rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
Meredith Annie Diamond
Be a girl with a mind, a bitch with an attitude and a lady with class.
avatar
Posts : 3675
Reputation : 237
City : Chicago
Amžius : 26/2089
DC
RašytiTemos pavadinimas: Staliukai   Pen. 31 03 - 11:18



Here she is, all mine, trying her best to give me all she can. How could I ever hurt her? But I didn’t understand then. That I could hurt somebody so badly she would never recover. That a person can, just by living, damage another human being beyond repair.
The only greatness for djinn is immortality.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:02

Alexanderis dar nebuvo per daug pratęs prie visų... emocijų kupinų žmonių. Ne, tikrai nepagalvokit, kad namuose jam darėsi bloga. Tiesiog.. vaikiui ir pačiam reikėjo susigaudyti kas prie ko ir kaip į ką reaguoja. Todėl jis nuklydo ne per toliausiai nuo namų. Pasukęs į vieną barą jau kiek ėmė gailėtis, nes tikėjosi visai ne to. Ryškios šviesos ir neoniniai atspalviai visai nederėjo prie alaus bokalo ir apmąstymo valandėlės, tačiau tikrai neketino trintis po visą miestą, kad gautų kur pagalvoti.
Prie baro išgavęs didelį bokalą alaus ir už šį susimokėjęs, vaikinukas sėkmingai patraukė link staliukų. Atsitraukęs nuo kažkokios užsiuliavojusios porelės, jis atsisėdo prie laisvo stalelio ir susidėjo ten tą savo bokalą ir sunertas rankas, alkūnėmis atsiremdamas į juokingo dydžio stalą.
Anyways, nugėręs gerą gurkšnį jis ėmėsi dėliotis reikiamus taškus ant "i" galvoje, akimis vis permesdamas visus aplink.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:16

Koks gi Morgade būtų tėvas, jeigu nesugalvotų susirasti savo sūnaus? Susiradęs raganą, Lucius "gražiai" paprašė jos paslaugos atlikti vietos nustatymo burtą ir po gero pusvalandžio vyras jau žingsniavo Čikagos gatvėmis vietinio baro link. Lucius nei kiek nesijaudino, puikiai suprato, kad Alexanderiui bus išpudrintos smegenys, koks jo tėvas yra netikęs, koks blogas jis žmogus ir kaip Alexui nereikia tokio žmogaus savo gyvenime. Ak, ta mieloji Innez tikrai bus nuteikusi tą vaikį prieš savo tėvą.
Įžengęs į baro vidų, vyras apsižvalgė aplink ir lengviau atsikvėpė, kai pamatė, jog žmonių čia nėra labai daug. Morgade neįsivaizdavo, ko ieško, todėl akimis lakstė per žmonių veidos, kol galop vienas patraukė jo akį. Kažkodėl tame jaunuolyje matė dalelę savo užsidarymo, todėl Lucius nieko nelaukdamas patraukė vienišo vaikio su alaus bokalu link ir nieko netaręs, įsitaisė šalia.
- Alexanderi..? - kiek dvejodamas kreipėsi į vaikiną įsmeigęs savo akis į, galbūt, savo sūnų. Galvoje dar nebuvo susidėliojęs minčių, todėl net nenumanė, ką šnekės ir kaip bendraus su sūnumi. Innez juk visada burbėjo, kad Lucius - netikęs tėvas, tad galbūt reikėtų bent jau pamėginti su Alexanderiu sutarti... gražiai?



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:25

Alexas pirštais lengvai stumdė bokalą, akis įsmeigęs į skystį, ritmingai atsiliepiantį į judesius. Jis net nepajuto kaip kažkas prisigretino, o kai prisėdo jis jau norėjo giliai atsidusti, nes manė, kad kas pakalęs jau apsipažino, bet kai jo vardas ištartas svetimo balso pasiekė vyruko ausis, šis nuoširdžiai nustebęs kaipmat pakėlė žvilgsnį nuo savo gėralo į svetį šalimais.
- Atsiprašau, mes pažįstami? - jis sutrikęs papurtė galvą ir dabar jau atidžiau antrą kartą pažvelgė į šalia įsitaisiusį vyrą. Turbūt nei jokioj dienoj jis nebūtų pagalvojęs kas iš tikrųjų čia prie jo prisėdo. Galim tai apibūdinti būtent taip.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:34

Taigi, tai buvo jo sūnus. Lucius net šiek tiek šyptelėjo pats sau, kad taip paprastai sugebėjo jį surasti. Dabar reikėjo tą vaikį tik pakreipti į savo pusę, padaryti iš jo savo įpėdinį, pasekėją ir tokį sūnų, kokio Morgade visuomet ir troško. Žinoma, dėka šio vaikio motinos, tai padaryti bus velniškai sunku, tačiau juk Luciui nieko nėra neįmanomo. Jeigu jis sugebėjo išgyventi kelis tūkstantmečius savo asmeniniame pragare, prisigretinti prie sūnaus turėtų būti vaikų žaidimas.
- Tavo venomis teka mano kraujas, kaip ir tavasis manosiose, sūnau, - ramiai tarė žvelgdamas į Alexanderį bei mėgindamas perskaityti kiekvieną jo demonstruojamą veido išraišką. - Po šitiek metų gavau galimybę pagaliau su tavimi susitikti, - Luciaus lūpų kampučiai kiek virptelėjo, šoktelėdami aukštyn. Vyras nesitikėjo iš Alexanderio susilaukti draugiškumo, juk Innez neabejotinai bus papasakojusi vaikiui apie tėvo niekšybes, bet bent jau pasistengti pradėti pokalbį maloniai buvo Luciaus pareiga.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:45

Nors Alexanderiui ir buvo velniškai smalsu, vis dėlto geras Guinness'as viliojo taip pat. Jis jau pakėlė bokalą ir priglaudė prie lūpų, kai, pasirodo, tėvas, paaiškino kas esąs. Vaikinas taip ir padėjo tą taurę su alum atgal ant stalelio, taip pat paprastai, kaip ir pakėlė. Nieko nepešęs. Jis kurį laiką neatitraukė akių nuo Luciaus, tikėdamasis, kad anas šaus, jog pajuokavo ir kažkas bando jį išdurti. Ne. Jis toliau mynė savo. Alexo antakiai nejučiomis šoktelėjo viršun, išgirdus kitus tėvo žodžius. Jis jau labai labai seniai buvo nuraminęs tą nelemtą pusę, o dabar kraujas pats savaime užvirė, nors vaikinas visomis išgalėmis stengėsi susiturėti.
- Gavai galimybę? - perklausė, lyg nebūtų gerai išgirdęs. - Bet tai žiūrėk koks tu greitas, prireikė tik trijų tūkstančių metelių. Visai nedaug, ką? Į sveikatą, - jis kilstelėjo bokalą vis dar neatitraukdamas tiesaus, beveik įmagnetinto žvilgsnio nuo vyro veido ir nugėrė gerą gurkšnį alaus. Ko jam reikia po tiek metų? Paplepėt? Tegu plepa su ana. Ta, kurią Alexanderis jau anksčiau bare paliko, sužinojęs kad ji pusiau jo sesuo. Vaikų turbūt lig soties turėjo, tai ko prireikė iš Alexo?..


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 20:54

Aaaand, here it is. Sarkazmas iš vaikio lūpų visai nenustebino Luciaus. Buvo netgi keista, kad Alexanderis apsėjo be didesnių dramatiškų scenų. Ką gi, galbūt šitam vaikinui vis dar yra vilties netapti savo tėvų kopija ir būti bent minimaliai geresniu žmogumi.
- Taip, tuos tavo minėtus tris trūkstančius metų, tavo motinos dėka, praleidau netgi ne žemėje, o jos sukurtame pragare, iš kurio, deja, ištrūkti nėra labai paprasta. Dėl šios priežasties, Alexanderi, ir negalėjau tavęs susirasti, - Lucius sučiaupė lūpas, atsiremdamas į atlošą. - Net neabejoju, kad Innez prikalbėjo apie mane įvairių dalykų, tačiau galiu tave patikinti, kad nesu toks blogas žmogus, kokiu mane ji vaizduoja, - Morgade šiek tiek primerkė akis, žvelgdamas į priešiškai nusistačiusį Alexą. Na, to vaikio kaltinti Lucius negalėjo, juk tai buvo pirmas kartas, kai jis apskritai mato savo tėvą. Nieko keisto, kad vilkolakis Alexanderiui nekėlė jokio pasitikėjimo, ypač, kai apie Luciaus niekšybes sklandė tiek daug nepatvirtintų legendų...



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:02

Alexas akimirką toliau taip pat stebeilijo į tėvą, kai galiausiai kiek atsilošė ir padėjo bokalą von. Buvo įdomesnių reikalų.
- Gerai, sakykim, - murmtelėjo, kai žinojo, kad Innez irgi šitaip patvirtino jam pasakodama. - Kam tada mus išvis palikai? Arba kam siutinai savo žmoną raganą.. Pala, atleisk, ne, tu jos niekad nevedei, - pasitaisė ties pirma klaida. - Žodžiu, kam siutinai besilaukiančią tavo vaiko raganą? Nejau tikėjaisi, kad tik išdaigins ragus ir uodegą supykus? Žinai, būtum velniškai man pravertęs bent pirmaisiais tūkstantį metų, bet aš tau taip pat rūpiu kaip ir oras Kinijoj, taip kad nesupyk, jei atrodau skeptiškas, - jis susidėjo rankas vieną ant kitos ir nuleido ant kelių, it laukdamas kontrargumento. Tada dar greičiau kvėptelėjo ir trumpam nuleido akis. - Žvėris kraujyje. Tavo charakterio ar motinos palikimas? - pasitikslino pakeldamas galvą į vyrą. Tegu pasako kaip yra. O gal abu kartu sudėjus? - O gal būdamas našlaičiu tiesiog sulaukėjau? - jis dar pasiūlė vieną draugišką variantą. Wow, rodos Alexanderis pasidarė dramų karaliene. Oops. Jis tikrai niekad nepamanė, kad jaus tiek jausmų pamatęs tėvą. Neigiamų, tačiau vis vien jausmų. Tikėjosi išlikti... kiek įmanoma šaltu. Dabar visas tiesiog kibirkščiavo. Jis nemes visų savo gyvenimo klaidų ant to vyro, bet kol kas dar nesustojo.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:11

- Aš prisipažįstu, kad nebuvau good husband material. Palikau tavo motiną dėl kitos, tačiau aš negaliu kontroliuoti to, ką jaučiu. Jeigu nemylėjau Innez, tačiau ji buvo nėščia, ar tai reiškia, kad turėjau paaukoti savo laimę ir vis tiek būti su ja, kad sudarytumėme idealios šeimos įvaizdį? - pakėlė antakį žvelgdamas į sūnų. - Ir aš jos nesiutinau. Ji buvo įskaudinta, kad myliu ne ją, o kitą moterį. Ir, žinoma, dėl to, kad tapau šiek tiek nekontroliuojamas dėl savo prigimties. Innez visuomet mėgo perdėti kai kuriuos dalykus, todėl kai praradau savikontrolę, ji pamanė, kad mane įmesti į tūkstantmetinę kančių vietą yra puiki idėja, - Lucius ironiškai vyptelėjo susinerdamas rankas priešais krūtinę. Ak, Methuselah raganos jis iki šiol nekentė dėl šios priežasties. Na, be abejo, ir dėl to, kad ji nužudė jo gyvenimo meilę. - Žvėris kraujyje, Alexanderi, yra vilkolakio dalia, kurią tu paveldėjai iš manęs. Tačiau tai nebūtinai yra blogas dalykas, sūnau. Vilkolakio geno turėjimas turi ir savų privalumų, - vyras įdėmiai žvelgė į Alexą. Vaikis neatrodė laimingas jį čia matydamas, bet argi galima buvo tikėtis kitokios jo reakcijos?



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:20

Alexas net pajuto, kai susiturėjo nevartęs akių. Jau tik to 3000 metų hibridui ir betrūktų, imt vartyt akis priešais savo tėvą. Amazing, padarykit nuotrauką, jei nesusivaldys. Jis norėjo šveist tą bokalą, po to sutrupint stalą, išvartyt tas suknistas neonines sofas ir išeidamas padegt šitą barą, į kurį paskui jį atėjo Lucius. Bet kol kas sėdėjo ir veide daugiau nevirptelėjo nei vienas raumuo.
- Ir čia mes grįžtam prie šio pokalbio pradžios. Mes nepažįstami, nes tau nei velnio nerūpėjo sūnus. Jei taip nemylėjai jos, galėjai tiesiog pasiimti mane. Bet.. - jis gūžtelėjo pečiais, taip parodydamas, kad nesuvokia ne to, kodėl jo nepasiėmė, nes vargu ar tai būtų buvę geriau, bet kad nesupranta kodėl jis čia. - Privalumų. Ačiū, atleisk, už tai padėkos polkos tau nesušoksiu. Ir kokie tie privalumai? Žinai ką, Luciau? Pabandykim kitaip, - paprašė net gražesniu tonu pats sukrutėdamas savoj vietoj ir patogiau įsitaisydamas. - Aš sakysiu "Madagaskaras", o tu sakyk kokio velnio čia atėjai, sutarta? Madagaskaras, - tarstelėjo siaubingai rimtu veidu. Pasirodo, jis tiesiog kitaip negalėjo. Jei norėtų vaikį palaužti, reikės... dar truputį pakovoti. Nes jis vis dar nesuprato ką tiksliai jam bando įrodyti. Alexui svarbiausia buvo pasitikėjimas. Kol kas jis nei per nago juodymą Lucium nepasitikėjo.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:32

Kantrybė pas Lucių toli gražu ne geležinė buvo, bet susilaikė vyras nepradėjęs staugti ant Alexanderio už jo pasispardymus. Visgi Lucius buvo jo tėvas, norėjo vaikis to ar ne. O tėvui paklusti reikia. Arba gražiuoju, arba piktuoju. Kelti rankos prieš Alexą Lucius neturėjo noro, visgi, kažkuria prasme tai buvo jo šeima, kaip kad jis atkakliai tvirtino pačiai Innez. Bet, jei atvirai, Morgade jau senai nebevertino nieko, tad priversti savo sūnų pereiti pragarą, nebūtų vilkolakiui jokia didelė kliūtis.
- Pasiimti tave? Kada? Kaip? Kur? Tavo motina nebūtų leidusi man priartėti. Nusukusi man sprandą jei tik būčiau bandęs prieiti artyn. O vėliau, ji įkišo mane į tą skylę ir aš praradau bet kokias galimybes bandyti tave susirasti, - pratarė apsižvalgydamas aplink. Neduok Dieve čia Alexo motina pasirodyti, ot šeimos susitikimas būtų. - Tu ilgaamžis padaras. Tavo sužeidimai gyja greitai. Esi greitesnis, protingesnis, nei žmogus. Stipresnis. Gali keisti pavidalą per pilnatį. Štai kokie yra privalumai, Alexanderi, - atsiduso, kai vaikinas ir toliau šaudėsi sarkastiškomis replikomis. Oh well... gal ir nebuvo jis toks skirtingas nuo tėvų. - Atėjau tam, kad pagaliau pamatyčiau tave, - ramiai atsakė, nes tai buvo šimtaprocentinė tiesa. Juk Lucius net raganą šantažavo, kad susektų, kur Alexas yra.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:40

Alexas net suniurnėjo išgirdęs Luciaus atsakymą. Šįkart jis gerokai pataikė. Innez būtų nusukus jam sprandą, peršovus ir dar nagus nukapojus, kad kitam gyvenime nieko nepridirbtų sūnui. Jis giliai iškvėpė ir susimąstė. Mm, pranašumai.
- Ačiū, - tarstelėjo turbūt visai netikėtai. Išvardyti privalumai buvo privalumais, tas tiesa. - Tik tas pavidalo keitimas kaip virusas ir panašiai, - jis gūžtelėjo plačiais pečiais, o tada nejučia šyptelėjo. Net ir jo dukra sakė, kad to bijo. Kas nebijotų. Lucius, jis nebijotų. Vaikinas suprato, kad jam tai daugiau nei priimtina. - Bet ačiū. Gyventi ilgai visai nieko, - pripažino atsitiesdamas, o tada vėl prisitraukė bokalą. Vaikinas net pats nustebo kaip greit... ne nurimo, o tiesiog perdegė. Atrodo, prieš tai kraujyje visas pragaras užkaitęs buvo, o dabar tebuvo tuščia. - Pamatei. Gražus? - jis nusišypsojo žaviausia savo šypsena, o tada tik papurtė galvą. - Žinai, kad ir koks užaugau, negalėčiau padėkoti nei tau, nei mamai. Užaugau pats. Iš esmės, galėčiau jus abu pasiųst toli. Žinai nors vieną priežastį, kodėl neturėčiau? - pasiteiravo, bet jau kiek... normalesniu tonu, o ne taip, lyg teirautųsi koks ryt oras. Jis užraukė sarkazmo upelį, visgi ir pats sugūrintų bet kokio povo nosį, kai pernelyg užknistų, tad šis povas suskleidė plunksnas, kad niekas ant jų neužliptų.


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 21:54

Net pačiam vilkolaikiui tapo keista, kai Alexanderis taip greitai nustojo būti kandus ir... nusiramino. Įtariai permetęs sūnaus veidą žvilgsniu, Morgade tik nepatikliai pakėlė antakį, tarsi svarstydamas, ar nebus čia vaikis kokį žaidimą su juo pradėjęs žaisti.
- Nemalonus procesas, sutinku, bet unikalus. Juk ne kiekviena būtybė turi progą pasiversti į vilką, - gūžtelėjo pečiais. Buvimas vilkolakiu Luciui buvo garbingas dalykas, tad visus minusus vyras vienaip ar kitaip užglaistydavo. - O, labai gražus. Ir charakteris visai nieko, - pakėlė lūpų kampučius aukštyn bei užkėlė čiurną ant kitos kojos kelio. - Na, iš pradžių, mus sieja kraujo ryšys, todėl tai būtų nelabai garbinga. Taip pat, jeigu mane sumanytum taip paprastai praspirti, man vėl reikėtų ieškotis raganos, kad tave susekčiau ir galėčiau susitikti, nes tavo motina man nieku gyvu nepasakytų, kur galėčiau tave rasti. Na ir žinoma, aš tau pastatysiu alaus, kad nervus labiau nuramintum ir man bilietų į Jamaiką nenupirktum, - vyptelėjo akies krašteliu dirstelėjęs į jau tuštėjantį Alexo bokalą.



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Alexander Methuselah
Manners Maketh Man
avatar
Posts : 3532
Reputation : 225
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 22:06

Alexanderis pratylėjo. Jis, priešingai nei Lucius, buvime vilkolakiu nieko didingo nematė. Jis pasąmonėje tik skaičiavo aukas vieną po kitos, kurias nuskriausdavo pavirtęs. Lyginant su virtimo procesu tai buvo dar nemalonesnis procesas. Jis nieko nesakė. Kodėl? Užsimanė neįžeisti tėvo? Ne, tiesiog savo nuodų dozę jau išliejo dideliu spinduliu.
- Mm.. - tarstelėjo linktelėdamas ir nepajėgdamas žvelgti į tėvą, kol šis sakė išžvejotus komplimentus. Kartais jam vertėtų prikąsti liežuvį anksčiau, negu šis prabyla. Praėjus nemaloniai akimirkai, vyrukas dabar jau tiesiai pažvelgė į tėvą ir vėl laukė, kol jis paaiškins, kad juokauja. Tada pagaliau suprato, kad jo tėvas - ne klounas. - Mane susekė ragana? Kokia ragana tavęs bijotų labiau negu mamos? - papurtė galvą nuoširdžiai nesuvokdamas. Jis net nesuprato kaip tai nuskambėjo iki tol, kol neėmė geriau apie tai galvoti, tačiau nepuolė raminti ir guosti Luciaus ego. Ir ne, Innez nebuvo baisi, bent jau ne jam, tačiau kokia ragana nebijotų originalės? Geras klausimas, Alexas sužinos tam, kad kitą kartą pasislėptų geriau. - Gal tada ir nesiųsiu. Tai ėjai ieškoti raganos, burtis ir panašiai vien tam, kad mane pamatytum? - jis nepatikliai kilstelėjo antakį, o po to vėl patogiau įsitaisė savo vietoje. Kaip sofa, ana buvo baisingai nepatogi. Arba tik jis jautėsi nepatogiai. - Nežinau ko iš manęs tikiesi. Kad imčiau girti tavo imperiją? Net nežinau ar tokią turi. Pulti mylėti? Juk negali būti toks naivus, atrodai protingesnis, - jis ramiu tonu išdėstė. - Nejau viskas taip paprasta, kaip susitikimas? Nes, jei nuoširdžiai, tėve, man čia kvepia spąstais. Tik nenutuokiu kam tau būčiau reikalingas, todėl ir nebėgu, - viską gražiai jam išdėstė jau dar labiau nurimdamas. Pagaliau Alexas atgavo blaivų, šaltą protą. Prireikė nemenko laiko ir beveik pilno bokalo. - Beje, aš ne alkoholikas, - pridėjo pamosuodamas stiklu, kuris buvo beveik tuščias. Žinoma, nes ištuštintas bokalas yra tikrai ne alkoholizmo įrodymas, beje, kurių galų jis čia teisinasi?..


I loved you for a thousand years, never need to know why
I'VE GOT A HEAD FULL OF WHITE NOISE, MY HEART FULL OF SILENT FEARS, POCKETS FOR THE STOLEN
TOYS AND A LIFE FULL OF WASTED YEARS.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lucius Morgadé
We loved each other, just never at the same time.
avatar
Posts : 2658
Reputation : 85
City : Evanston
Amžius : 32
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 26 10 - 22:17

Lucius net nenustebo, kai Alexanderis ėmė klausinėti, kodėl raganos bijo jo labiau, nei Innez - didingosios originaliosios raganos, galinčios sunaikinti visus, stojančius jai kelią. Ak, tas naivus vaikis... Nejaugi nesupranta, kad Morgade pavardė kai kuriems žmonėms vis dar šį tą reiškia..? Galbūt Methuselah giminė jo šeimos garbę ir numušė, tačiau tik laiko klausimas, kol Lucius ją vėl atstatys iš naujo.
- Matai, egzistuoja žmonių, kurie supranta, kad pirmasis pasaulio vilkolakis gali būti toks pat pavojingas, kaip ir originalioji ragana, ypač, kai negauna to, ko nori, - atsainiai pagūžčiojo pečiais, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas. - Morgades anksčiau buvo labai garsi pavardė, žinoma, kol toji garbė iš mūsų nebuvo atimta dėka... na, nesvarbu, - Lucius neketino dėl pradėti putotis ant Innez. Alexanderiui apskritai būtų geriau negirdėti jo monologų apie neapykantą tai moteriai. - Nejaugi visuomet aš turiu turėti užslėptus motyvus? Neketinu nieko tavęs prašyti ar į kažką įtraukti, tad taip, tai tėra tik paprastas susitikimas, - na, teoriškai, tai buvo tiesa. Kol kas Lucius tik ir norėjo palenkti vaikį į savo pusę, o vėliau, užsitarnavęs Alexanderio pasitikėjimą, įtraukti jį į tolimesnius savo keršto prieš Innez planus. - Žinoma, kaip pasakysi, - tik skėstelėjo rankomis dėl Alexo komentaro apie jo alkoholizmą. Eh... galų gale, kas Morgade buvo toks, kad teistų tą vaikiną dėl žalingų įpročių..?



Tonight we will be monsters, that's what we'll do. Tonight we'll be unstoppable and lovable... we need something new.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   

Atgal į viršų Go down
 
Staliukai
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲BARAS-
Pereiti į: