rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Mašinėlės

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Anna Hammel
A pretty face doesn't mean a pretty heart.
avatar
Posts : 1632
Reputation : 24
City : Evanstone
Amžius : 27(1000+)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Mašinėlės   Pen. 03 31, 2017 5:23 pm




You just made the worst mistake, And you’ll regret it darling. Because once you give and then you take, You always end up wanting. Was everything not enough? Because one day you’ll wake up, and then you’ll say. I want to be your lover, I don’t want to be your friend. You don’t know what you've got ‘till its gone my dear,
 So tell me that you love me again
.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Diana Adelyn Denham
Geriantiems nealkoholinį alų noriu palinkėti dar ir neorgazminio sekso
avatar
Posts : 31135
Reputation : 321
Amžius : 22(929)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Št. 07 29, 2017 4:05 pm

Gyvendama savo rutinos kupina gyvenimą, Dia stengėsi kaip įmanoma lengviau išgyventi šiame atšiauriame pasaulyje. Buvo rami dėl savo likimo, mat jau labai seniai viską paliko užmarštyje. Iš aplinkinių išgirsti kažką apie wendigo rasę dar niekuomet nepavyko. Kažkodėl galvojo, jog tokių kaip ji šioje žemėje nėra daug. Vargu ar daugelis susitvarkytu su tokiu likimu. Tačiau Adelyn per tiek laiko spėjo prie tokio gyvenimo būdo priprasti. Jai nerūpėdavo nei viena gyvybė, kuria sutikdavo. Šiandienos vakaras tikrai ne išimtis. Susiruošusi į lengva medžiokle, Dia pasuko link seno apleisto Čikagos atrakcionų parko. Dėl čia esančių aukų neklydo - porelė jaunų ir neapdairių žmonių pasirinko pačia netinkamiausia vieta glamonėms. Kuomet iki porelės liko nedidelis atstumas, wendigo akimirksniu atsirado prie jų bei abiems sukėlė didžiulį psichologinį skausmą. Dar kelios akimirkos ir ši nagais perdreskė savo grobiams gerkles. Pasruvęs šviežio kraujo kvapas saldžiai pakuteno tamsiaplaukės nosį ir ši pritūpusi prie savo aukų tik apsilaižė lūpas. Rankomis draskydama visas vidines mėsas, kuo ramiausiai maitinosi. Sklidę riksmai iš aukų jai visiškai nerūpėjo. Žinojo, jog jų čia niekas neišgirs.



❝There is darkness inside all of us, though mine is more dangerous than most. ❞


darkness does not leave us easily as we would hope

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
avatar
Posts : 834
Reputation : 43
Amžius : 24(923)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Sk. 07 30, 2017 1:11 am

Kažkada Demetrija buvo ta mergaitė, kuri negalėtų nei musės nuskriausti. Ji buvo tas žmogus, iš kurio spinduliavo šviesa. Žmogus, kurį pamačius veide nušvisdavo šilta nuoširdi šypsena. Tas tyros sielos žmogus... Tačiau dabar... Dabar tyros sielos joje tikrai nebuvo likę. Visi jausmai, kuriuos ji kėlė kitiems tebuvo baimė ir neapykanta. Ši tamsios sielos būtybė dabar klajojo miesto gatvėmis, ieškojo naivių žmogelių ir laukė akimirkos, kuomet šilta jų mėsa atsidurs jos gerklėje. Žudys tam, kad ji pati išgyventu ir net nesusimastys, kad jos auka kažkam buvo artimas ir mylimas žmogus. Kažkada Kaya atsidūrė ties tuo lemiamu apsisprendimu ir pasirinko save, o ne kitus. Kaltė dėl nužudytų žmonių jau seniai išnyko, sąžinė, gailestingumas ir kitos žmogiškos moralės normos dingo kartu su ja. Nors kartais vis dar tenka susirungti su senąją Demetrija, tačiau buvo aišku, kuri pusė laimi.
Lėtai slinkdama miesto gatvėmis Denham galiausiai atsidūrė kiek nuošalesnėje vietoje. Puikiai žinojo, jog kokie naivūs, nuo tėvų sprunkantys paaugliai tikrai čia atsibels. Kartais žmonės nė nenutuokdavo, kad tamsoje slepiasi pabaisos. Žingsniuodama siauru takeliu Demetrija nė nepajautė, kaip žemę pakeitė asfaltas, tik klyksmas perskrodęs mirtiną tylą, gražino ją į realybę. Sulėtinusi tempą Kaya pažvelgė pusėn, iš kurios sklido garsas. Lyg nujausdama, kad ten vienas iš jos globojamų wendigo, ji pasuko link to, kas dabar judėjo tamsoje. Per akimirką atsidūrė kitam aikštelės gale, priešais tą padarą, kuris iš ties buvo wendigo.
- Juk liepiau nežudyti ir nesimaitinti vietose, kuriuose mus gali pastebėt,- kone suurzgė žengdama link susirietusio ir besimaitinančio padaro. Per krintančius plaukus ir šešėlį negalėjo įžvelgti veido bruožų, tačiau aiškiai matė, jog tai mergina.


I have found so much beauty in the dark,
as I have found a lot of horror in the light.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Online
Diana Adelyn Denham
Geriantiems nealkoholinį alų noriu palinkėti dar ir neorgazminio sekso
avatar
Posts : 31135
Reputation : 321
Amžius : 22(929)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Sk. 07 30, 2017 11:43 am

Kiekvienas kąsnis atsidūręs merginos skrandyje, vis labiau sužiebdavo gyvumo pojūtį. Regis, tik maitindamasi Diana galėjo pasijusti pilnavertė. Tik šiomis akimirkomis ji jautėsi pakankamai pasisotinusi. Alkis buvo viena didžiausių jos problemų, mat niekuomet jos niekas nemokino su juo tvarkytis. Galbūt jeigu bent kažkas būtų parodęs kaip lengviau išgyventi priklausant šiai rasei, šia akimirka ji ramiai ir apgalvotai maitintųsi, o ne drastiškai žudytų tada, kada to užsimano. Tiesa pasakius, žudymas jai buvo tarytum žaidimas, kurį galėdavo laimėti tik vienas žmogus - ji pati. Bent jau kažkur jausdavosi aukščiau paprastų žmogystų. Žinojo, kad gali tik panorėjus nutraukti jų džiaugsmo ir meilės kupina gyvenimą. Visgi buvimas vienišai ir atskirtai nuo visuomenės stipriai paveikė merginos psichologija. Dabar Diana gyveno uždarame pasaulyje, kur praktiškai neegzistavo niekas tik ji pati, saugi vieta Čikagoje bei maistas. Ši rutina kasdien slėgė wendigo pečius, tačiau per tiek metų ji jau buvo prie to pripratusi. Rutinos kupinas gyvenimas jai teikė ramybę, mat jai nereikėdavo galvoti apie tai, kas nutiks rytoj. Kažkodėl net giliai viduje ji nenorėjo, kad tai pasikeistų.
Ši jau buvo beveik pasisotinusi, kai pažįstamas balsas ėmė piktai nurodinėti ko šiai nereikėtų daryti. Nesuprasdama kieno tai balsas, Dia apstojo maitintis bei apsilaižė kruvinas lūpas. Kaip visuomet įsitempė bei lėtai pakilo nuo savo aukos, taip išsitiesdama. Merginos veide sužibo sarkastiška šypsena, lyg ši būtų buvusi pasiruošusi pamokyti jai sutrukdžiusią būtybę. Profiliu pasisukusi į Demetria tik akimirksniu sustingo. Sarkastiška šypsena greitai dingo, o pasimetimas akimirksniu užkariavo jos visą veidą. Nesupratusi tik kilstelėjo antakius viršun bei nieko nesakydama suėmė stipriai Kaya už kaklo tuo pačiu suleisdama nagus bei prispaudė prie greta esančios mašinos kapoto. Lėtai pasilenkusi prie jos veido tik šį nužvelgė ir su nuostaba išsižiojo.
- Demetria? - šaltas merginos balsas kiek tyliau ištarė sesės vardą. Dia negalėjo patikėti, jog tai gali būti jos sesuo ir svarstė ar tai ne kokia haliucinacija.



❝There is darkness inside all of us, though mine is more dangerous than most. ❞


darkness does not leave us easily as we would hope

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
avatar
Posts : 834
Reputation : 43
Amžius : 24(923)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Antr. 08 01, 2017 2:00 am

Lėtai ir atsargiai dėliodama žingsnius, ji artinosi prie besimaitinančio padaro. Vis dar negalėjo suprasti, kas toji žmogysta buvo, tačiau su kiekvienu žingsniu, mintis, jog tai ne kažkuris iš jos globojamų wendigo, darėsi vis realesnė. Pastarieji žinojo, jog Demetrijos taisyklių geriau nelaužyti. Nors jaunieji žmogėdros jai buvo lyg šeima, ji nevengė jų nubausti. Paslėpti visą rasę, pradanginti nuo žemės paviršiaus, nebuvo lengva. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atsirado pakankamai žinančių, jog šie kanibalai nebuvo tik siaubo istorijos. Daugiau žinančiųjų tikrai nereikėjo.
Padarui sujudėjus visas Demetrijos kūnas įsitempė, o Dianai atsitiesus – ji sustojo. Įdėmus žvilgsnis smigo į tamsiaplaukės pakaušį, Demi laukė bet ko, kas išduotų tolimesnius jos ketinimus, bet tuo pačiu ir nujautė, kad tuoj bus puolimas. Žmogystai dar kartą sujudėjus ir atsisukus, Demi veide atsirado nuostabos šešėlis, o žandikaulis šiek tiek atvipo. Tai buvo pirmas jų susitikimas akis į akį po šitiek metų. Tikriausiai Demetrija savo seserį paskutinį kartą, matė tik tada, kai ši dar buvo žmogus. Tiesą sakant, Denham nesitikėjo, jog jos vyresnėlė sesuo atsiras tam pačiam mieste kaip ir ji pati. Nors apie Dianą ji žinojo visą savo wendigo gyvenimą, savo egzistavimo jai, visgi nebuvo atskleidus.
Pajautusi nagus ant gerklės, spaudimo jėgą ir šaltą metalą po veidų, ji neišleido nei garselio. Demetrija galėjo lengvai išsivaduoti iš Adelyn gniaužtų, sužeisti ją taip, kad ji nebekeltu pavojaus, tačiau ji nė nesumirksėjo, net nebandė priešintis. Galbūt per visus tuos metus Kaya nebuvo šalia Dianos, tačiau pati arba vienas iš jos patikėtinių, nuolatos ją stebėdavo ir traukdavo iš bėdų. Denham žinojo kokia nepastovi ir sužeista yra Adelyn, žinojo, jog ji turėjo problemų su susivaldymu ir nujautė, kad spręsti visą tai jėga, būtų bergždžias reikalas
- Tai šitaip sutinki seserį?- tik kreivai šyptelėjo pamėgindama pasukti galvą, kad bent jau akies krašteliu matytu Dia. Prieš tai aplankęs nuostabos šešėlis jau buvo dingęs nuo Kayos veido ir palikęs jį perdėtai ramų ir neįskaitomą.


I have found so much beauty in the dark,
as I have found a lot of horror in the light.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Online
Diana Adelyn Denham
Geriantiems nealkoholinį alų noriu palinkėti dar ir neorgazminio sekso
avatar
Posts : 31135
Reputation : 321
Amžius : 22(929)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Antr. 08 01, 2017 2:00 pm

Diana jautėsi tokia pasimetusi ir suglumusi, jog kažkas viduje tarytum ją peiliais pjaustė iš vidaus. Visi sukelti prisiminimai stipriai rėžė per merginos mintis. Devyni šimtai metų... tiek laiko Diana nematė savo sesers ir net nesitikėjo, jog ši yra gyva. Kiekviena akimirka praleista prie sesers švelniai pakutendavo Denham nosį, mat šis kvapas priklausė būtent wendigo rasės atstovams. Galimybė justi sesers odą savo rankose buvo išties neįtikėtina. Jeigu ši ir buvo kupina neapykantos, dabar ji jautėsi tiesiog tuščiai užpildyta viduje. Visgi sesuo užėmė tikrai didelę dalį jos gyvenime ir žinoti, jog ši yra gyva buvo ganėtinai painu. Tačiau įsistebeilijusi į Demetrijos akis ši su kiekviena sekunde vis giliau žvelgė į seserį bei suprato, jog Kaya taip pat nėra toks nuoširdus ir geras žmogus kaip anksčiau. Ji buvo pasikeitusi - stipresnė, nuožmesnė ir kur kas šaltesnė. Ne tik bendravimu, tačiau ir savo kūno temperatūra. Bent jau gerai, jog Demetrija nesipriešino Dianos lengvam 'puolimui' mat ši yra visiškai savęs nekontroliuojanti pabaisą, kuria net menkiausias dalykas galėdavo išprovokuoti taip stipriai, jog ji net ir sau artimo ko gero nebūtų pasigailėjusi. Vienintelis skirtumas tarp Denham seserų buvo tas, jog viena mokėjo kontroliuoti savo galias ir jas naudoti su saiku, o kita visa atsiduodavo savo žvėriškai pusei bei pasinerdavo į stiprų galios šaltinį kuomet reikėdavo kovoti už savo galimybę. Negalėjai pasakyti, jog Diana buvo silpna. Priešingai, ji buvo kiek senesnė nei jos sesuo ir tikrai mažiau emocionali negu Demetrija. Kovoje Adelyn neturėdavo ko prarasti. Net ir jos pačios gyvybė jai nieko nereiškė. Išgirdusi žodžius sklidusius iš sesers lūpų, ji atleido jos kaklą bei atsitiesė. Akivaizdu, jog bendravimas nebuvo Dianos arkliukas. Denham tik kiek susiaurino akis bei išleido apmaudo kupina atodūsi.
- Turėjai būti mirusi. - šaltai atsakiusi tik žvilgsnį nuleido trumpam į žemę, o tuomet grįžo prie sesers veido. Diana nesuprato kodėl Demetrija nesistebėjo jų susitikimu taip stipriai, kaip tai darė viduje pati. Nuostaba išties buvo užkariavusi kiekviena Dianos kūno ląstelę.



❝There is darkness inside all of us, though mine is more dangerous than most. ❞


darkness does not leave us easily as we would hope

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
avatar
Posts : 834
Reputation : 43
Amžius : 24(923)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   Št. 08 05, 2017 9:22 pm

Gyventi devynis šimtus metus su mintimi, jog esi visiškai viena, tikrai nėra lengva. Ilgainiui imi susitaikyti su mintimi, kad visi tau brangūs žmones išnyko kažkur po žeme. Jų tiesiog nebeliko... O štai susitaikius su amžinos vienatvės mintimi, tavo praeitis tave suranda visai netikėtoje vietoje... Tiesą sakant, Demetrijai buvo sunku įsivaizduoti kaip dabar jautėsi jos sesuo, bet ji pati pajautė kažkur pilve kirbantį kaltės kirminą. Ji jautėsi blogai, kad visą tą laiką žinojo ir pasmerkė Dianą vienatvei. Jeigu reikėtu atsakyti į patį paprasčiausią klausimą „kodėl?‘‘, tiesiog stovėtu nudelbusi akis į žemę ir nesugebėtu išlementi nei žodžio. Lygiai taip, kaip darytų ta Kaya, kuri gyveno prieš devynis amžius, mergina, kuri tiesiog nesugebėjo ko nors įskaudinti. Dabar viskas buvo priešingai, žmogaus skausmas, nesvarbu fizinis ar emocinis, jai buvo neįtikėtinai malonus dalykas. Atrodė, kad Kaya maitinosi ne tik žmonių mėsa, bet ir skausmu, ji tiesiog mėgavosi matydama neviltį, dūžtančią širdį... Bet ar ji galėjo mėgautis sesers skausmu? Vargu, bet nežinia kiek pati jo sukėlė.
Rudos akys žvelgiančios į seserį buvo neįskaitomos. Nuspėti kas dėjosi Demi galvoje buvo ne kiek sudėtinga, kiek neįmanoma, bet viena buvo aišku. Po šitiek laiko, tiek metų, jos akyse pirmą kartą sužibo, kažkokie jausmai. Tiek laiko į pasaulį žvelgusios tuščios šaltos akys, pirmą kartą kažką atskleidė. Iki šiol silpnybių neturėjusi Demetrija, dabar vieną tokią įgavo ar tiksliau – atgavo. Mintims imant virsti į piktų bičių avilį, wendigo užmerkė akis ir papurtė galvą, lyg tai padėtų viso to nusikratyti. Vėl atmerkusi akis lėtai ir atsargiai žengtelėjo į priekį iškėstomis rankomis. Dabar tenorėjo apkabinti seserį, stipriai ją prie savęs prispausti ir nebepaleisti. Nebesislėpti, kaip slėpėsi paskutinius devynis šimtus metų ir pradėti būti seserimi, kurios pareigas faktiškai buvo apleidusi.
-Turėjau. Ir tu turėjai. Bet štai mes čia. Gyvos... Bent jau iš dalies,- tyliai ir lėtai atsakė vis pridėdama po trumpą sakinį. Kiek kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn, kad veidas atrodytų švelnesnis.
Jos abi buvo pabaisos. Denham seserys buvo pavojingos, truputi skirtingos ir truputi panašios. Adelyn buvo pasidavusi instinktams ir žvėriškai prigimčiai, tačiau ir Demetrijos žmogus viduje jau seniai buvo miręs. Ji buvo tokia pat žiauri, kartais net žiauresnė už savo seserį, tačiau tokia ji buvo tamsoje, ten, kur niekas išskyrus jos aukas nematydavo Denham. Ji nebuvo gatvėse siaučiantis grobuonis, Kaya turėjo itin mielą veidą ir šiltą šypseną. Iš pažiūros ji buvo tokia nekalta, tačiau ji buvo košmaras besislepiantis tamsoje...


I have found so much beauty in the dark,
as I have found a lot of horror in the light.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Online
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mašinėlės   

Atgal į viršų Go down
 
Mašinėlės
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲APLEISTAS ATRAKCIONŲ PARKAS-
Pereiti į: