rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Restoranas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Svečias
avatar

Svečias



RašytiTemos pavadinimas: Restoranas   Antr. 03 15, 2016 12:22 pm

Svečias
avatar

Svečias



RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Antr. 03 15, 2016 12:37 pm

Šis vakaras buvo ypatingas. Akliną tamsą puošė miesto šviesos, nutvieskiančios ir Mystic Falls'o gyventojų širdis. Šiandien buvo gerumo vakaras, suorganizuotas labdaros renginys paremti onkologinėmis ligomis sergančius vietinius gyventojus. Kaip tik šiam renginiui Minerva pasivadino nemokamai pagroti arfa bei sukurti jaukesnę atmosferą vakaro svečiams. Mergina ant nedidelės pakylos grojo didžiąją vakaro dalį, kol nesvietiškai įskaudo pirštus. Tačiau jos veide atsispindėjo maloni šypsena bei atsidavimas muzikai. Jos žvilgsnis buvo nukreiptas į arfos stygas, bet paskutinį kartą perbraukus per jas pirštais, Minerva pagaliau pakėlė galvą į vakaro svečius. Deja, ji pamatė tik vieną žvilgsnį, rudų akių, stebintį ją. Mergina pajuto, kaip jos skruostai ima kaisti, o suknelė pasidaro per ankšta. Žavingas, dailiai nuaugęs vyras ją tarsi užbūrė. Galbūt tas jo žvilgsnis, tai hipnozė? Skaisčiai, kiek drovokai jam šyptelėjusi, mergina nusilenkė svečiams, kaip dera muzikantams ir pasitaisiusi savo baltą suknelę pradėjo pakuoti arfą mąstydama apie už nugaros esantį vyrą, kuris taip patraukė merginos dėmesį.
avatar

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Posts :
1445

Reputation :
85

City :
MF


RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Antr. 03 15, 2016 10:21 pm

Hardwell'as kaip nors turėjo išlipti iš savo egocentrizmo. Viskas, kas jo galvoje sukosi jau kelius metus, tai jo problemos, jo keršto planai ir jo emocijos. Visa kita? Visa kita jam buvo vis vien. Ilgą laiką jam egzistavo tik su juo susiję dalykai. Neaišku tik ar paskutinės kelionės, ar elementarios apšvietos dėka, tačiau pagaliau vyras nusprendė kaip nors atiduoti ir kitiems. Iš pradžių tai prasidėjo paprastu domėjimusi kitais...dabar, to domėjimosi dėka, jis buvo atsiradęs šiame labdaros renginyje. Miesto grietinėlės susibūrimai nebuvo jam, ar bent jau Peter taip jautėsi. Tam reikėjo dailių rūbų, pakenčiamo charakterio, įdomių istorijų ir noro socializuotis. Jis neturėjo nei vieno iš šių dalykų...
Patekęs į viešbučio restoraną, rudaplaukis iškart griebėsi vyno taurės. Blaivam tą iškęsti atrodė neįmanoma. Jis jau seniai buvo nustojęs tikėti žmonių gerumu, tačiau kaip kitaip galėjo būti, kai žinai antrą pasaulį - žiaurų, negailestingą - egzistuojantį už tų rožinių žmogiškumo akinių. Cinizmas buvo jau per giliai įsigėręs į jo kailį, kad užtektų vieno tokio renginio Hardwell'o pasikeitimui. Vienintelis dalykas, skleidęs keistą gerumą vyro viduje, buvo ta rami hipnotizuojanti muzika. Jam prireikė vos sekundėlės, kad žvilgsniu susirastų jos kaltininkę. Peteriui į galvą netilpo, kaip visi dar nestovi puslankiu aplink merginą, netekę amo. Tikriausiai turčių širdis sunku kažkuo užvaldyti... Juk jų akys visko mačiusios. Vilkas, šiuo ruožtu, tikrai toks nebuvo. Gal dėl jautresnės klausos, gal dėl įgimto pomėgio gyvai muzikai, tačiau jis negalėjo atitraukti savo akių nuo nepažįstamosios. Iš pradžių jį pakerėjo jos muzika, tada pirštų miklumas...pagaliau ir gracinga jos išvaizda, taip ir kviečianti prieiti. Hardwell'as sekundėlei pamiršo ir savo vyno taurę, vos jos neišversdamas ant savęs. Merginai liovusis jis sustingo nuo šios švelnios šypsenos. Stebėdamas jos liauną nugarą, jis kaip pirmokas bandė mintyse susidėlioti žodžius, kuriuos galėtų jai pasakyti. Kas gi jam nutiko? Juk Peter niekada pirmas prie kažko neprieina, o tuo labiau 'tesiog pasišnekėti'. Kojos pačios jį nunešė prie Minervos, prieš jam sumąstant kažką protingo.
-Tai buvo...magiška, - išsprūdo jam iš lūpų kiek per daug natūraliai.
Vyras tarsi susivokęs tyliai nusijuokė, pats negalėdamas patkėti savo bukumu. Šiek tiek papurtęs galvą jis tyliai atsiduso, maloniai nusišypsodamas.
-Atleiskite... Aš Peter. Tikriausiai nuo to reikėtų pradėti, tiesa? - Hardwell'as ištiesė merginai savo leteną.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
avatar

Svečias



RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Antr. 03 15, 2016 11:28 pm

Muzika Minervai buvo tarsi raktas atveriantis vartus į magišką kelionę. Merginai kur kas labiau patiko groti arfa bei kurti stebuklingus garsus, negu iš tiesų pagal savo raganiškąją prigimtį burti. Jei tik ji būtų galėjusi pasirinkti, tikrai norėtų gimti paprastoje, muzikantų šeimoje, šiek tiek pakvaišusioje dėl meno, bet tik ne dėl magijos bei ypatingai dėl jos atmainos - spiritizmo. Jei ne tai, Beaumont giminei nebūtų reikėję iširti ir išsiskaidyti po visą pasaulį. Tačiau, yra kaip yra. Minerva vis tiek turi galimybę daryti tai, kas jai patinka, net jei jos klausosi tik nepažįstami siluetai.
Ir vienas iš tų žmonių paliko tarsi įspaudą merginoje. Nukėlusi nuo stovo arfą rudaplaukė mąstė, ar tas žavus rudakis vyras vis dar ją stebi. Ar seka jos judesius, nužiūrinėja jos moteriškas formas. O galbūt jį domino tik muzika? Arfos užburiantys garsai, kurie gali suvirpinti širdį ar apsvaiginti protą. Kartais Minerva pagalvoja, kad iš tiesų galėtų muziką ir magiją suderinti, būti kaip tas fleitininkas valdantis žiurkes. Taip ji galėtų valdyti žmones... Tačiau juodoji magija palieka didelį pėdsaką, neapsieita būtų be aukų. Tokius merginos apmąstymus greitai nutraukė ausis pasiekę žodžiai. Tai štai kaip skamba jo balsas... Tvirtai, vyriškai, bet tuo pačiu ir sodriai. Supakavusi galutinai arfą mergina atsisuko į ją užkalbinusį vyrą, komplimentas iš ties buvo kruopščiai parinktas ir malonus ausiai. - Ačiū, - švelniai nusišypsojo padėkojusi ir atsargiai atrėmė savo supakuotą arfą į sieną, kad ji nenukristų. Kuomet vyras prisistatinėjo, mergina akimirką svarstė, kad galbūt jis iš tiesų susidomėjęs  Minerva, o jos muzika. Galbūt pasiūlytų kokį vienkartinį darbą, pagroti dar vienam pobūvyje, o gal pradės klausinėti apie patį instrumentą. Bet Beaumont tai buvo nė motais, jai norėjosi bent šiek tiek pažinti šį vyriškį, kuris taip taukė akį ir vertė be didelių pastangų jaustis pažeidžiama.
- Oh, Peter... Malonu su jumis susipažinti, - lengvai nusijuokė Minerva, mat vyro prisistatymas atrodė tuo pačiu ir mandagus, ir žaismingas. Subtiliai sužaista. - Minerva, - paspaudusi vyro ranką ir pati prisistatė, neviešindama savo garsios pavardės. Visgi, nežinia, kiek vakarėlyje gali sukiotis vampyrų, kurie apie Beaumont yra girdėję. - Kaip jums vakaras, ar nieko netrūksta? - pasidomėjo mergina, mat jautėsi kiek atsakinga už suorganizuotą labdarą. Nors prie jos prisidėjo tik muzika, tačiau vis tiek Minervai buvo įdomu ar jos indėlis bent kiek buvo veiksmingas.
avatar

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Posts :
1445

Reputation :
85

City :
MF


RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Tr. 03 16, 2016 1:21 am

Visi nuolatos trokšdavo kažko, ko negali turėti. Paprasti žmonės norėdavo kažko magiškesnio, įdomesnio. Kažko, kas suteiktų tą adrenalino jausmą jų nuobodžiai rutinai. Kiti, paliesti to 'stebuklingo' gyvenimo kaip tik norėjo paprastos kasdienybės ir jos teikiamos ramybės. Tai buvo tos saldžiosios vynuogės ant aukščiausios šakos, kurią pasiekti tikrai ne tokioms būtybėms, kaip jie. Peter dėl to kurį laiką ciniškai manė, jog visi kiti niekuomet nesupras jo norų, jog jie kažkuo 'prastesni', nei tokie, kaip jis. Žinoma, prie to prisidėjo ir seniai sunaikintas gebėjimas pasitikėti kitais, tačiau čia jau kita istorija.
Hardwellui buvo keistai gera regėti tokią gracingą smulkutę merginą prie milžiniško instrumento. Tokie kontrastai nuolatos maloniai nustebindavo. Tuomet atrodydavo, jog tas garsas, žodžiai ar spalvos liejasi tiesiai iš žmogaus vidaus, o ne kažkieno kito sukurto fasado. Išgirdus merginos vardą, vyro antakiai kiek pakilo, o lūpos išsirietė į platesnę šypseną. Buvo akivaizdu, jog jis vėl maloniai nustebintas, tačiau į diskusijas jis neskubėjo. Nesinorėjo pasirodyti pigiu, bet liežuvio už dantų sulaikyti taip pat nepavyko.
-Mm, reikėjo pasakyti, jog tai buvo dieviška, - Peter pats nusijuokė iš savo komentaro, kiek lyžteldamas savo lūpas ir pažvelgdamas žemyn - kvailas įprotis, kai pasijusdavo nepatogiai dėl savo paties kaltės. - Dabar jau nebe.
Cheeky bastard. Hardwell'as nesugebėjo tvardyti savo natūralios šypsenos, kuri automatiškai įsižiebdavo vos jam pažvlgus į merginą.
-O Jūs dažnai atklystate į Falls'us? Atleiskite, kad teiraujuosi, tiesiog nemanau, kad esu anksčiau Jus čia matęs.
Norėjo to, ar ne, bet saugumo jausmas vilke nuolat funkcionavo, tad prasidėjo jo eilinė kvota, norint kažką išsiaiškinti apie šią nepažįstamąją. Žinoma, tik saugumo sumetimais. Žinoma...
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
avatar

Svečias



RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Tr. 03 16, 2016 1:43 am

Minerva negalėjo nepajusti, kaip aplink tvyrantis oras ėmė kaisti, jai net karšta pasidarė būnant šalia Peterio. Jis turėjo kažką savyje, žiupsnelį kažkokio nepaaiškinamo prieskonio, greičiau afrodiziako, kuris vertė merginą pamiršti kas yra blaivus protas bei racionalus mąstymas. Seniai taip ji nesijautė prie jokio vyro. Galbūt todėl, kad pastaruoju metu yra daugiau interesuota darbais negu pasimatymais. O šiuo atveju būtent darbo metu ją užkalbino paslaptingas, žavus vyriškis. Ir jo kūno kalba iš tiesų mokėjo pritraukti dailiosios lyties atstoves. Koketiška šypsena, žaismingas lūpų lyžtelėjimas... Taip ir gundė merginą padaryti ką nors nepadoraus ir netaktiško. Tačiau kol kas Minerva laikėsi.
- Flirtuojate su manimi, ar aš klystu, Peteri? - po vyro žodžių mergina žaismingai šyptelėjo sugavusi nepaklusnią plaukų sruogą ir pradėjusi sukti ją apie pirštą. Komplimentai lieka koplimentais, tačiau pasakymas, kad "dabar nieko nebetrūksta" buvo akivaizdus koketavimas su arfininke. Ir tai merginai patiko, nors kitu atveju būtų tiesiog papūtus uodegą ir nuėjusi sau.
Pakalbinta apie vietinį miestelį, Minerva akimirką susimąstė, kiek apskritai laiko praleidžia šiame nedideliame mieste. - Tiesą pasakius, nežinau kiek galima vadinti dažnai. Tačiau turiu čia ryšių, todėl neretai dirbu tokiuose renginiuose kaip šis arba rengiu parodas. Turiu kelis pastovius klientus Mystic Falls'e, todėl reguliariai aplankau juos ir asmeniškai pristatau savo darbus. Galbūt todėl manęs ir nepastebėjote, mat dažniausiai dirbu, retai kada šiame miestelyje išeinu tiesiog pasivaikščioti. Šiaip esu iš Naujojo Orleano, ten mano dabartinė gyvenamoji vieta, - plačiau papasakojo mergina nežinodama, ar tai bus vyrui įdomu. Paprasčiausiai smulkmeniškiau atsakė į jo klausimą.
Minutėlę mergina atitraukė savo žvilgsnį nuo nepažįstamojo ir dirstelėjo jam per petį į staliukus. Žvilgsniui užkibus už laisvo staliuko, Minerva blausiai šyptelėjo. - Žinote, mielai išgerčiau vyno su jumis ir taip galėtumėme pratęsti pokalbį, - pasiūlė mergina, mat jau ilgokai grojant norėjo įmerkti savo liežuvį į gerai išbrandintą gėrimą ir taip numalšinti besikaupiantį troškulį.
avatar

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Posts :
1445

Reputation :
85

City :
MF


RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Tr. 03 16, 2016 7:02 pm

Peter eilinį kartą jautėsi kaip naujokėlis pradinėse klasėse, pastatytas prieš visą klasę kažką papasakoti apie save. Dėkui dievui, kad bent savo vardo nepamiršo... Vyras puikiai žinojo, ką reiškia būti įsisukus į savo drabus ar planus, vargiai berandant laisvą minutėlę kažkam kitam ir, svarbiausia, sau pačiam. Lyg ir viskas, ką darai, yra vardan tavo gerovės, tačiau kažkur pusiaukelėje tą pamiršti ir funkcionuoji vien iš įpročio, vien dėl to, kad atsidūrei taip giliai išraustose vėžėse, kad nebesugebi iš jų išlipti. Tuomet prireikia kažkokio išorinio veiksmo, savotiško stumtelėjimo, jog išklystum iš savo iš anksto nutiesto tako ir pasirinktum kitą perspektyvą. Ne visada, žinoma, ji būna geresnė, tačiau Hardwell'as neseniai pradėjo tikėti, jog kiekvienas pokytis ilgainiui atneša naudą...net jei jos ir reikia ilgai palaukti.
-Mh, kaltas, - caktelėjo liežuviu, dar labiau išriesdamas savo šypseną.
Kaip seniai jis nežaidė šio žaidimo...jau ir taisykles buvo pamiršęs. Peter nežinojo, kaip derėtų elgtis tokiose situacijose, kas laikoma padoru, o kas būtų per daug. Kiekvieną kartą jam pabandžius susidėlioti bent šiokį tokį veiksmų ar žodžių planą, jo mintys būdavo okupuojamos merginos elgesiu ar žodžiais. Kad ir dabar bandant išmąstyti kažiką protingesnio, jo akys vis nukrypdavo link jos plaukų sruogos, apsivijusios jos pirštelį.
-Turiu pripažinti, kad pats retai lankausi tokiuose renginiuose, taigi tai galėtų būti dar viena priežastis.
Hardwell'as neketino apsimesti aukštuomenės viršūne ar itin labdaromis suinteresuotu žmogumi, vien tam kad bandyti įtikti arfininkei. Ji nebuvo panaši į naivią mergaitę, tad tiesos slėpimas galėjo vėliau tik dar labiau jam pakenkti. Juk tiesa ir buvo ta, kad tai buvo pirmas renginys, į kurį Peter buvo įkėlęs savo koją per gerą dešimtmetį. Pinigų, šeimos dėka, jiems netrūko, tačiau tuo metu interesai buvo visiškai kitokie.
-Žinoma, taip bus kur kas patogiau.
"Patogiau?" Būtų galėjęs, vyriškis tikriausiai dabar pat su kakta į artimiausią sieną dėtų. Jo žodžių pasirinkimas šį vakarą buvo neįtikėtinas. Maloniai besišypsodamas, jis pasiūlė merginai savo parankę, nusivesdamas ją link jos matyto staliuko. Atitraukęs jai kėdę palaukė, kol ši prisės, o tuomet įsitaisė šalia. Jis jau žiojosi kažką sakyti, kai iš jų iškart prisistatė padavėjas.
-'Balto? Raudono? Šampano?'
Peter vis dar laikė savo balto vyno taurę, tad tik klausiamai pažvelgė į Minervą, leisdamas išsirinkti jai.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
avatar

Svečias



RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Pen. 03 18, 2016 11:55 am

Minerva buvo pamaloninta šio vyro kompanijos. Žinoma, moteriai niekuomet nestigo dėmesio, ji mokėjo patraukti aplinkinių akį. Tačiau retai kas ją užkalbindavo vertas dėmesio. Paprastai tai būdavo penkiasdešimtmetį perkopę vyrai, bandantys ieškoti pašnekovų intelektualiomis temomis. Kadangi jie patys vienas kitam dažnai būna nusibodę, tai kalbina rafinuotas merginas. Ypač traukia akį su arfa grojanti mergina, kuri iš šalies žiūrint tikrai turėtų ką pasakyti. Ir Minerva visuomet turėjo ką papasakoti, ypač apie savo kraštą ir kultūrą joje iš kur yra kilusi. Beaumont dvaras, vynuogių laukai, prabanga ir garsi pavardė. Graži merginos praeitis, gaila,kad ji niekuomet nebesugrįš. Ir štai pagaliau prie jos priėjo kažkas įdomesnio. Išvaizdus vyras norintis ne nuobodžiai padiskutuoti, o tiesiog pasimėgauti merginos kompanija. Kažką galbūt apie ją sužinoti, gal vienai nakčiai pabendrauti, o gal vakaro gale paprašyti telefono numerio, baimei apėmus, kad jos daugiau gyvenime gali nepamatyti. Juk jų kasdienybė skiriasi kaip diena nuo nakties.
Vyrui prisipažinus, kad labdaros renginiai ne jam, Minerva supratingai linktelėjo. Pati tokiuose renginiuose dalyvavo nuo mažumės. Tiek Prancūzijoje, tiek Amerikoje, todėl ji įpratus prie snobiškų personų, kurių tikslas labiau parodyt kiek per gyvenimą turtų prikrovė, kokie dosnūs gali būti, negu iš tiesų nuoširdžiai domėtis labdara. - Na ir kaip jums renginys? Nuoširdžiai pasakykite, ką manote. Ar eitumėte dar kartą, ar tiesiog manote, kad labdaros pobūviai tiesiog nesąmonė? - susidomėjo mergina. Šiaip pati manė, kad tokie pobūviai nėra gerumo akcijos. Jei nori būti geras ir kažkam paaukoti pinigus, tau nereikia kelti vakarėlių ar juose lankytis. Užtenka tik pinigus pervesti į reikiamą sąskaitą ar išrašyti čekį. O čia visiems gali pasirodyti, koks geras esi. Taip sakant, povų sambrūzdis.
Peteriui atkišus parankę, Minerva nedvejodama priėmė jo gestą ir kartu nužingsniavo lengvai siūbuodama klubais iki laisvo staliuko. Vyrui netgi džentelmeniškai atitraukus kėdę, ši prisėdo prie staliuko. - Ačiū jums, - švelniai nusišypsojo. Visgi, džentelmeniškumas buvo dar neišnykęs, o su kiekviena praleista minute drauge, Peteris kėlė vis daugiau žavesio merginai. - Raudono, Chateau de Beaucastel, 2007 metų, - paprašė mergina ilgai negalvodama. Tiesą pasakius, Minervos vynų skonis buvo itin išlavintas, kaip tikros prancūzės merginos. O ji jau prieš ateidama į renginį pasidomėjo kokių vynų turi šis viešbutis, kad galėtų išsirinkti tokį, koks tinka prie progos bei nuotaikos.
avatar

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Killing must feel good to god too. He does it all the time.

Posts :
1445

Reputation :
85

City :
MF


RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   Pir. 03 21, 2016 3:19 am

Hardwell'as puikiai suvokė, kad, tikriausiai, per aukštai užsimojo. Gerai, kad jis bent jau nežinojo tikrojo merginos amžiaus, o tai būtų skradžiai žemėn prasmegęs. Jauna, graži, išsilavinusi ir nepaprastai įdomi - tikrai ne Peterio nosiai, bet jis leido sau pasvajoti ir, bent kol kas, tuo ir pasimėgauti. Jis nebuvo taip ir toli nuo tu tipinių, Minervą kalbinusių, vyrų, kaip kad galbūt norėtųsi, bet bent jau tokiu nesijautė. Žinoma, jis neturėjo tos klasės ir aukštuomenei būdingo bendravimo, kaip visi kiti. Hardwell'ai nors kažkada ir buvo didingi, jie niekada nepasižymėjo per daug dideliu galantiškumu, greičiau laukiniu ir nesuvaldomu būdu. Dėl to jie nuolatos ir išsiskirdavo tokiose aplinkose. Dėl to jie ilgainiui ir nustojo jose vaidentis...
Peter neturėdavo tiek daug kantrybės, kad sukandus dantis galėtų ilgai apsimesti, jog jam kažkas rūpi ar yra įdomu. Jei tik jam kažkas nepatikdavo, jis apsisukęs eidavo ieškoti kitokios veiklos. Kam nors įtikti niekuomet nebuvo jo tikslas, tad vyras ir nesistengė to daryti. Mažų mažiausiai jam rūpėjo kitų nuomonė apie jį. Žinoma, visai kitas reikalas būdavo, jei kalba pasisukdavo apie pačią jo šeimą, o ne jo asmenybę.
-Jei žinočiau, kad kiekviename renginyje galėsiu išgirsti nuostabios arfos garsus, žinoma eičiau, - Hardwell'as kiek šyptelėjo, gurkšteldamas savo vyno. - Ir vis dėlto, nenorėčiau pasirodyti ciniškas, tačiau manau, jog šio renginio išlaidos yra didesnės, nei kad bus surinkta lėšų. Krištolinės taurės, suknelės, kurios bus dėvimos tik šį vakarą... Tai savotiškai ironiška, nemanote?
Peter gan atsargiai rinko žodžius, kiek bijodamas, kad tokie renginiai yra kaip tik merginos "arbatos puodelis". Kita vertus, visos 'labdaros' gan didelį procentą gautų pinigų pasilikdavo sau. Naivu būdavo manyti jog viskas, ką 'paaukoji' ir atitenka tiems, kuriems to reikia. Didžiausią pokytį galėdavai padaryti, turbūt, tik pats ten nuvykęs ir savo rankom viską padaręs.
Išgirdęs merginos pasirinkimą, vyras maloniai nustebo. Pats apie vynus, žinoma, nedaug ką teišmanė, dažniau pasikliaudavo savo nosimi, nei skambiais pavadinimais. Jautri uoslė leisdavo iškart suprasti patiks jam ši taurė ar ne. Problema buvo tame, kad atkeliavus į kokį restoraną juk negalėjai paprašyti po taurę kiekvieno, kol jis pagal kvapą išsirinks tą, kurio norėtų.
-Taigi grojate arfa, lankotės parodose ir išmanote apie vynus... Verčiate mane jaustis neišprususiu kaimo bernioku, Minerva. - Peter tyliai nusjuokė, parodydamas, jog dėl to nė kiek nepergyvena.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Restoranas   

 
Restoranas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Restoranas
» "THE BAZAAR" RESTORANAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: čia gyvena Justinas Bieber. :: ▲GILBERT'S-
Pereiti į: