosi, kad nešiojiesi tokius prisiminimus apie mane. Matai, mano vardas skambėjo per amžius, mano pavardę linksniavo šimtai žmonių, šeimų, o kas liko iš tavo galybės, Luciau? Niekas. Tu tapai niekuo. Morgadės buvo ištrinti iš istorijos puslapių, ir, patikėk manimi, tai nesikeis,- tas saldus tonas buvo savotiškai koktus. Moteris, nors ir rami, su visa savo turima kantrybe, ir nepaliesta vilkolakio įžeidžių žodžių, nesibaimino švaistytis grubiomis frazėmis, ir meiliu tonu, kurie, tuos žodžius pavertė kiek grėsmingais.
- Mylėjai Athenę? Galbūt. Tačiau įdomu, per kiek laiko ta meilė būtų dingusi? Įdomu, kada jos vaikas būtų likęs be tėvo, kaip kad liko ir mano sūnus? Atsakyk, Luciau, nagi,- Inesa buvo prisiekusi sau, kad nekiš Alexander į šį pokalbį, tačiau moterį apėmė šleikštulys. Šleiktulys šiam vyrui, kuriam, rodosi, nieko švento nėra. Net jo paties vaikai yra tuščia vieta. O tai jau žemiau nei žema. Gal, šioje vietoje, reiktų gailėtis vilkolakio, nes, jei, jis liks gyvas, jis bus vienas. Be mylimųjų, be šeimos, be vaikų.. Šiuo atveju Inesa yra stipresnė už Lucių. Ji turi šeimą, kuri, suteikia galios. Tai, atrodo, suprato ir Lucius, pradėjęs grasinti raganai jos vaikų gyvybe. Tačiau Inesa tik nusijuokė. Nelabai natūraliai, ir trumpai, o vėliau, jos veidas vėl surimtėjo.
- Grasini man mano vaikų gyvybe? Nemanai, kad tai per žema, net ir tau, Luciau? Nejau tikrai manai, kad mano vaikai yra tokie pažeidžiami? Nejau tiki, jog jie yra neapsaugoti? Tu prie jų neprieisi nė per kelis metrus. Man nereikia būti šalia jų, nes žinau, kad jie puikiai apsigins nuo tokio kaip tu. Netikiu, kad išdrįstum pakelti ranką, prieš savo paties sūnų Luciau. Nesvarbu, kas sieja mus, tai, ir tavo kraujas..- Inesa galėjo būti beveik tikra, kad Alexander Morgade nedrįs skriausti. Tais laikais, kad ir koks žiaurus, negailestingas ar beširdis Lucius atrodė, jis taip pat augo su šeimos svarbumo vertybe, Morgadėms, kaip ir Methuseloms, šeima buvo virš visko, tas neturėjo pasikeisti. O gal moteris klysta? Gal šiam vilkolakiui nebėra nieko švento? Klausydama apie savo vaikų mirtį, ir paminėjusi Alexą, Inesa prikaukšėjo prie pat vyro, išsitiesdama kaip styga, vos vos pasistiedama, taip, kad lūpos pasiektų vilkolakio ausį.
- Net jei ir sugebėsi prisiartinti prie mano vaikų, ir paliesi bent vieną plauką ant jų galvos, aš tave sutraiškysiu kaip tarakoną.,- šnabždesio pavidalu originalės lūpas palikęs grasinimas, nukeliavo tiesiai į Luciaus ausį, kurią, Inesos lūpos vos vos palietė. Ilgai taip nestovėjusi, Inesa atsitraukė, ir dar kartą pažvelgė į kadaise mylėto vyro veidą.


Say it louder, who's gonna love you like me? Say it louder, who's gonna touch you like me?I don't wanna hurt you, but you live for the pain. I'm not tryna say it, but it's what you became. You want me to fix you, but it's never enough.That's why you always call me, cause you're scared to be loved
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2645
Reputation : 83
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Tr. 10 25, 2017 12:17 am

Morgade ėmė mažumėlę irzti, kai jo drabstymasis purvais ir įžeidimais pačiai Innez, rodės, visiškai jos nepaveikė. Iš vienos pusės, vyras to ir tikėjosi. Juk moteris buvo tikra ledo karalienė, norinti atsikratyti jo amžiams, nedemonstruojanti jokių ryškių emocijų. Tačiau Lucius žinojo, kad ją įmanoma palaužti. Kodėl? Nes tam tikrais aspektais jiedu buvo vienodi. Galbūt pats vyras ir buvo kur kas agresyvesnis nei Innez, tačiau net ir jame, po daug užglaistytų betono sluoksnių ir penkiolikos mūrinių sienų, vis dar egzistavo kruopelė jausmų, baimių ir kitų dalykų, kurie daro žmogų pažeidžiamu. Logiška manyti, kad Methuselah taip pat nebuvo išrovusi iš savęs šių silpnybių su visomis šaknimis, kadangi tai padaryti yra velniškai sunku. Bet... gal įmanoma?
- Bet ar ilgai tęsis tavoji galybė, Innez? Galbūt laikas įnešti šiek tiek pokyčių ir tavo šeimą nušluoti nuo sosto, ant kurio per ilgai karaliavot? - pakėlė antakius blausiai nusišypsodamas. Lucius iš tiesų ketino Innez sumenkinti. Dar nebuvo tikras kaip, tačiau vyras jautėsi šimtu procentų įsitikinęs, kad Innez karaliavimo valandos baigėsi. Baigėsi tie laikai, kai Lucius bijojo jos galių, nenorėjo užsitraukti moters rūstybės. Baigėsi ir jo meilė jai, o tai, tikriausiai, visą ir pakeitė, be galimybės tuos pokyčius panaikinti. - Kaip miela, kad manai, jog nesugebėsiu susigrąžinti savo garbės, kurią tu iš manęs atėmei. Nesijaudink, Innez, žemindamas mane, žemini ir mūsų sūnų. Vis dėlto, jo venomis teka ir mano kraujas, todėl jeigu Morgades dabar yra lygūs nuliui... tai Alexanderį taip pat daro tuščia vieta. Iš tam tikros pusės, žinoma, - Lucius trūktelėjo pečiais, visiškai nesusinervinęs dėl Innez žodžių. Jeigu moteris pasiruošusi niekinti jo pavardę, tegul bent jau žinosi, kad jos pačios sūnus priklauso tai giminei, ir niekindama Lucių, ji taip pat niekina ir savo sūnų.
- O, Innez... Nejaugi tu tikrai nori tikėti, kad mano ir Athenės istorija būtų turėjusi tokią pačią tragišką pabaigą, kaip ir mūsų nelaiminga pasaka? Aš nebūčiau jos palikęs, nes, priešingai nei tu, ji man rūpėjo. Bet tu, be abejo, buvai per daug savanaudiška, kad matytum kitą su manimi ir... na, mes visi žinom, kaip ten viskas baigėsi, - Morgade lengvai atsiduso ir įsmeigė žvilgsnį į moterį, stovinčią greta. Iš šono vyras atrodė ramus bei neįprastai santūrus. Kumščiais visko išsiaiškinti čia bet kuriuo atveju būtų nepavykę, tad kam leisti Innez groti jo nervais, kai tai moteriai tik suteiktų pasitenkinimą..?
- Man jau nieko nėra per žemo. Nužudyčiau net ir patį save, jeigu tai reikštų, kad tu gausi amžinybę pačių baisiausių kančių, kurių esi nusipelniusi. Aš neturiu ką prarasti, mieloji. O tokie žmonės gali ryžtis patiems beprotiškiausiems dalykams, - kreivai nusišypsojo, nepabūgęs tokio Methuselah artumo ir grąsinimo. Jis iškentė kur kas baisesnius dalykus, tad tokie moters žodžiai jam nedarė jokios įtakos. - Jeigu bandysi nužudyti mane, tikrai pasiimsiu kažką su savimi. Galbūt ne tave, bet manau praradusi savo vaiką suprasi, ką reiškia netekti mylimo žmogaus, - Luciaus veidas persimainė į rimtą, neperprantamą. Akivaizdu, kad vyras nejuokavo. Gal ant žemės paviršiaus jis persikėlė ir nesenai, bet jam užteko laiko susirasti pakankamai galingų sąjungininkų, kad galėtų padaryti didelės žalos Innez numylėtai šeimai.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Innez Methuselah-Draven
She is like snow: beautiful but cold
avatar
Posts : 1311
Reputation : 108
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Kv. 10 26, 2017 1:40 pm

Netiesa. Inesa niekada nebuvo ledo karalienė. Iš tiesų moteris visada buvo itin jausminga ir impulsyvi. Tačiau Luciui to nebūtina žinoti. Ragana jautė, jog jei pasiduos vilkolakio žaidimams, šis įgaus pranašumą. Todėl, puikiai sugebanti atsilaikyti prieš kandžias vyro replikas, Inesa sudarė vaizdą, jog nebeturi jausmų. Iš tiesų, bet kokia, kadaise justa meilė vilkolakiui, išgaravo. Ir tai tikrai ne dėl to, kad jis pasirinko kitą, o dėl to, kad jis paliko savo paties sūnų, kurio, jam taip ir neteko pamatyti. O dėl nelabai realių Morgades grasinimų, Inesa nesirūpino. Jis niekada nepalies nei vieno iš jos vaikų, tuo moteris buvo tikra. Vos tik Lucius prabilo apie Inesos galybės sunaikinimą, moteris tik plačiai nusišypsojo.
- Kadaise visi bijojo Luciaus Morgades. Griežto, žiauraus, nepalaužiamo, savotiškai teisingo ir tuo pačiu negailestingo. Tačiau, iš tavęs nieko nebeliko.. Tu esi niekas Luciau. O aš esu stipresnė ir galingesnė nei kada nors buvau. Tu nepajėgsi manęs sunaikinti,- Kadangi Inesa vis dar stovėjo visai šalia vilkolakio, tylūs žodžiai vėl taikėsi tiesiai į jo ausis, kai moteris lengvai palinko link Morgades. Ji prieš jį dabar stovėjo atvira, be ginklė, nesikėsindama pulti, o tai tik rodė, kaip stipriai ji jo nebijo. Šypsena vis dar nedingo iš originalės veido, ir dabar moteris atsitraukė nuo vilkolakio per porą žingsnių. Taip keista, ir iš dalies liūdna stebėti, kaip meilė gali išgaruoti, tiesiog dingti, po savęs nepalikdama nei šėšėlio, jog kadaise ji egzistavo. Kai vyras prabilo apie judviejų sūnų, Inesos veide šypsena dingo, lūpos kietai susičiaupė, o akyse ėmė šviesti pyktis.
- Kaip tavo purvinos lūpos drįsta tarti jo vardą? Jis tau niekada nerūpėjo. Tikriausiai niekada ir neparūps. Tačiau gali nebijoti. Mano sūnus nė kiek nepanašus į tave. Jis yra tikras Methuselah. Ir gali būti ramus. Mano sūnus niekada nenešios tavo pavardės. Todėl gali pamiršti, jog kadaise aš pagimdžiau berniuką, turintį tavo kraujo..,- Alexanderis buvo nekaltas, kad jo tėvų istorija užsibaigė šitaip liūdnai. Ųiuo atveju, būtent jis buvo vienintelė auka, kuriai, tikriausiai neteks pažinti tėvo, kad ir koks jis yra. Drąsiai, Inesa vadindama berniuką savo sūnumi, čia nepaliko vietos Luciaus tėvystei. Tačiau iš tiesų taip ir buvo. Lucius nuo pat berniuko gimimo neprisidėjo prie jo auginimo, nė karto neaplankė, nė karto nelaikė jo ant rankų, tad, Alexo šeimos paveiksle Morgadei paprasčiausiai nebuvo vietos.
Buvo nemalonu girdėti kaip buvusi meilė šneka apie kitą, stengdamasis įtikinti Draven, jog jis su Athene gyventų ilgai ir laimingai, moteris vėl kiek šyptelėjo.
- Tu klysti. Sunaikinau ją ne dėl to, kad tu ją pasirinkai. Sudaužytą širdį būčiau susidėjusi, kaip kad tai ir padariau, sutryptas svajones būčiau pakeitusi naujomis, kaip tai ir padariau. Sunaikinau ją, tave ir pusę tavo šeimos, nes ėmėte savęs nebevaldyti. Takai buvo nutiesti krauju, visur buvo lavonai. Luciau, tai buvo mūsų genčių nariai, tau ištikimi vyrai, nekalti vaikai, ir moterys, kurios gentims suteikdavo gyvybę. Tu viską naikinai, todėl turėjai būti sustabdytas. Jei Athene būtų buvusi protinga ir pasirinkusi mano pusę, ji būtų gyvenusi ilgai ir laimingai. Tačiau ji tapo žudike, kaip ir tu, kaip ir tavo nelaiminga šeima. Neiškreipinėk faktų, ir negalvok, kad man esi svarbus, jog tam kad turėti tave, pasirysčiau žudymui.,- Inesa ketino sustabdyti vilkolakio per daug susireikšminusią fantaziją, jog Inesa taip kentėjo jog negalėjo žiūrėti į Lucių, laimingą su kita. Tiesa, raganai skaudėjo širdį, ne vien dėl savęs bet ir dėl sūnaus. Tačiau gimęs berniukas, pirmoji ir tikriausiai vienintelė Inesos meilė padėjo moteriai susiturėti ir ištverti visus skausmus.
- O mielasis, prašau, padaryk man paslaugą, išvaduok mane nuo pareigos tavo krauju teptis savo rankas, ir pats sau pasidaryk galą.,- jau garsiau prabilusi moteris, vos išgirdusi, jog vilkolakis galėtų nusižudyti, dėl to kad Inesa pasiektų savo karaliavimo galą, į balsą stengėsi sudėti sarkastiško džiaugsmo, o tai pasiekė ale džiaugsmingas rankų suplojimas.
- Tačiau mano vaikų tu nepaliesi. Jie galingesni net už tave. O jei nori, kad istorijoje nuskambėtų pasakojimas, kaip galingąjį vilkolakį sunaikino būrelis paauglių, prašau, mėgink pasikėsinti į vieną jų.,- Taip Inesa bijojo dėl savo vaikų, ji tikėjosi, jog Lucius mėgins į juos kėsintis, ar bent grasinti tuo, tačiau jokios baimės Methusela neparodė. Ji buvo beveik tikra, kad vaikai atsilaikytų prieš bet ką. O plius, juos saugo ir visa originalų šeima, tad Luciui prie jų prieiti yra galimybių ne daugiau nei perlipti trijų metrų tvorą, kuria teka elektra.
- Ko čia mane pasikvietei, Luciau? Pasišvaistyti tuščiais grasinimais? Pamėginti man įrodyti, kad man dera tavęs bijoti? Kokiu tikslu, užuot, gavęs galimybę gyventi, trokšti žūti?- Inesa nė neprisimintų Luciaus, jei jis gyventų kažkur toli. Tikrai nepultų jo ieškoti ar naikinti. Tačiau vilkolakis pasirodo pats, ir, atrodo, tiesiog trokšta mirti.


Say it louder, who's gonna love you like me? Say it louder, who's gonna touch you like me?I don't wanna hurt you, but you live for the pain. I'm not tryna say it, but it's what you became. You want me to fix you, but it's never enough.That's why you always call me, cause you're scared to be loved
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2645
Reputation : 83
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   Kv. 10 26, 2017 7:27 pm

Ganėtinai keista buvo žvelgti į originalės veidą iš taip arti ir nejausti jokių emocijų. Lucius prieš šį susitikimą kažkodėl manė, kad ilgai tokios ramios būsenos išsilaikyti nesugebės, tačiau dabar jau kuris laikas stovėjo susitvardęs, abejingas ir tik vos vos susierzinęs. Vyrui kontroliuoti savo emocijas visada buvo sunku, turbūt, dėl to kaltas buvo vilkolakio karštas temperamentas, kurio pažaboti Morgade niekaip nepavykdavo. Taip, jis buvo agresyvus, neprognozuojamas asmuo, gebantis prikrėsti įvairiausių kvailysčių. Innez tai puikiai žinojo jau nuo seniausių laikų, ir, regis, to nepamiršo net ir dabar. Lucius kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn. Žavu. Jiedu kaip maži vaikai stengėsi užminti vienas kitam ant skaudžiausios vietos, niekinti vienas kito šeimas, drabstytis žiauriausiais grasinimais. Ilgainiui tai turėjo atsibosti. Morgade nepasižymėjo didele kantrybe ar pasyvumu, todėl vos tik Innez vėl prabilus apie jo nulinę vertė, vyras tik kiek primerkė akis, tačiau kurį laiką tylėjo. Žvelgė tiesiai moteriai į akis.
- Tu taip desperatiškai mėgini man įrodyti, kad aš likau tuščia vieta, kad man ima atrodyti, kad tiesiog mėgini pati save įtikinti šia mintimi, - galiausiai pratarė žengdamas žingsnį atgal nuo Innez. Nuleidęs rankas prie šonų, apsidairė aplink kambarį ir iškvėpė orą pro nosį. - Atėjus laikui visi mes sunyksime, Innez. Galų gale ateis diena, kai šis pasaulis sugrius ir nei tu, nei aš nesugebėsime išsigelbėti. Tau nepadės net tavoji magija. Nepadės ir taip branginama šeima. Turi suprasti, kad kai kurie dalykai yra neišvengiami, - pagūžčiojo pečiais sukišdamas plaštakas į kelnių kišenes. Lucius dabar nebespinduliavo nei panieka, nei sarkazmu. Kalbėjo rimtai, o tai išties buvo neįprasta vilkolakiui. Tartum kažkas būtų perjungęs jo nuotaiką vienu jungiklio spragtelėjimu.
- Jis gali neigti, kad aš jo tėvas. Tai gali neigti ir tu. Tačiau faktas, kad jo venose teka ir Morgade šeimos kraujas, yra nepaneigiamas, mieloji, ir tu tai puikiai žinai. Jis visada liks mano sūnumi, kad ir kaip tu nekęstum tos minties. Atėjus laikui, aš su juo pasimatysiu. Visgi reikia užpildyti tam tikras spragas mūsų santykiuose, - puse lūpų šyptelėjo. Vyro žodžiai nenuskambėjo kaip grasinimas, nes Lucius ir nesistengė grasinti Innez. Anksčiau ar vėliau su Alexanderiu jis privalėjo susitikti, todėl Morgade paprasčiausiai atskleidė savo tolimesnius planus. Žinoma, ką su savo sūnumi ketina veikti, pasilaikė sau. Pats dar nebuvo tikras, ko tikisi iš Alexanderio ir kokių planų turi tam jaunuoliui. Galbūt, jei tas vaikis bus paklusnus, sugebės išvengti bet kokios fizinės žalos tiek sau, tiek savo šeimai.
- Taip, žiaurumas ir agresija yra tipiški vilkolakio bruožai. Ko tu dar tikėjaisi? Kad gražiai vaikščiosiu su pavadėliu ir laksiu iš dubenėlio kaip paklusnus šunelis? Vilkas yra medžiotojas. Grobuonis. Plėšrūnas. Negali žudyti žmogaus dėl to, kad jis atsiduoda savo prigimčiai. Būtent tai tu ir padarei, bet dabar jau per vėlu. Bet kuriuo atveju, - burbtelėjo ir nusisukęs nuo Innez, priėjo prie mini baro ir išsitraukė stiklą bei viskio butelį. - Su mielu noru nusižudyčiau vien tam, kad žinočiau, jog nebesu tame pačiame pasaulyje su tavimi, bet tai tik pamalonintų tavo ego, todėl tai nėra vienas iš mano pasirinkimų, - Lucius prisivertė netgi nusijuokti iš moters žodžių. - Taip, tie vaikai tikrai nėra gležnos būtybės. Neketinu nuvertinti jų sugebėjimų. Tačiau vargu ar kuris jų yra toks stiprus, kad sugebėtų įveikti pirmąjį pasaulio vilkolakį. Ypatingai, turintį visai neblogą pastiprinimą, - truktelėjo pečiais pildydamas savo stiklą viskiu. Išgerti čia tikrai reikėjo, jeigu Lucius nenorėjo, kad prasidėtų migrena, nuo pastovaus Innez burbuliavimo. "Mano vaikai tobuli, nedrįsk jų liesti, tu purvinas šūdžiau", "tavo šeima yra žemiau nulio, tu supuvęs kirmine" and so on. Vyras suprato, kad paliaubų tarp jo ir Innez nebus, tad turbūt teks priprasti prie tokio naujo moters žodynėlio. Oh well... It doesn't bother him anyways.
- Aš neketinu nei žūti, nei švaistytis tuščiais žodžiais, nei daryti dar kažką iš tavo pateikto sąrašo, - Lucius pavartė akis ir pripildė dar vieną stiklą viskio bei juos abu paėmė į rankas. - Pamaniau, kad mums jau metas susitikti. Visgi, nemažai laiko praėjo, kol paskutinį kartą mačiau tave, - lūpų kamputis pakilo aukštyn Morgade lėtai žingsniuojant prie moters. Ištiesė vieną stiklą viskio jai, pakankamai mandagiai pasiūlydamas Methuselah išgerti. Juk Lucius nebuvo alkoholikas, nenorėjo čia gerti vienas, o kad ir kaip nekentė Innez, ji šiuo metu buvo vienintelė jo kompanionė šiame klube.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)   

Atgal į viršų Go down
 
VIP kambarys nr 2(antrame aukšte)
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» KAMBARYS # 007
» PERSIRENGIMO KAMBARYS m:

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲"LUX" KLUBAS-
Pereiti į: