rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Share | 
 

 APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
avatar

CREDIT : maiblue
REAL NAME : Gerda
OTHER CHARS I HAVE : kartais pamirštu kuris mano
POSTS : 16685
CLAIM : Phoebe Jane Elizabeth Tonkin
LIKES : 1678
LOVE OF YOUR LIFE : Hours, days, months, years and decades can go by, but I will never forget the moment when you held me in your arms, looked into my eyes and whispered I Love You in my ears – it still gives me the shivers. I love you. - Mikael♥
AGE : 23/3000
ABOUT CHARACTER : Caitlyn galėtų būti gera tikriausiai vienu ir vieninteliu atveju - būdama Mama. Kadangi ši galimybė jau daugiau nei šimtmetį yra atimta, nenuostabu, jog ši būtybė pasižymi neeiliniu žiaurumu. Jai visiškai nerūpi kitų padarų gyvybės. Tikriausiai tapimas culebra buvo tik gamtos išdaiga, kuri puikiai atspindėjo jos asmenybę. Atvirai pasakius, mergina yra tikra gyvatė. Daugelyje archajiškų kultūrų gyvatė yra laikoma požeminės karalystės ir mirusiųjų šalies simboliu. Tokia yra ir pati Caitlyn - karalienė, kuri yra asmeninė mirties pranašė, galinti nužudyti bet kurį sutiktą praeivį. Taip pat, ši culebra yra klastinga, nebijanti iššūkių, visuomet pasiruošusi atsarginį planą. Moteriai būdinga silpna impulsyvaus elgesio kontrolė ar manipuliuojanti elgsena. Jai dažniausiai nerūpi kitų jausmai, taip pat neatsižvelgia į jokias socialines normas, nejaučia jokios atsakomybės, nesirūpina pasekmėmis. Mėgsta žaisti pačios sugalvotus žaidimus, naudodamasi savo žavumu, grasinimais, smurtu.
DC
RašytiTemos pavadinimas: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 03 31, 2017 7:07 pm

.


shout out just one reason what’s this for.
«You can see that whatever the weather That the wind’s always there, always fair. And it has always been now or never. The decision has got to be made.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 04 21, 2017 10:21 pm

Stengdamasi likti nepastebėta Vivienne įžengė į apleistą pasirodymų salę. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje ji galėjo pabūti viena tyloje, nereikėjo rūpintis jog kas nors sutrikdys šią tylą savo pasirodymu. Ši vieta jau tapo jos prieglobsčiu sunkiomis minutėmis ir tais atvejais kai atrodė, jog ją supa vien priešai.
Priėjusi prie per visą salės ilgį besidriekiančio suoliuko, džinė lengvai klestelėjo ir rankomis atsirėmė į suolo paviršių, užversdama galvą į viršų. Nusprendusi tapti viena iš antgamtinių būtybių ji nė nežinojo jog viskas bus taip velniškai sunku ir painu. Atrodė jog tai pats geriausias tuo metu likęs variantas, kas gi nenorėtų gyventi amžinai ir turėti savo rankose tokią galią? Stipriai sukandusi apatinę lūpą džinė užsimerkė. Jeigu kas nors būtų pasakęs jog džinų gyvenimas nėra rožėmis klotas, ji verčiau gyventų nuobodų ir pilką gyvenimą. Bet dabar nebuvo jokio kito pasirinkimo.
Atgal į viršų Go down
avatar

CREDIT : luv <3
REAL NAME : Boo
POSTS : 884
CLAIM : Sebastian Stan ❤
LIKES : 47
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 04 21, 2017 11:12 pm

Kurį laiką Julianas be tikslo klajojo Žemėje iš vienos vietos į kitą, stengdamasis pajusti netoliese kokį padarą, nusipelniusį mirties ir pasirūpinti jog jis būtų pasiųstas į pragarą. Tačiau kaip bebūtų keista, ši vos prieš kelias valandas prasidėjusi naktis kol kas neatnešė jokių vaisių. Julianas nebuvo iš tų savo klano narių, kurie įsibrautų į vampyrų ir kitų padarų irštvas ir visus ten esančius efektingai išžudytų. Jam labiau patiko individualus darbas, mėgdavo su kiekvienu iš jų užsiimti atskirai, pažinti jų silpnąsias vietas ir jomis pasinaudoti atimant gyvybę. Nuobodžiaudamas vaikinas patraukė link apleisto teatro, jam patikdavo iš naujo atrasti užmirštas Žemės vietas. Nereikėjo nė kelių sekundžių ir Julianas pajuto, jog šioje patalpoje yra ne vienas. Jo veide atsirado kreiva šypsenėlė, kuri bylojo, jog šiandienos naktis nebus tokia nuobodi kaip kad jis tikėjosi. Sulėtinęs žingsnius Julianas įėjo pro duris, stengėsi nesukelti jokio triukšmo, jog auka nesugalvotų pabėgti. Pastebėjęs dailios moters figūrą, tamsius ilgus plaukus Julianas vos vos šyptelėjo. Atrodo jog ši naktis bus būtent tai, ko jam ir reikia. Tiesą sakant jis nemėgo žudyti moterų, o tuo labiau - tokių dailių kaip ši. Jausdavosi šiek tiek keistokai bjaurodamas jų dailius veidelius. Stebėdamas ją akimis Julianas palaukė kol šioji atsisės ant suoliuko. Jaunoji džinė atrodė išsekusi ir pavargusi, o dar jis sugadins jos vakarą pasirodydamas ir nužudydamas. Jeigu reikėtų rinktis kam iš Žemėje gyvenančių antgamtinių būtybių rūšių atiduoti savo simpatijas, jis pasirinktų džinus. Iš dalies jie panašūs į šinigami, o jų meistriškas manipuliavimas kitais suteikė jiems žavesio. Jam taip pat patiko manipuliuoti.
- Mieloji džine, ar ne pavojinga tokį vakarą būti vienai? Ir dar taip nutolusiai nuo savo buveinės? - Kiek saldoku balsu ištarė stovėdamas priešais džinę, kuri šiuo metu žiūrėjo į viršų, nuo jos sklido ramuma susimaišiusi su sumišimu. Julianas naudodamasis proga nužvelgė merginą, tuomet grįžo prie josios veido. Ji buvo tamsių bruožų, gražių rudų akių, kurios akimirką jam pasirodė labai pažįstamos. Tačiau Julianas nesureikšmino šio keisto jausmo. - Kaip gerai, jog čia pasirodžiau būtent aš. - Kreivai šyptelėjo, o jo akys degte degė iš nekantrumo.



I like how sleeping next to someone means more than sex sometimes, the body’s way of saying ‘I trust you to be by my side at my most vulnerable time,’ you have no defenses

❝when you are asleep, you tell no lies.❞

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 04 21, 2017 11:42 pm

Džinė buvo paskendusi savo mintyse, todėl net ir labai norėdama, nebūtų išgirdusi tylių Juliano žingsnių. Šiuo metu buvo per daug susirūpinusi savo gyvenimu, nei tuo, kad galbūt tuojaus bus vieno iš žiauriausių padarų grobiu. Lyg iš niekur išgirdusi vaikino balsą, Vivienne lyg ištikta šoko išplėtė akis priešais save išvydusi vaikiną. Ji manė jog šioje paleistoje salėje yra viena, bet labai klydo. Stengdamasi jog jos balsas skambėtų ramiai ir tvirtai Vivienne vos ne vos nusišypsojo jam, lyg pati sau įteigtų jog viskas gerai, jis ne pavojingas, o ji turi savų, džinams būdingų galių. Pakėlusi akis į vaikiną, mergina primerkė akis. Šioje patalpoje nebuvo labai tamsu, tačiau buvo sunku įžvelgti vaikino veidą, bet ji neabejojo jog priešais ją - shinigami. Tai nebuvo pirmas kartas kai ji susitiko akis į akį su šiuo padaru, tačiau pirmą kartą ji buvo viena ir niekas negalėjo jos apginti. Viviennė palyginus buvo jauna džinė, jos aukojimas buvo vos prieš metus, tad didele patirtimi ji negalėjo pasigirti.
- Jautiesi toks užtikrintas, nors žinai ką aš sugebu? - Pakreipusi galvą į šoną Vivienė gudriai nusišypsojo ir primerkė akis, stengdamasi susitelkti ties šio shinigami mintimis ir suprasti jo ketinimus. Merginą nustebino tai, jog jis tikrai jautėsi labai užtikrintai, savimi pasitikintis. Žvelgdama jam į akis džinė lėtai atsistojo, vaikinas buvo kur kas už ją aukštesnis, tvirto sudėjimo, tačiau veido bruožų negalėjo įžvelgti. - Nemanau jog šiandien aš būsiu tavo auka. - Ramiu balso tonu ištarė ir praėjo pro jį, patraukdama link išėjimo. Nors vaikinas atrodė pavojingas, ji jau buvo sugalvojusi planą kaip išlikti gyvai. Lėtai dėdama koją už kojos ji klausėsi shinigami minčių.
Atgal į viršų Go down
avatar

CREDIT : luv <3
REAL NAME : Boo
POSTS : 884
CLAIM : Sebastian Stan ❤
LIKES : 47
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 04 22, 2017 12:31 am

Jam visuomet patikdavo stebėti jų reakcijas, kai suprasdavo kas priešais juos stovi ir apsvarstydavo kiek gi procentų turi išgyventi. Dauguma antgamtinių būtybių buvo tokie apgailėtini padarai, jog bandydavo maldauti jų nežudyti, nors puikiai suvokė, kad kitokios išeities nėra. Stebėdamas merginą laukė kol šioji jį pastebės, neslėpdamas susidomėjo įsižiūrėjo į jos akis. Ji buvo graži, jo skonio, tačiau jųdviejų apart lengvo flirto negalėjo niekas sieti. Vaikinas kreivai šyptelėjo kai išvydo priešais save rudas išsigandusias akis. Jam patiko žinoti, jog gali sukelti tokią didelę baimę, bet nuo to nesijautė nė kiek blogiau. Vaikino nustebino ištarti naujosios džinės žodžiai. Nors bandė nuslėpti baimę, jis jautė jog ji išsigando. Tačiau galima paploti už šias pastangas, galbūt kitą ji ir apgautų, tačiau tikrai ne jį. Vyras stebėtinai gerai mokėjo jausti aplinkinių jausmus.
- Ne, aš žaviuosi Tavo sugebėjimais, tikrai. - Trumpai nusijuokęs atsakė džinei. Lindimas į jo galvą ir mintis jam pasirodė ganėtinai žavus dalykas, tačiau Julianas jau senokai perprato džinus, tad puikiai išmoko galvoti tik tai, ko tuo metu reikia, neleisdamas iškilti į paviršių tikrosioms savo mintims. Todėl ir šį kartą galvojo apie šią situaciją, jų susitikimą bei neišpasakytai sužavėjusią merginos drąsą. Vivienne gręžte gręžus jį akimis Julianas nė sekundei nenusuko savo akių, žiūrėjo tiesiai į ją, su pasimėgavimu leisdamas jai knaisiotis po jo mintimis. Ir leisdamas jai suprasti, jog nieko iš jo nepeš, tikrieji jo ketinimai buvo meistriškai užslėpti. Ciniškai šypsodamasis jis laukė kol mergina pati tai suvoks. Šiai atsistojus, šinigami blykstelėjo akimis, stebėdamas jos veiksmus ir stengdamasis nesijuokti.
- Ei, kur eini? Mes dar tikrai nebaigėme. - Nesitikėdamas tokio drąsaus poelgio Julianas suėmė jos ranką ir privertė atsisukti į jį. Ši džinė, nors ir labai jauna, buvo drąsi ir tai padarė jam šiokį tokį įspūdį. - Negi manei, jog taip lengvai paspruksi? - Suvaidindamas didžią nuostabą pažvelgė į merginą, vis dar tvirtai laikydamas ją už rankos. Šiek tiek palinkęs link Vivienne trumpai nusišypsojo. - Juk sakiau, kaip gerai, jog čia pasirodžiau būtent aš. - Akimirkai jo akys tapo tamsiai juodos, ištroškusios aukos kraujo. - Pasistengsiu Tave nužudyti kuo greičiau, jog nepatirtum tiek skausmo, gerai? - Žaismingai mirktelėjo žiūrėdamas tiesiai jai į akis.



I like how sleeping next to someone means more than sex sometimes, the body’s way of saying ‘I trust you to be by my side at my most vulnerable time,’ you have no defenses

❝when you are asleep, you tell no lies.❞

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 04 22, 2017 2:10 pm

Vivienne jautė kaip kūną pripildo šaltis, o mintis kausto baimė. Ne jau jai taip ir nepavyks iš čia ištrūkti gyvai? Džinė mintyse nusijuokė, planas kurį ką tik sukūrė privalėjo pasiteisinti. Laukdama kol shinigami prieis prie jos ji grakščiai traukė link išėjimo. Pajutusi jo šaltas rankas ant odos džinė krūptelėjo, tačiau sustojo. Vaikinui pasukus ją į save Vivienne kilstelėjo smakrą į viršų žiūrėdama jam į akis.
- Žinant tave, Džiulianai, nemaniau jog taip lengvai mane paleisi. - Primerkusi akis sąmoksliškai nusišypsojo, ji privers jį manyti jog puikiai jį pažįsta. Nors kaip džinė šiame pasaulyje gyveno ne taip ir ilgai, tačiau žinojo jog už viską pasaulyje shinigami nori sužinoti apie savo praeitį kurios neatsimena, kai dar buvo paprasti žmonės. Meluoti merginai buvo labai lengva, tą darė beveik visuomet, nes nenorėjo parodyti savo tikrojo veido aplinkiniams, tai tapo lyg neatsiejama jos kasdienybės dalis.
- Anksčiau buvai kitoks... - Tyliai nutęsė taip sukeldama intrigą ir švelniai perbraukė pirštu per vaikino kaklą žvelgdama tiesiai jam į akis. Jai reikėjo šiek tiek laiko apgalvoti istoriją, kurią jam papasakos. Jo gyvenimo istoriją, kuri tikriausiai nebus nė lašeliu panaši į tikrąją.
- Nužudysi mane? Tau tai būtų visai nenaudinga. Nebent nenori sužinoti koks buvai prieš tampant shinigami, Džiulianai Lorainne. - Palinkusi link jo lūpų tyliai sušnibždėjo ir linksmai nusišypsojo. Jis paklius į jos pinkles, tuo buvo šimtu procentų tikra. Dar niekam nebuvo lengva jai atsispirti.
Atgal į viršų Go down
avatar

CREDIT : luv <3
REAL NAME : Boo
POSTS : 884
CLAIM : Sebastian Stan ❤
LIKES : 47
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 04 22, 2017 9:06 pm

Nesureikšmindamas prisilietimo, Julianas įkypu žvilgsniu žiūrėjo į džinę, jo akys buvo piktos ir nekantrios, tačiau viduje jis jautėsi ramus. Turi daug laiko, nes ši vieta buvo viena nuošaliausių, tad šinigami niekur neskubėjo. Pajutęs jos krūptelėjimą, vaikinas piktai nusijuokė, nors ji ir stengėsi nuslėpti baimę, jai sekėsi ne kaip. Nenorėdamas pasirodyti šaltakrauju, Julianas švelniai perbraukė ranka per merginos žasto odą, lyg norėdamas ją nuraminti.
- Nusiramink, jaunoji džine, kai noriu, moku elgtis labai gražiai. - Žaismingai mirktelėjęs nusišypsojo. Jam visuomet patiko flirtuoti su dailiosios lyties atstovėmis, tad ir šį kartą norėjo šiek tiek pasismaginti prieš gyvybės atėmimą. Sekundę pagavo save galvojant, jog būtų gaila žudyti tokią žavią džinę, bet savo prigimčiai jis negalėjo pasipriešinti. Išgirdęs ją tariant savo vardą, šinigami sukluso, jos tariami žodžiai jį sudomino. - Ką čia po velniais kalbi? - Gerkliniu balsu ištarė stipriai suspausdamas jos ranką. Ši džinė turbūt mano, jog gali juo manipuliuoti ir žaisti jo jausmais. Tačiau labai klydo pasirinkdama šią taktiką, nes šioje Žemėje Julianas prabuvo labai trumpą laiko tarpą, vos kelis mėnesius. - Manai apgausi mane papasakodama išgalvotą istoriją apie mano žmogiškąjį gyvenimą, kuris visiškai manęs nedomina? - Įniršio kupinu balso tonu paklausė merginos. Julianas niekuomet nemėgo kai juo manipuliuodavo, tad toks džinės bandymas jį labai suerzino. Ką gi, jeigu šioji nori žaisti taip, jis tikrai neprieštaraus. Atsainiai žvilgtelėjęs į merginos ranką, kuri lietė jo odą, vaikinas prisimerkė ir grubiai atitraukė jos ranką, lyg parodydamas jog nenori jos prisilietimų. Merginai palinkus arčiau jo, Julianas išsišiepė per sukąstus dantis, jis suprato ką ji bando daryti. Negalėjo paneigti, jog tai veikia teigiamai jos labui, tačiau vaikinas neketino taip greitai pasiduoti jos vilionėms. Šinigami atleido merginos ranką ir pasitraukęs susikišo rankas į džinsų kišenes, norėdamas sudaryti įvaizdį, jog tai jo visiškai nedomina. Jeigu mergina bus protinga, šiuo kabliuku pasinaudos. Jeigu jis ir turėjo artimų žmonių, draugų ir pažįstamų, visi jie iki vieno jau seniai mirę, tad džinės sukurtas melas apie tai kaip jį pažįsta, nieko nereiškė. - Na, klausau Tavęs, pasakok. - Trumpai atsakė gręždamas ją žvilgsniu.



I like how sleeping next to someone means more than sex sometimes, the body’s way of saying ‘I trust you to be by my side at my most vulnerable time,’ you have no defenses

❝when you are asleep, you tell no lies.❞

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 04 22, 2017 9:38 pm

Vienintelė mintis besisukanti galvoje buvo ta, jog jai tikrai nereikėjo čia eiti, padarė didelę klaidą jog taip pasitikėjo savo jėgomis, prieš tokį galingą padarą kaip shinigami ji negalėjo pasipriešinti. Nebent pabandytų pasitelkti savo galias ir bent sušvelnintų situaciją, palenktų šį susitikimą į savo naudą. Dabar ji neturėjo ko prarasti, tad nusprendė papasakodama jam išgalvotą istoriją tuo pačiu ir žaisti su jo mintimis. Jis galbūt ir gali atsilaikyti, bet tikrai ne taip ilgai. O išlaukusi tinkamo momento, ji smogs jam per jo mintis. Džinė jautė jog visas jos kūnas ima dar stipriau virpėti, o kūną apima šaltis, Vivienne nepatikėjo jo žodžiais, tas padaras atėjo čia jos nužudyti, ar taip kūnas ir reaguoja į jaučiamą mirtį? Vivienne papurtė galvą, norėdama nuvyti šias pesimistiškas mintis šalin. Jo žodžiai apie gražų elgesį jos visiškai neramino, o kaip tik, tik dar labiau vertė jo bijoti. Mergina išplėtusi akis žiūrėjo į jį bandydama suvokti jo permainingą elgesį. Prieš keletą minučių jis grasino ją nužudysiąs, o dabar su ja flirtuoja. Sučiaupusi lūpas džinė kurį laiką žiūrėjo į jį nieko neatsakydama, kol nepajuto jo gniaužtų, kurie suėmė ranką. Vivienne instinktyviai bandė priešintis, tad laisvąją ranka suleido nagus jam į odą ir ėmė muistytis.
- Paleisk mane. - Sušnypštė žiūrėdama į jį, tokio elgesio ji dar nebuvo mačiusi, tas vaikinas tikrai bejausmis. - Kodėl turėčiau meluoti? - Klausiamai kilstelėjo antakius, o jam paleidus jos ranką ir atsitraukus Vivienne per penkis žingsnius atgal pasitraukė nuo jo, suimdama skaudančią ranką. Džinė apsižvalgė, link durų buvo likę apie 200 m, tad jeigu pasistengtų, tikrai spėtų iki jų nubėgti. Mergina suvokė jog jis gali nepasiduoti jos įtaigai, todėl turėjo sugalvoti ir atsarginį planą. - Manai kad pasakosiu tau po to, kaip su manimi elgiesi? - Piktai sušvokštė visą svorį perkeldama ant kairiosios kojos, sužaibavusi akimis žiūrėjo į priešais stovintį pasipūtėlį, kuris netikėjo nei vienu jos žodžiu.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 06 09, 2017 8:13 pm

Garsiai girgždėdamos, tarsi verkiančios, prasivėrė pasirodymų salės durys. Tarp jų, saulės šviesos apšviesta, stovėjo Anna. Paslėpusi veidą po gudria šypsenėle, ši nužiūrėjo visą salę, o mintys sukūrė šimtus žmonių, kurie tik tai ir laukė, kol prasidės pasirodymas. Jie laukė Annos. Mergina, mojuodama savo "fanams" lėtai ėjo per salę, "nužiūrėdama" kiekvieną jų. Neilgai trukus pasiekė pakilą, ant kurios lėtai užlipus atsisuko į publiką.
- Gerai.. Šiai vietai reikia pagrąžinimo..- Sukikenusi nusimetė savo didelę tašę ant žemės, kurioje kažkas subarškėjo.- Ups..- Žaismingai gūžtelėjusi pečiais nusijuokė. Staigiai apsisukusi ant kulno beveik nubėgo į užkulisius, kur žinojo esant didelį stalą. Jį pamačiusi net žagtelėjo. Tokį stalą turės tempti bent pusvalandį. Tačiau nieko. Ji laiko turi. Publika niekur neišeis. Jie lauks. Pasiraitojusi rankoves, Anna, pradėjo stumti stalą. Tai iš vienos pusės pastumdavo, tai iš kitos patraukdavo, kas privertė jos galvoje susiregzti mintį, kad dirba ne viena. Tarsi dešimt merginos kopijų stumtu ir trauktu stalą, kas iš tiesų suteikė jėgų ir per mažiau nei dvidešimt minučių milžiniškas stalas buvo vidurį scenos. Sustojusi apsidairė. Pridėjo pirštą prie lūpų tarsi mąstydama.
- O dabar - kėdės!- Net sušuko susipratusi, kad nėra ant ko sėdėti. Taigi tos "kopijos" pradėjo nešioti kėdes, ant kai kurių vis padėdama vieną kitą knygą. Gi reikia pasirūpinti ir žemesniais svečiais. Dar pusvalandis ir merginos stalas buvo paruoštas. Jį reikėjo tik tai papuošti. Atėjo laikas tašei. Prišuoliavus prie šios, Anna, dviem rankom pasikėlė savo milžinišką tašę ir padėjo ant vienos iš kėdžių. Prasegė ją.
- Pirma - staltiesė.- Tarsi kam nors pasakotu, pradėjo kalbėti, ištraukdama milžinišką staltiesę, kurią uždengė ant stalo.- Tada mano mylimiausi puodeliai.- Su šypsena traukė porcelianinius puodelius. Vieni iš jų buvo be ąselių, kiti nuskilę, treti sveiki, bet aptrinti.- O kaip gi be lėkštučių?!- Sucypė prisiminusi ir staigiai šoko prie tašės. Vieną po kitos pradėjusi traukti savo lėkštes vis dairėsi.
- O dabar arbatinukas ir vanduo..- Apsidairė.- Na.. Viskas paruošta!- Net pašokinėjo iš laimės bei katutėm suplojo dedama ant stalo paskutinę arbatą bei sausainius.- O dabar lauksiu..- Perėjusi į kitą pusę stalo atsisėdo prieš duris ir stebėjo šias, savo didelėmis, tačiau keistomis, akimis.
Atgal į viršų Go down
Guest
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 06 09, 2017 11:20 pm

Žmogiškoji jos forma Ahri patiko labiausiai. Ji galėjo vaikščioti ant dviejų kojų, kalbėti, matyti pasaulį visai kitomis akimis. Bendravimas su žmonėmis ir ne tik, džiugino merginą, nors to daryti dažnai netekdavo. Kadangi jos žmogiška forma nėra labai vykusi, o kyšančios lapės ausys, o kartais net vyzganti uodega išduoda kas per padaras yra jaunoji Volpe. Bet retkarčiais jai reikėdavo pabūti lape. Išsilaisvinti iš žmogiškų pančių ir palakstyti po miškus, pasivalkioti po apleistas vietoves ir džiaugtis gyvenimu. Taip, Ahri tikrai džiaugiasi gyvenimo būdama bet kuriame savo pavidale. Bet šiandien ją atginė ne noras prasilakstyt ant keturių kojų, ar šiaip noras pabūti laputaite, bet šiaip noras išeiti į lauką. Galbūt pasimokyti kaip besiverčiant paslėpti tas žavias ausytes. Su mintimis ką veiks Ahri galiausiai priėjo apleistą teatrą. "Puiki vieta pamokoms" pagalvojo ji nužvelgdama įėjimą, kurio durys buvo išlaužtos. Viduje vaizdas nebuvo ką geresnis. Visi vertingi daiktai buvo išnešti, belikę tik sulūžę suolai, dulkių, voratinklių apstu. Staiga pro Ahri kojas prabėgo maža pėlytė, kuri sužadino merginos smalsumą. Mergina pradėjo tipenti paskui mažą pilką padarėlį, kuris ją atvedė iki pagrindinės salės, kurioje vykdavo spektakliai. Kadangi suolai buvo pritvirtinti, jie nebuvo išvogti, tik apsirengę voratinkliais. Bet pasirodo ji čia buvo ne viena. Ant scenos matėsi šviesių plaukų mergina, kuri dengė stalą. Tik geriau įsižiūrėjusi ji atpažino Anna, merginą kuriai arbatą išgert galima net ir apleistame teatre. Ji buvo geros draugės su šviesiaplauke, dažnokai pasisvečiuodavo jos arbatos vakarėliuose, kurie jai primindavo sceną iš Alisos stebuklų šalyje.
-Anna!-Ahri šūktelėjo merginai matydama kaip jis sėdasi ant kėdės ir ketindama gerti arbatą. Volpe nieko nelaukusi pradėjo eiti link draugės su plačia šypsena veide pamiršdama, kad jos lapiškos ausytės išduoda kas jis per padaras.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Pen. 06 09, 2017 11:43 pm

Jau buvo nusivylusi savo arbatos stalo papuošimu, nes manė, jog niekas pas ją taip ir neatkeliaus. Jau norėjo paėmusi puodelį trenkti šį į žemę, tačiau iš to blogo transo, į kurį Anna įšoka pakankamai dažnai, išmušė naujai atėjusi mergina. Ši būtent sėdėjo penktoje eilėje, dvidešimt pirmoje kėdėje, kai mergina tik tai pradėjo eiti iki scenos. Pamačiusi senai matytą draugę, šioji, pradėjo kikenti.
- Pagaliau! O galvojau, kad jau niekas nepasirodys mano kuklioje arbatėlėje. Bet paskubėk, paskubėk, tu jau vėluoji. Gal arbatos?- Greitakalbe viską susakė ir pasiėmusi arbatinuką pradėjo pilti arbatą. Kurią po to iš kart paleido į Ahri galvą.. su visu puodeliu.. ir pora gabelėlių cukraus. Vos tik tai padariusi pradėjo juoktis. Tai nieko keisto. Tas toks impulsyviai nesveikas elgesys buvo visiškai įprastas, kai pradedi pažinoti Anna. Kai iš vis su ja išdrįsti nueiti gerti arbatos gali į galvą gauti net ir iš to pačio šaukšto.
- O.. Šaukštas..- Tarsi niekur nieko užsižiūrėjo į šaukštą, tarsi visa arbata būtų dingusi, tačiau po kelių sekundžių ši vėl pakėlė galvą į draugę.- O kur visi kiti? Negi daugiau niekas neatėjo? Ech.. Ta mano publika visiškai šiandien nesirenka!- Pabandė atrodyti pikta, tačiau jos veidą padengė tik tai dar didesnė šypsena, dėl kurios dažniausiai visi manydavo, kad toji suplėšys skruostus. Kiek pakreipė galvą į šoną įsižiūrėdama į draugės ausytes.
- Ausys..- Tarsi vėl užhipnotizuota lėtai pasakė, kiekvieną raidę tardama vos ne atskirai.- Man jos patinka.- Greit atlenkusi galvą pradėjo piltis arbatą į visiškai sudužusį puodelį. Lėtai pakėlusi puodelį pažvelgė į šio dugną.- O.. Kada ją spėjau išgerti?- Paklausė tarsi pati savęs.
Atgal į viršų Go down
Guest
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 06 10, 2017 12:00 am

Apie Anna buvo galima pasakyti daug, bet Ahri nuomonę žodis "pametusi stogą" tiko labiausiai. Su ja būnant nežinosi kaip viskas pasisuks, ar gausi į pakaušį iš puodelio, ar busi apkabinta taip smarkiai, kad atrodo visi organai viduje pavirs į bananinį blyną. Bet galbūt šis būdo bruožas ir kėlė didžiausią Volpes smalsumą, bei savotiška susižavėjimą šia būtybę.
-Aš neveluoju, o tu per anksti atėjai.-Neva supykusi ji papūtė lūpas, bet dėl kažkokios nesuprantamos priežasties ji pasijautė kalta. Galbūt pasireiškė jos kaip draugės instinktas, kuris nenorėjo leisti Annai liūdėti.-Ačiū už arbatą?-Gavusi iš puodelio su visa arbata Ahri padėkojo ir perbraukė pirštais per varvančią galvą. Nors jai ir nepatiko sėdėti šlapia galvą bei jausti kaip nuo ausų varva arbata, bet Volpe kantriai tylėjo ir nieko nesakė. Juk ji gera mergaitė, atsuka kitą skruostą. O šviesiaplaukės juokas tikrai nelengvino situacijos. Na, bet Ahri tik išspaudė plačią šypseną ir papurtė galvą, kad ant ausų nebūtų arbatos.-Kitą kartą neisiu su tavim arbatos.-Pridūrė ir nusijuokė tikėdamasi, kad Anna nepriims to rimtai.
-Manau tavo publika nežinojo apie šį spektaklį.-Galiausiai ji pasakė kai Salamander dėmesį patraukė draugė, o ne kvailas, nieko neišsiskiriantis šaukštas.
-Ausys...-Pakartojo ji supratusi, kad vėl teks kvailai mėluoti, kad čia toks lankelis. Mergina žinojo, kad čia taip pat realu kaip ir pingvinas su kojomis, bet dabar juk madinga lankeliai su gėlytėmis bei kačiuko ausytėmis. Na, o jos "lankelis" bus labai tikroviškas.-Nuostabu, manęs nesulaukusi išgėrei arbatą. Ar taip elgiasi draugai?-Ahri neva supykusi sukryžiavo rankas ant krūtinės, bet veidą puošė plati šypsena, kuri rodė, kad Volpe tikrai nepyksta.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 06 10, 2017 12:08 am

- Aš turėjau ankščiau ateiti! Reikėjo paruošti stalą. Užkaisti arbatą. Paruošti sausainius. Sudėlioti puodelius. Pasirūpinti kėdėmis ir žemesniais žmonėm.- Parodė į kėdę priešais, ant kurios buvo sudėtos trys, tikrai ne plonos, knygos. Čia kad būtų aukščiau sėdėti ir nereiktu kiekvieną kart prašyti ko nors paduoti.- O tu žinai, kaip tai sunku buvo padaryti tada, kai mūsų buvo tik tai dešimt?- Paklausė vėl pakreipdama galvą į šoną. Jo.. Jos "nurautas stogas" pažengė truputi toliau ir visiškai privertė šią "iškeliauti" kai net mato pati save sau padedančia. Tačiau čia dar nieko. Būdavo dar žiauriau, kai ji pradėdavo išsigalvoti žmones, su kuriais gerdavo arbatą. Ir tada visi svečiai turėdavo bendrauti su oru..
- Bet aš neatsimenu, kad ją gerčiau..- Burbtelėjo vėl bandydama pilti arbatą į tą patį puodelį, vėl žiūrėdama į draugę. Gerai, kad apačioje buvo sveikas puodelis, bent jau neapsipylė visa. Pasilenkusi pasiėmė cukraus, kad įsimesti į puodelį, nuleido akis ir vėl - tuščia!- Va čia tai magija!- Net išsižiojo pamačiusi. Pakėlė puodelį ir pasižiūrėjo pro jo dugną į draugę.- Jis vėl tuščias! Bet aš negėriau arbatos..- Atsiduso ir numetė tą puodelį per petį ant žemės, leisdama jam visiškai sudužti. Pažvelgė į apačią, o ten pilnas puodelis arbatos.- O! Į šitą gi net nepyliau..
Atgal į viršų Go down
Guest
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 06 10, 2017 12:19 am

-Žinoooma.-Ji nutęsė nužvelgdama visą Annos darbą. Didelį stalą su visu servisu, kedės ir tikrai keletą jų buvo su knygomis ant jų. Netgi staltiesė ant stalo buvo paklota, kad visam šiam vaizdui suteiktu gyvumo.-Palauk, dešimt?-Tik po kiek laiko atsitokėjusi Ahri užklausė suraukdama antakius. Tikriausiai ši vėl įsivaizdavo sau naujų draugų, kurie neva jai padėjo sustumdyti baldus. Volpe jau gana gerai ją pažinojo, kad žinotu, jog šioji pakankamai pačiuožusi, kad įsivaizduotų draugus kaip vaikystėje. Todėl galiausiai tik atsiduso nebeprisikabindama prie Annos "pagalbininkų"
-Būna ir taip.-Ji šyptelėjo pati dažnai pamiršdama kai kuriuos dalykus. Mergina stebėjo kaip šviesiaplaukė pilą į puodelį arbatos.Ką tu čia kliedi?-Nieko nesuprasdama Ahri paklausė, nes draugės svaiščiojimai apie arbatą, bei jos nebuvimą šiek tiek gąsdino Ahri. - Tai, kad tu pylei į jį, ankščiau.-Ahri sunkiai atsidususi tarė. Tikriausiai Annai kokios haliucinacijos prasidėjo, kad jau net nebežino ką darė o ko ne. Sunku, kai smegenys nebeveikia kaip ankščiau, bet tam čia lapė ir yra, kad pabūtu drauge šiek tiek... gerai jau gerai, labai priplaukusiai merginai.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   Št. 06 10, 2017 12:26 am

- Aš gi pyliau į ana! Kaip arbata atsirado čia?..- Atsiduso.- Nu bet koks skirtumas, svarbiausia, kad turiu arbatos.- Sukikenusi tiesiog gurkštelėjo visiškai sklidiną puodelį arbatos, paimdama jį, aišku, išpylė dar ant staltiesės, tačiau tai visiškai nerūpėjo. Kiek susiraukė.- Fe.. Be cukraus.- Burbtelėjo vėl pasiimdama dar du gabalėlius. Nesvarbu, kad pora gulėjo prie pat jos. Jai reikėjo naujų. Tiksliau apie tuos net pamiršo. Įsimetusi juos iš kart vėl siurbtelėjo.- Va dabar jau gerai!- Net sučepsėjo.
- Nagi. Ko tu lauki? Imk kėdę. Gali net ir dvi, jeigu jau taip nori.- Aišku, iš tų visų kėdžių buvo pora fotelių, kelios taburetės ir viena vaikiška kėdutė, tačiau ką jau padarysi. Sudėjo tai, ką rado šiame nušiurusiame teatre.- Einam gerti arbatos! Net jeigu ir esam dviese.- Sukikeno. Jos tas juokas atrodė visiškai rimtas ir nė kiek nesuklastotas. Tokia tiesiog buvo. Dauguma ją vadino "Išprotėjusiu skrybėlium", nors paskutiniai jos gyvenimo metai turbūt įrodo, kad šioji buvo gal net kiek labiau išprotėjusi, nei anas.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ   

Atgal į viršų Go down
 
APLEISTA PASIRODYMŲ SALĖ
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲GILBERT'S-
Pereiti į: