rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 10 26, 2017 10:31 pm

Alexanderis atsirėmė toj nelemtoj sofoj ir pažvelgė tėvo link. Iš pažiūros, tikrai nei kiek nekenksmingas. Musę nuskriausti galėtų. Ir akimirką Alexui net surietė širdį, kai jis tikrai suvokė, kad nei velnio jis į mamą nepanašus. Tik akys buvo gyvybingos ir šiltos, kitokio nei Luciaus. Atrodė, kraujyje įėjo niežas, kai vaikinas palygino savo ir jo charakterį. Tik jam turbūt liežuvis nudžiūtų, jei ką negero pasakytų apie mamą. Kaip prigimtyje tupėjo vilkas, taip prigimtyje buvo ir užsispyręs Alexas. 3000 metų jis veltui neišmetė.
- Nesupyk, bet neatrodai kaip labai širdingas vyrukas, - tarstelėjo gūžtelėdamas pečiais, it tokiu gestu pasiteisintų. - Jeigu išgersi su manim alaus, gal manysiu kitaip, - jis kilstelėjo lūpų kamputį, tačiau tiesą sakant, nei akimirkai neprarado budrumo. Jis tik bijojo, kad per daug nepasiustų ir čia neišdaužytų visų langų. Alexas buvo ne vien žvėris, bet ir tiksinti magijos bomba. Jis pamojavo pro šalį einančiam barmenui, parodydamas, kad nori tokių dviejų, o žvilgsnis sakė, kad tuoj pat. Akimirką jis tiesiog nusprendė... stebėti tėvą. Kaip ten mama minėjo? Susidaryti savo nuomonę ar panašiai. Tai ir susidarys. - Tai ką veiki ištrūkęs iš pragaro? - pasidomėjo taip, lyg tėvas paprasčiausiai būtų pakeitęs darbo vietą. Barmenas perdavė padavėjai gėrimus ir šie greit atsidūrė ant stalo. Daugiau dviejų Alexui nebus. O kai prisiminė, kad atėjo čia susirokuoti viščiukus galvoj ir nurimti, o va kas išėjo, jis norėjo isteriškai juoktis. Bet apsiėjo. Vietoj to pirštais apsivijo vėsią aukštą alaus taurę ir prisitraukė link savęs.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 10 29, 2017 11:04 am

Lucius niekuomet ir nepasižymėjo dideliu nuoširdumu. Galbūt anksčiau, bet porą tūkstantmečių praleidus tikroje kankynėje, bet kokie širdingumo likučiai buvo tiesiog iššluoti iš jo asmenybės. Liko vien tik nenumaldomas keršto troškimas, o Alexanderis buvo... na, turbūt tik priemonė tam pasiekti. Vis dėlto, juk Innez nepakęstų fakto, kad jos sūnus sutaria su Lucium. Būtų dar baisiau, jei vieną dieną vaikis stotų būtent tėvo pusėn, o ne mamos, todėl, kad ir kaip nenorėjo, Morgade turėjo įtikti Alexanderiui, jei norėjo, kad vaikinas pradėtų bent šiek tiek juo pasitikėti.
- Daugiau nei pusę savo gyvenimo buvau atskirtas nuo pasaulio. Tikrai nėra keista, kad mano asmenybei dar reikia trupučio šlifavimo. Sunku vėl prisitaikyti prie tokio įprasto gyvenimo, - Morgade sunėrė rankas ties krūtine. - Ką veikiu? Mėgaujuosi laisve. Bandau nesiutinti tavo motinos ir per daug nesivaidenti jos akiratyje, kad nebūčiau pasiųstas atgal į tą vietą, iš kurios ištrūkau, - trumpai atsakė Alexui žvilgsniu nuklysdamas į aplink vaikštančias padavėjas. - O tu? Visiškai nieko nežinau apie tavo gyvenimą. Norėčiau tai pakeisti, - tarė viena letena prisistumdamas alaus bokalą arčiau tavęs ir įkvėpdamas šviežio gėrimo kvapo.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 10 29, 2017 9:08 pm

Alexanderis susidomėjęs pakėlė žvilgsnį į tėvą. Ar jam tikrai buvo įdomu? Savotiškai, taip. Jis pagaliau kiek atvėrė savo protą, bandydamas į Lucių žvelgti ne kritiškai. Gal net labai labai pasistengus sugebėtų žvelgti į jį ne kritiškai.
- Nebloga veikla, - jis nuoširdžiai pagyrė tėvą. Sumanu ir pravartu. Vis ilgiau ta laisve mėgausis, jei nesiutins mamos. Vaikinukas pastumdė aukštą stiklinę ir kilstelėjo žvilgsnį į tėvą. - Vaikščiojau iš vienos vilkolakių gaujos į kitą. Visą gyvenimą ieškojau savo šeimos. Laisvu metu gelbėdavau žmones. Dabar mečiau gaujas, netyčiom radau šeimą ir bandau prisitaikyti prie naujo gyvenimo. Nėra keista, kad ir mano asmenybei dar reikia šlifavimo, - pratarė panaudodamas tėvo žodžius. Ir jie buvo teisingi. Alexanderis nors ir puikiai jautėsi suradęs mamą, jam vis vien reikėjo prie viso to priprasti. - Dar nespėjau pagalvoti ką veiksiu toliau.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 11 06, 2017 7:47 pm

Žinoma, kad sumanu. Jeigu lendi Methuselah raganai į akiratį, retai ištrūksti gyvas, ypatingai, jei turi Morgade pavardę. O Lucius gal ir buvo kiek neatsakingas, tačiau savo gyvybę dar norėjo pasinešioti su savimi. Turėjo neįgyvendintų planų, todėl mirties prabangos dar negalėjo sau leisti.
- Na, ir kaip tau tavo... šeima? - pakėlė antakį ir pats pakeldamas bokalą prie lūpų bei kiek gurkštelėdamas. Kad vaikis jau buvo stojęs į motinos pusę, tapo aišku kaip dieną, tačiau juk norėdamas išlaikyti tobulo tėvo įvaizdį, Lucius privalėjo bent paklausti, ar negyvena jis pragare su Methuselah šeimynėle bei savo kitais pusiau broliais ir pusiau seserimis. - Niekas neskriaudžia? - kiek ironiškai pakėlė lūpų kamputį, leisdamas Alexanderiui suprasti, kad jis tik juokauja. Bokalas netrukus ir vėl stovėjo ant stalo, šiek tiek atstumtas nuo Morgade. - Mano namų durys tau visada taip pat atviros, tad jeigu norėtum perskraustyti ar iškiltų kokių problemų, mielai priimsiu į savo būstą, - gūžtelėjo pečiais, susinerdamas letenas ties krūtine.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 12, 2017 9:38 pm

Po tėvo klausimo, Alexas palengva pakėlė akis į Lucių. Vaikinas trumpai gūžtelėjo pečiais, o išgirdęs visus kitus jo žodžius tik nežymiai šyptelėjo.
- Tiems, kurie mane skriaudžia, galima iš anksto reikšti užuojautą, - gražiai paaiškino tėvui. Ir tai buvo tiesa. Vaikis gal ir buvo geras, bet niekada gyvenime neleido sau lipti ant kupros, o tuo labiau skriausti ar kišti pagalius į ratus. Kitaip tariant, skolingas jis tikrai nelikdavo. Tiek už gerą, tiek už nelabai. Ir atseikėdavo jis dukart stipriau, tad padarius kažką gero, gaudavai itin gerų dalykų, o kišus pagalius į ratus, Alexanderis draugiškai atnešdavo bombą ir dar paplekšnodavo per petį.
- Malonu žinoti, - jis iš tikro kiek nuoširdžiai pratarė. Niekada negali žinoti kaip gyvenimas gali pasisukti, tad ši žinia buvo priimta adekvačiai ir palankiai. - Šeima kaip šeima. Truputį primena Santa Barbarą, jei atvirai, bet šiaip visi visai nieko, - jis pagūžčiojo pečiais ir pastūmė bokalą šalin. - O tu, tikiuosi, nesi vienas? - jis pasitikslino. O ką? Suspaustų širdį, jei žinotų, kad tėvas vienas užmirštas gyvena? Vargu, bet turbūt būtų kažkiek ramiau.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 1:04 am

Lucius net nenusistebėjo, kai Alexanderis pakankamai teigiamai atsiliepė apie Methuselah atstovus. Toji šeima buvo vieninga, vyras ties šiuo aspektu kritikos pažerti negalėjo net labai norėdamas, tačiau jo asmeninė neapykanta Innez, ko gero, privertė nekęsti ir visų tos šeimos narių kurie Luciui nieko blogo net nebuvo padarę. Savo vendetas Morgade ketino atlikti bet kuriuo atveju, nes... na, gailestis niekada nebuvo stiprioji vilkolakio pusė.
- Šaunuolis. Niekada nereikia leisti, kad tave sumindžiotų purve, - linktelėjo galva visiškai sutikdamas su sūnaus nuomone. Gal bent ties šia vieta vaikis buvo panašus į Lucių - nekentė, kai su juo yra blogai elgiamasi. - Vaje. Taigi, čia tik aš nusipelniau tavo motinos rūstybės. Gražu... - prisivertė net plačiau nusišypsoti nuo tokių minčių ir išgerti didesnį gurkšnį alaus. - O, jeigu klausi apie moteris, tai užrišau šitą reikalą. Kai paskutinė buvo nužudyta, supratau, kad jau mieliau vienas savo gyvenimą nugyvensiu, - pagūžčiojo pečiais. Į rimtas meiles Lucius neturėjo jokios motyvacijos veltis. Trumpi romanai - galbūt. Kažkas rimčiau - tikrai ne.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 2:43 am

Alexas nesusilaikęs nežymiai nusišypsojo ir linktelėjo. Tas buvo tiesa. Galbūt tuo tikrai buvo panašūs su tėvu. Gal net metodai tuo atžvilgiu per daug nesiskyrė, bet jis mieliau gilyn į tokias mintis nesileido. Dar kiek patylėjęs jis pakėlė žvilgsnį į Lucių ir visgi kiek susiraukė.
- Man... gaila, kad taip nutiko, - jis nuoširdžiai linktelėjo. Jis tikrai turėjo tai omeny. Jam buvo gaila. Apskritai buvo gaila, kad viskas taip susiklostė. Bet nieko jau nepakeisi, tad turbūt ir gailėti nelabai buvo ko, bet Alexanderis buvo štai toks padaras ir džiaugėsi, kad dar sugeba išlaikyti širdyje kažkiek gėrio ar apskritai išlaikyti širdį.
- Žinai, tu ne toks ir blogas, kokį įsivaizdavau, - pratarė kilstelėdamas antakį. Arba vaikis pakankamai prigėrė, kad paatvirautų, arba visai ožius aplaužė. Nieko, ilgai netruks, bet bent viską tėvui išsakys. Maždaug viską. Jis pastūmė bokalą kiek toliau, jau ir to alaus kažkaip nebesinorėjo. Vilkiukas truputį susimėtė tarp visko, bet atsigaus, visad atsigauna.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 2:51 am

Jei atvirai, Lucius taip pat tikėjosi, kad Alexanderis bus kitoks. Labiau panašus į motiną, nes tos zarazos genai, akivaizdu, buvo toks pats neįveikiamas brudas, kokiu buvo ir pati moteris. Visa laimė, kad šį tą vaikis ir iš tėvo paveldėjo, taigi neliko visišku skystalu. Gal... gal vieną dieną Lucius pradės rimčiau ir atsakingiau žvelgti į tą faktą, kad būtent jis yra Alexo tėvas ir tinkamai užims šią poziciją, nevedamas noro tik įskaudinti Innez.
- Na, yra kaip yra. Būti vienam nėra toks jau ir blogas reikalas. Mažiau dramų, nuoskaudų ir panašiai, - pagūžčiojo pečiais, pakankamai atvirai išsakydamas savo mintis. O ką. Neturint moters pašonėj tikrai gyvenimas lengvesnis tapdavo. Ir jis net nemelavo. Štai, buvo su Innez, nusprendė ją palikti, net po trijų tūkstantmečių gauna grasinimus, kad liks užmuštas. Velniop tas moteris...
- Apie mane daug baisių dalykų prišnekėta, tačiau tai nereiškia, kad jie visi tiesa, - atsiduso susinerdamas rankas ties krūtine. - Tiesiog... kai kurie mėgsta labai sutirštinti spalvas, - lėtai pratarė linktelėdamas galva ir pažvelgė į sūnų. Ko gero, tai buvo visai pusėtina pradžia, norint su tuo vaikiu užmegzti bent šiokius tokius santykius. Bet... gera pradžia - pusė darbo.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:03 am

Vaikis atsilošė kiek neramiai pasimuistydamas savo vietoje.
- Buvau vienas 3000 metų. Nepasakyčiau, kad baisingai smagu, - tik gūžtelėjo pečiais menkai nusišypsodamas. Bet jis turbūt niekad ir pusės tiek dramų neišgyveno, kiek tėvas. Alexanderio mintys užkliuvo ties žodžiu "nuoskaudos". Nejau Lucius galėjo laikyti nuoskaudas? Jis neatrodė vienas tų vyrų, bet ką gali žinoti. Išvaizda klaidina.
- Mhm.. - jis tyliai numykė, o tada pakėlė žvilgsnį į tėvą. - Greičiausiai išsiaiškinsiu ar tos spalvos tirštintos, kai atsikėlęs patrauksiu namo. Jei seksi iš paskos tam, kad pribaigtum mamą, tuomet turbūt nelabai, o jei eisi savais keliais, kitą kartą susitikęs ir ranką paspausiu, - be užuolankų išdėstė ir neatitraukė žvilgsnio nuo Luciaus veido. Ir vis dėlto, nebuvo taip lengva imti ir patikėti tėvu. Net jei šis tikrai atsakė į nemažai klausimų ir net taip, kad galai susidėliojo tinkamai ir į vietas. Jis turėjo priežastis nesilankyti, neieškoti vaikio, o kai pagaliau galėjo, tai ir susirado. Tik viskas sugulė... įtartinai viename laiko tarpe. Visko buvo tiesiog per daug, kad Alexas žvelgtų į viską neparanojiškai. Gyvenimas yra koks yra ir dažniausiai užknisa.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:11 am

- Pagyventum mano gyvenimą, suprastum, kad vienatvė yra labai geras pasirinkimas, - tik nusišypsojo sūnui visiškai nemeluodamas. Kita vertus, Alexanderis nebuvo juo, tad galbūt ir gerai, kad nepasirinko vienišo vilko kelio, mat vienas lauke - ne karys. Lucius net neabejojo, kad vaikis gali savimi pasirūpinti, tačiau net pačiam Morgadei kartais prireikdavo ir aplinkinių pagalbos, kad įvykdytų savo planus.
- Alexanderi... Jeigu manai, kad čia su tavim sėdžiu vien dėl to, kad mane nusivestum į Methuselah namus, ir aš galėčiau nuplėšti tavo motinai galvą, klysti. Jos mirtis nėra mano artimiausiuose planuose, - Lucius nežymiai pavartė akis dėl tokio sūnaus išsireiškimo. Dieve, jei jau norės nudėti Innez, pasirinks subtilesnį metodą. Padegs tą raganą kaip užgavėnių laužą arba uždarys į rotvelerių aptvarą, prieš tai nemaitinęs šunų porą parų. Vyro tikslas buvo palaužti Innez, o ne iš karto suteikti jai mirties malonę. Kerštas būtent todėl ir buvo malonus, nes galėjai stebėti, kaip tavo auka kankinasi, praranda norą gyventi ir galiausiai palūžta. Tas skausmas, matomas akyse, ir buvo pagrindinė viso to dalis.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:21 am

Alexas kelias akimirkas žvelgė į Lucių ir galiausiai linktelėjo. Jis tikėjo, kad jam lengviau vienam. Tiesą sakant, jis žinojo, kad tiek motina, tiek tėvas, abu buvo itin stiprūs. O stipriems žmonėms nelengva būti su kažkuo. Visad atsiranda kliūčių ir stabdžių.
- Tiesą sakant, taip ir maniau, - pratarė tiesą, kuri sukosi ant liežuvio galo. - Tuomet man džiugu šitai girdėti, - pridėjo linktelėdamas, nes išgirsti, kad tėvas neplanuoja nudėti mamos buvo visai malonu. Žinoma, dar reikėtų pasidžiaugti tuo, kad vaikis nebuvo telepatas.
Po to jis pasičiupo popierinę servetėlę, ant kurios kampo buvo išdažytas baro logotipas. Jis pasikuitė kišenėje ir ištraukė rašiklį, kurį padėjo ant tos popieriaus skiautės ir pastūmė viską tėvui.
- Gal parašysi man savo numerį, kad kitą kartą galėčiau tiesiog pranešti kur esu ir pakviesti tave? Ar vėl lėksi ieškot kokios raganos? - pasiteiravo kiek plačiau nusišypsodamas. Čia buvo ta... gera pradžia. Ir pusė darbo.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:46 am

Juk nebuvo Lucius TOKS nuspėjamas. Galbūt taip, jo neapykanta Methuselah šeimai ir vertė vyrą elgtis įprastai, daryti viską pagal nerašytą trajektoriją, tačiau... jeigu jau sumanytų tą šeimynėlę į kapus nuvaryti, nedarytų to taip paprastai. Visų pirma, jis buvo kur kas labiau stilingesnis, o visų antra... na, dar nebuvo tikras, kaip nori, kad mirtų toji šeima. Žiauriai, skausmingai ar greitai. Taip pat visų pirma reikėjo susitikti su Innez palikuonimis, kad galėtų įvertinti jų prisirišimą prie motinos. Mažiausiai vilkolakiui reikėjo kerštingų cyplių, besipainiojančių jam po kojomis.
- Matai, ne toks jau ir blogas, - kilstelėjo lūpų kamputį aukštyn pasukiodamas galvą, kad pramankštintų sustingusį kaklą. - Ak, tai vis dėlto, neketini dingti kaip į vandenį? Hm... ko gero, susisiekti telefonu būtų kur kas paprasčiau, nei vėl derėtis su ragana, - gūžtelėjo pečiais paimdamas tušinuką į ranką ir ant servetėlės pakeverzodamas keletą skaičiukų. - Tik nerodyk šito savo motinai... nenoriu viduryje nakties pakėlęs ragelį girdėti, kaip ji rėkia ant manęs, - papurtė galvą iš karto suraukdamas kaktą. Neduok dieve Innez sužinotų jo telefono numerį... Nebūtų ramybės Luciaus gyvenime.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:56 am

Alexas visgi papurtė galvą. Neketino dingti. Ir nematė reikalo slėptis nuo tėvo. Jeigu būtų norėjęs nudaigoti savo palikuonį, tai Alexanderis čia ramiai siurbčiodamas alelį nesėdėtų. Jis tik tykiai stebėjo kaip tėvas užrašo numerį, o po to net nuoširdžiai nusijuokė.
- Ne, nerodysiu, - pažadėjo ir vėl nesusilaikęs nusijuokė. Žiūrėkit, tėvas humoro jausmą turi. Paėmęs servetėlę ir tušinuką, abu vėl saugiai patalpino savo kišenėje, o tada atsigręžė į tėvą. - Buvo... smagu susipažinti. Ir... ačiū, kad mane susiradai, Luciau, - jis rimčiau linktelėjo. Tikrai. Nemeluojant galima sakyti, kad vaikis nemažai kartų įsivaizdavo kaip susitinka su tėvu, tačiau nei vienas scenarijus nebuvo toks geras, kaip kad viskas čia praėjo. Nei vienas vienintelis. Taip kad... Alexas buvo maloniai nustebęs.
- Dar susitiksim, - jis pratarė atsikeldamas iš savo vietos, o tada jau norėjo nusigręžti ir eiti, bet dar atsisuko ir trumpai uždėjo ranką tėvui ant peties. - Pasirūpink savim, iki, - nežinia iš kur šitas parėjo, bet tuomet vaikis jau nusisuko ir neatsigręždamas išėjo.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 11 19, 2017 3:58 am

Alexanderiui išėjus, Morgadė tik sunkiai atsiduso, delnais pasitrynė veidą ir nusižiovavo. Būti tėvu vargino. Gal todėl jis niekada ir nesistengė pretenduoti į šias pareigas..? Papildomi rūpesčiai ir pastangos. Beprasmiška. Prisistūmęs savo bokalą alaus, ištuštino jį iki dugno ir nusivalęs lūpas, paliko keletą banknotų ant stalo bei pakilęs, ir pats išsinešdino iš baro, neturėdamas tikslo čia ilgiau likti.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   

Atgal į viršų Go down
 
Staliukai
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲BARAS-
Pereiti į: