rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 aukščiausia krioklio atbrailos vieta

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 2:30 pm

smth like that:
 


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 2:42 pm

Kadangi šiandien nenusimatė nieko įdomaus, o ir Danieliui paskutiniu metu trūko veiksmo (nepaisant neseniai įvykusio įvykio), jis tiesiog patraukė kur akys matė. Nematė reikalo imti savo britvutės, tad nusprendė pėsčiom prasieiti iki artimiausio kokio nors taško. Tikrai nenumanė, jog atsidurs kažkokios laukymės viduryje, kuri jam pirmą kartą gyvenime išvis yra matoma. Tačiau Danielius nė nemanė sustoti, tad pamatęs tolumoje kažkokį krioklį, jis patraukė būtent tenais. Aišku, nebuvo lengva tenais užsiropšti, tad teko šokinėti kaip kalnų ožkai nuo vieno akmens iki kito, kad užkopti į tokią aukštą kalvą. Pagaliau pasiekęs tašką, jis tiesiog visu profiliu pasisuko į priekį, kad galėtų stebėti įstabų peizažo grožį, nekalbant jau net apie svaiginamą aukštį, kuriame jis buvo. Nė nesusimąstęs išsitraukė cigaretę su žiebtuvėliu, kuri atsidūrė tikrai netikėtai jo kišenėse. Paskutiniu metu Danielius tikrai pasikeitė. Ankščiau jis negėrė.. Nu gerai, meluoju, gėrė jis nuo vaikystės, pradedant apie blefavimą, kad gerią vyną, nors gėrė iš tikrųjų tamsiai raudonas serbentų sultis. Galbūt jis išties turėjo Jėzaus galių, ir galėjo paprastą vandenį/kompotą versti vynu? Nieko nemąstydamas jis tiesiog paėmė ir prisidegė cigaretę, bei žiebtuvėlį padėjo atgal į kišenę. Įtraukęs į save dūmų, vaikinas kurį laiką užlaikė juos savyje, bei vėl išpūtė. Cigaretės buvo vienas iš jo raminamųjų, tačiau paskutiniu metu jam net cigaretės nepadėdavo. Nuovargis matėsi iš šiek tiek susikūprinusios Danieliaus laikysenos, tačiau jis ir negalvojo, jog kažkas tokiu oru čionais ateis. Susikišo vieną ranką į kelnių kišenę, o kita jis priglaudė vėl cigaretę prie lūpų ir įtraukė nikotino į savo palyginti jauną organizmą. Nu o ką, jeigu žudyti save - tai stilingai.


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 3:02 pm

Bekah buvo pasižadėjusi sau, jog trauks kuo įmanoma toliau nuo Orleano ir Falls'ų. Šie miestai nešė per daug nemalonių prisiminimų ir, regis, nuolatos žadėjo vienokius ar kitokius pavojus. Tai kažkas tave nužudyt nori, tai kokiam ritualui panaudot... Net tokiai dramų karalienei, kaip ji, to buvo per daug. Ir vis dėlto, kelias dienas, tarsi ko laukdama, mergina šmirinėjo šiose apylinkėse, lyg ieškodama preteksto pasilikti. Sunku su viskuo atsisveikinti, atverčiant naują puslapį, kuris, dažniausiai, vis tiek nieko gero jai neatnešdavo. Norint ramybės, reikėjo atsiriboti nuo šeimos ir tų vienetinių draugų, kurie, progai pasitaikius, tikriausiai vis tiek suvarytų durklą į paširdžius. Mikaelson buvo beprarandanti gebėjimą pasitikėti kitais. O kaip kitaip, kai visi jos sutikti vaikinai ją vienaip ar kitaip išduodavo? To jau negalima pavadinti atsitiktinumu - jei ne mamytės prakeiksmas, tai kažkas kitas tikrai norėjo, kad Beka ilgainiui susiviliotų dailiąja lytimi, visiškai pamiršdama princus ant baltų žirgų. Ah, svarbiausia išorinis vaizdas. Išeidama ji atrodė stipri, savimi pasitikinti ir žinanti, ko nori. Taip ir turi viskas likti...jai tik reikia kuo greičiau apsispręsti, kuria linkme dabar pasukti savo planus. Tokių minčių vedama Rebekah nebe pirmą kartą pasiklydo. Juokinga, turint omeny, kiek šiose apylinkėse ji praleido savo laiko. Tačiau kvapai tapo nebepažįstami, o ir miškas ilgainiui ėmė atrodyti visiškai vienodas, tad pamačiusi properšą aukštyn kylančią kalvą mergina būtent ten ir patraukė, vildamasi geresnės perspektyvos taško. Prie skardžio girdimas vandens ošimas ir kylantys purslai išdavė lokaciją. Vampyrė būtų apsisukusi ant kulniuko ir traukusi savais keliais, jei ne ta vieniša figūra prie pat krašto. Vakarienė? Stumtelti? Įvairios idėjos viena po kitos prabėgo per suirzusios orginalės smegenėles. Ir vis dėlto... Kuo arčiau nesąmoningai ji link jo ėjo, tuo labiau ir labiau jis atrodė pažįstamas.
-Daniel? - tarstelėjo, lyg pati negalėtų patikėti tarianti tą vardą. - Suicide'inės mintys? Tikrai? Maniau esi aukščiau to...
Rebekah saldžiai nusijuokė. Jos nuotaika staiga visokeriopai padidėjo. Taip nutikdavo visuomet kai kažkam būdavo blogiau, nei jai.



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 3:24 pm

Mintyse peržvelgė visą esamą situaciją, bei jau kūrė planus,kaip imsis keršto už Ethaną. Nejučia sugniaužė kumštį, esantį kišenėje,bei daugiau įtraukė dūmo į save. Išpučiant dūmus, Danieliaus mintis užvaldė vaizdiniai, kaip jis mėsinės mergužėlę už visus blogus darbelius, padarytus vasarą ir šiomis dienomis. Tikėjosi, jog bus vienas, tačiau Danieliaus vilkišką klausą pasiekė kažkieno žingsniai, kurie vis labiau artėjo link jo. Tiesą pasakius, Danieliui buvo nė motais, kas ten buvo, kadangi jis nieko nebijojo, ir jam buvo absoliučiai vienodai. Kvapas buvo nepažystamas, tačiau tam kažkam prabilus, vaikino antakiai automatiškai kilstelėjo, bei atsiliepdamas į kvietimą, jis tiesiog pusiau atsisuko į buvusią pirmąją savo meilę, kuri taip niekšiškai tuomet pasielgė su juo, ir išrovė pačias geriausias savybes iš jo tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. - Rebeka, nejaugi tai tu? Ko čia atklydai,Orleane nesisėdi ? Ar brolužis išvijo? - galų gale atsisuko, bei pasitikinčiu žingsniu žengė link jos. - O galbūt kavalierius nepatenkino tavęs ir tu pasiėmus jo pinigus pabėgai? - kilstelėjo lūpų kamputį bei iš padilbų į ją taip pažiūrėjo. Priėjus arčiau, vaikiną pasiekė jos kvapas. Ne,ne kvepalų. Jos egzistencijos padarų kvapas,kuris privertė visus Danielio žvėriškus instinktus sukilti. Ji buvo vampyrė. - Ir tu visą tą laiką buvai besielė siurbėlė? - pasibaisėjęs dėbtelėjo į ją, ir pasišlykštėjimas iki šiol nedingo iš jo veido.- Aš taipogi apie tave buvau geresnės nuomonės, Rebeka.- vaikščiojo aplink ją kaip aplink grobį, nužiūrėdamas ją iš visų pusių. Taip, ji buvo daili moteris, tačiau Danieliui mintis, jog jis susitikinėjo ir kažkada mylėjo siurbėlę, varė dar didesnę depresiją, negu dabartiniai vykstantys dalykai. Susimąstęs priglaudė cigaretę prie putlių lūpų, bei įtraukdamas velnio dūmų jis žiūrėjo merginai į akis, kadangi buvo priartėjęs prie jos, ir juos skyrė gal koks metras. - Na, pripažink, jis tave patenkino? Nes nemanau, kad su tokiu sukriošėliu ilgai būtum pratempus. - kandžiai tarstelėjo, taip išpūsdamas dūmus jai į veidą. Praignoravo tą klausimą apie savižudybę. Danielius tikrai nebuvo toks, tačiau iš kur Rebekai tai žinot? Jai gi visada viskas nerūpi, arba bent jau bandė apsimest, kad nerūpi.


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 3:55 pm

Ši mažulė net nenutuokė, į kokias dramas buvo įsivėlęs šis Hardwell'as. Išties, jų šeima pradėjo tame konkuruoti su Mikaelsonais. Nuolatinės skerdynės, pykčiai, keršto planai...visai kaip Klausas. Kad ir kaip Bekah norėjo nuo to pabėgti, dalelė jos būtent to ir troško.
-Aww, branguti, žinai kur būnu? Negi mane seki? - blondinė nustatė apgailestaujančią šypseną, prisidėdama ranką prie sušalusios širdies. - Ir negi vis dar taip pyksti ant manęs dėl to, kas nutiko? Pražilsi anksčiau laiko nuo tokio streso.
Mikaelson išsitiesė kiek prisimerkdama, kai Danielis patraukė link jos. Pažįstamas ar ne, dabar jis buvo vilkas. Jos nerašytos pareigos buvo viskuo visur domėtis, tad ir šio vaikinuko likimo vingiai nepraslydo pro jos akis. Hardwell'ai... Ne itin maloni šeimynėlė, nuo kurios vampyrė tikrai norėjo laikytis kuo tokiau. Vaikino elgesys tą tik įrodė.
-Mažuti, tu net nenutoki kas aš esu. Be to žinojau, jog su manimi pasielgtumei lygiai taip pat, vos tik pavirstum tokiu pačiu šuniuku, kaip kad tavo mamytė, taip kad neapsimesk nekaltučiu - juk ne vien iš didelio noro tokiais tampama.
Rebekah nepatenkinta vyptelėjo. Jos šypsena greitai išgaravo, o rankos buvo tvirtai įremtos į klubus. Nepatiko jai Danieliaus ratai sukami aplink ją, tarsi jis čia būtų viršesnis. Akyse ji jau matė vaikiną veidu įsimurkdžiusį į purvą ir jo skruostą, spaudžiamą juodu plonu kulniuku. 
-Nežinau, apie ką tu kalbi. - Mikaelson pasišlykštėjusi prisimerkė, sukryžiuodama rankas ant krūtinės. - Ir tikrai Dani? Pavydas? Iš tavęs tikėjausi daugiau... Cigaretės, cinizmas...Hardwell'ai. Išsirašei sau vienpusį kelią į... Na...
Šviesiaplaukė galva linktelėjo link skardžio ir prunkštelėjo. Suprantama. To mielo berniuko nebeliko nė kvapo. Ji niekada nepripažintų, jog pati porą to gerumo šaknų išrovė, nors giliai viduje gal ir žinojo. Tačiau kokia ateitis gali būt tarp vamyrės ir būsimo vilkolakio? Būkime realistai. Mikaelson dienotvarkėje tarp keršto ir bandymo išlikti tikrai nebuvo vietos tokiam dailiam nekaltam snukučiui.



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 4:51 pm

Danielius ir nenorėjo, kad Rebeka ką nors apie jį arba apie jo šeimą žinotų, kadangi, na.. Sakykim tai jau buvo nebe Rebekos reikalas, ir tas naujienas turėtų žinoti tik apibrėžti nariai, į kuriuos pati Mikaelson, deja, neįeina. Tiesa, dramos paskutiniu metu vyko, tačiau ne tarpusavyje tarp šeimos narių (bent jau šiuo metu), kuom ypač mėgo pasižymėti Mikaelsonų šeima.
- Ne, tiesiog turiu žmonių, kurie nusako esamą padėti, ir norom nenorom į šį žinių srautą patenki ir tu, pabrukdama uodegą bei bėgdama nuo savo problemų, vietoje to, kad jas aiškintumeisi. Liūdna, liūdna, galvojau visgi kažkas pasikeitė po to laiko.. Deja, ne, tokia pat maža bailiukė, bijanti susidurti su esamomis problemomis ir tiesiog žengianti į šalį.- Iš tikrųjų, Danielius, turbūt, žinojo net per daug. Buvo likę trupinėliai nuoskaudos, tačiau jis ją nurijo su cigaretės dūmu, jau spėjusiu išsisklaidyti. Juk netgi su Danielium ji teisingai nesugebėjo išsiskirti - ji tiesiog atsiuntė jam laišką. Tai prisiminus, jo lūpose sužaidė pašaipi šypseną. Gerai, kad nustojo būti tokiu silpnu skudurėliu, kokiu buvo ankščiau. Su tokiomis pažiūromis Danielius nebūtų labai toli nuėjęs, ir tiesiog būtų praleidęs savo gyvenimą kažkokiame sumautame rūsyje, surakintas šimtu grandinių ir tiesiog paliktas agonijoje numirti.
Vaikinas pastebėjo, jog Rebeka kaip visada bando įpilti benzino į ugnį - sukurti vos vos matomą kibirkštį, kuri su vienu įžeidžiu žodžiu ar gestu milžinišku greičiu įsipliesnotų ir sudegintų viską,kas liko. Juk buvo galima viską taikiai pradėti.. Nors... Nemanau. Jeigu Beka būtų ankščiau prisipažinus, kas ji tokia ir nebūtų jo palikus, gaaalbūt dar geroji Danieliaus pusė rastų taikų sprendimą iš padėties. Tačiau kai dabar ji kažkin ko grįžus į Mistiškes dar šakojasi, tai iki gero nenuves, ir jie abudu puikiai žinojo, kadangi nors ir rodėsi ereliais, tačiau giliai širdyje žinojo, kad nėra viskas taip paprasta ir lengvai išsprendžiama.
Danielius dar laikė savo instinktus pririštus prie virvutės, vien iš kažkokio nepaaiškinamo mandagumo, bei vien dėl to,jog ji buvo dailiosios lyties atstovė, ir Danielius nemėgo jų skriausti, nesvarbu, tai būtų vampyrė ar dar koks velnias. Danielius dar šypsojosi, kai ji jį apvadino šuniuku, tačiau jai užsiminus apie jo mamą, ir taip savotiškai ją pažeminus, Danieliaus akys apniuko, ir nieko gero jose nebuvo įmanoma įžiūrėti. Vilkolakio dantys automatiškai susirakino, bei pradėjo skleisti kiek aršų garsą - dantų griežimą. Po milisekundės Rebeka jau buvo prispausta prie medžio, kuris beveik vienut vienutėlis augo šioje tuštybėje. Pridurti norėčiau tai, jog Danielius laikė Rebeką už kaklo prispaudęs prie medžio. Jokio švelnumo nebuvo likę. Pasilenkęs link jos, jis atkartojo merginos saldų balselį bei netgi toną. - Jeigu pas jus nepriimta kaip normaliems žmonėms gerbti savo tėvų, tai nebūtina savo pyktį ir neišauklėtumą lieti ant manųjų.- mandagiai, tačiau nenuoširdžiai nusišypsojo.- Kaip ir kodėl aš virtau šiuo padaru, tai jau tikrai ne tavo reikalas, lav. - mirktelėjo jai, bei jau buvo tekinas bėgti plauti liežuvio su muilu nuo tokių žodžių, tačiau susivaldė ir atitraukė ranką nuo jos kaklo. Tačiau tada įrėmė ranką, (suspaustą į kumštį į medį, visai šalia jos galvos, ir vienas neteisingas krustelėjimas, ir mergina liktų be galvos, tad jai tektų labai susimąstyt ką ir kaip ji sako, kadangi kolkas Danielius valdosi, tačiau paskutinių savaičių įvykiai dar paaštrina situaciją, kas tikrai neprideda pliuso Rebekai.
- Vat aš nesuprantu, ko tu kaip užsivedusi kartoji, aš to nesitikėjau iš tavęs, nesitikėjau. Man visiškai vienodai ko tu tikėjaisi ar tikiesi iš manęs, tačiau aš nebe tas mažas pastumdėlis, kuriuo tu, neabejoju naudojaisi saviems tikslams. O tai, kad ciniškumas ir savimyliškumas ima viršų, tiesiog nėra ką mylėti ir kuo pasitikėti, išskyrus savo šeima, manau kas jau kas, tačiau tu turėtum tai puikiai suprasti. - dviprasmiškai leptelėjo, bei skaldė savo išminties perliukus, kurie idealiai tiko šioke situacijoje.- Beje, tavęs laukia toks pats kelias, kaip ir manęs, tad jeigu pragare degsiu aš, tu negalvok, kad būsi rojuje. Visvien susitiksime abudu vietoje, kurios mes nusipelnėme. - toliau dėstė savo išmintį, bei vėl grįžo jam gera nuotaika. O su šia blondinuke bus linksma.


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 11, 2016 5:41 pm

Beka jau buvo supratus, kad kiekvienas praities darbelis ilgainiu išlįs ir pradės ją persekioti. Ankstesnės aukos, draugai, meilės, net šeimos nariai... Visi vienas po kito išlįsdavo iš po velėnos, kartais net tiesiogine prasme, pasiruošę atgaivinti senas žaizdas. Iš jos buvo tikimasi arba visiško žiaurumo, arba ašarų dėl nepasisekusios meilės. Nebuvo jokio vidurio, niekas netikėjo iš jos vidaus sklindančia stiprybe...ir tai žemino. Neįmanomai žemino. Vaikiškas troškimas įrodyti sau ir kitiems, ką ji sugeba, baigė suplėšyti visus kontrolės pančius merginos viduje.
-Esu tikra, kad jei išties norėtum, galėtum uždėti filtrą tai gaunamai informacijai ir nereikėtų kankintis girdint mano vardą, - Beka vyptelėjo staiga pradėdama gailėtis savo sprendimo prie jo prikibti.
O juk būtų užtekę tiesiog apsisukti ir nueiti. Na kodėl ji nusprendė susigadinti dar vieną savo praeities lopinėlį. Tą vieną iš nedaugelio, kuris dar nebuvo taip baisiai sudorotas ją supusios tamsos. Bukas užsispyrimas ir nemokėjimas laikyti liežuvio už dantų...
Rebekah skausmingai iškošė atodūsį pro dantis, kai buvo įvaryta į medį. O ko ji tikėjosi tais žodžiais? Vis gi, jis pirmas prakalbo apie šeimą, tad ji to nesigailėjo. 
-Tu nežinai nieko nei apie mane, nei apie mano tėvus, - paniekos persunkusiu balseliu iššvokštė, kai jis laikė ją už gerklės.
Pagieža viduje vis labiau kilo. Jis teisė ją, kai pats susidėjo su žudikais Hardwell'ais. Hipokritiška... Tas jų įprotis save laikyti gėrio pusėje, gailestingaisiais Olimpo dievais nusileidusiais žemėn gelbėti neišmanėlių. 
-Pasitikėti savo šeima? Kai kurie iš mūsų neturi tokios privilegijos, todėl ir yra priversti bėgti su kiekvienu savo žingsniu... Bet kodėl aš tau tą aiškinu, vis tiek ne tau suprasti. 
Kalbėdama Mikaelson atsargiai kėlė savo rankas aukštyn. Radusi progą ji stipriai įsirėmė į Danieliaus krūtinę, abiem delnais gerokai jį stumteldama tolyn nuo savęs, taip ištrūkdama iš tos nepatogios pozicijos. 
-Tokių, kaip mes, nelaukia nei rojus, nei pragaras Dani. Kai kas parūpno mums daug įdomesnę pomirtinę egzistenciją. 
Bekah po minutėlės atgavo amą ir papūtusi savo lūpytes surauktu žvilgsniu nužvelgė vilkolakį. Liūdna situacija. Jei jis apie ją išties žinotų, tai tikrai nebūtų taip pasielgęs. O gal jis išties ieško lengvesnio būdo atsigulti šešias pėdas po žeme?
-Tik pažiūrėk į save...toks blogas berniukas. Ta šeima tave puikiai išdresavo, tikriausiai didžiuojiesi tuo. - blondinukė nesugebėjo nulaikyti liežuvio už dantų.



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Št. 03 12, 2016 3:20 pm

Išties Danielius žinojo daug daugiau, negu ji įsivaizdavo, tačiau kaip visada jis mėgo pasilikti kai ką sau vienam, palikti vieną pagrindinį, apibendrinamąjį sakinį kyboti neištartą ore. Tik mintyse Danielius probėgšmiais perkratė, kaip jis galėjo praleisti pro ausis tą faktą, jog buvusi mylimoji buvo vampyre. Tai Danieliaus mintyse niekaip sutilpti negalėjo, kadangi jis mylėjo.. Kaip čia pasakius, besielį padarą. Bent jau taip Danielius visą tai įsivaizdavo, kadangi kiek tik jis savo kely vampyrų buvo sutikęs, visi troško tik vieno - jo mirties. Gyvuliški instinktai juos valdė, tokioms būtybėms pavojinga, draudžiama būti prie žmonių, kadangi ilgainiui tikrai sumažės žmonių populiacija, o Hardwellai ir buvo vieni iš tų vadinamųjų Čiarlio angelų, kurie visada užsistodavo už žmones, bei jų pareiga buvo plėšyti kraujasiurbius į skutelius. Danieliaus žvilgsnis po truputį niuko, kadangi po truputį ir jo kantrybė pradėjo blėsti, kaip ir aplink esantis sniegas, kuris reiškė, jog žiemos metas pasitiks savo saulėlydį ir turės užleisti vietą pavasariui, kad ir kaip to nenorėtų. 
- Žiūriu labai nori, kad prisipažinčiau, jog visdar man rūpi, teisingai? - ironiškai nusišypsojo, bei palenkė į šoną galvutę, bei taip su pašaipa žiūrėjo į blondinukę.- Kad visdar tavęs laukiau, kad visdar trūks-plyš ieškojau apie tave informacijos, kad sužinoti, ar su tavim viskas gerai?- toliau bėrė kaip žirnius savo retorinius klausimus; Norėjosi nusijuokti jai į veidą, tačiau laikėsi.- Nori tiesos? Taip, kai tu mane palikai išties kaip durnelis tavęs ieškojau, galvojau ar viskas gerai, tačiau... - kalbėdamas nutilo, bei žvilgsnis apsiblausė nuo prisiminimų.- .. tačiau vėliau supratau, kad iš tikrųjų nė nebuvau tau reikalingas, ir tu tiesiog norėjai pažaisti su kažkokio provincialo jausmais..- prikando lūpą, bei iškvėpęs orą taip savotiškai sukrizeno.- Durnas buvau, ir pačiam net gėda kam nors tai pasakoti. Tačiau dabar žiūriu likai viena, ir ieškai sau kompanijos, kadangi jau seniai galėjai pasišalinti. Tačiau neeee, desperatiškai ieškai žmonių, kuriems nors kruopelytę tu rūpėtum. Deja, tačiau šiame žemyne tu tokių žmonių tu nė su žiburiu nerasi.- šaltai dėstė savo požiūrį, nė nesusimąstydamas, jog tai gali įskaudinti panelę. Kartais žodžiai gali kirsti labiau, nei bet koks botagas,ir Danielius tai puikiai žinojo, tačiau nenustojo kalbėti. - Bekut, patikėk tu manimi, žinau pakankamai, nežinočiau nekalbėčiau.- spustelėjo stipriau jos kaklą,bei kilstelėjo antakius. 
- Tai kame tada replės, jeigu tu net negali pasitikėt jais, ir turi slapstytis? Apie kokią šeimą gali eiti kalba? Šeimoje ir yra svarbiausias pasitikėjimo ir bendrumo jausmas, o ne tai, kas stipriausias ir kas daugiausiai nudėjo žmonių. Jeigu tavo prioritetai kitokie, tai man tavęs nuoširdžiai gaila.- gūžtelėjo pečiais, toliau tęsdamas savo monotonišką kalbą.- Ir dar drįsta kažką sakyti apie Hardwellus, kai su savo pačios šeima neišsiaiškinus yra. Apgailėtina.- apsimestinai gailiai tarstelėjo, bei pacaksėjo liežuviu. Žinoma, Danielius galėjo paklausti kame bėdos, kokios problemos vyksta jų šeimoje, pabūti savotišku šeimos psichologu bei padėti išspręst kylančias problemas, tačiau taip jis elgiasi su artimais žmonėmis ir draugais. O Rebeka nebuvo jam draugė. Ji buvo tik niūrus šešėlis, sukėlęs jam daug skausmo praeityje. Danielius niekada netikėjo karma, tačiau pasirodo, tokie dalykai egzistuoja, ir Danielius tikrai gavo puikią progą suvesti senas sąskaitas.
- Gali būti , girdėjau apie TĄ pasaulį, bei žinau,kas ten dedas. Neduok Dieve tu patektum ten kartu su manimi, gyvenimas tikrai nebūtų vienas iš saldžiausių.- kilstelėjo antakiukus bei patenkintas nusišypsojo.
Merginai stumtelėjus jį, jis atšoko šiek tiek, tačiau vikriai kaip stirna nustraksėjo prie jos vėl, kadangi jam patiko jausti tą sklindančią įtampą nuo jos, kai jis priartėdavo. Regis, mergina turėjo artumo fobiją kažkokią. Ramiai apėjo ratą aplink ją, lyg kažką svarbiai apmąstydamas. Jai vėl užsiminus apie šeimą, Danielius pavartė akis bei būdamas už medžio staigiai išrovė storą medžio šaką, bei po sekundės atsiradęs priešais ją, suvarė panelei į vietą prie širdies, nu jeigu matematiškai paskaičiuoti, tai porą milimetrų buvo likę iki jos širdies. Danielius nenorėjo kolkas jos žudyti, tiesiog iki gyvo kaulo įgriso klausyti,koks jis yra šunelis. Mažiau pavydo scenų,motera. Prispaudė dar labiau tą savadarbį kuolą, kuris savotiškai merginą prikalė prie medžio. Dabar Rebeka panašėjo į Jėzų, prikaltą prie kryžiaus.- Nesu aš toks jau blogas, tiesiog kantrybė mano nėra geležinė, ir nereikia jos perpildyti. Deja, tačiau šeima prie to neprisidėjo, kuom norėjau tuom tapau, gali ir padėkoti sau šiek tiek už naujesnę, tobulesnę šiek tiek mano versiją.- nusišypsojo ir nykščiu suėmė jai už smakro.- Šaunuolė mergaitė, tačiau man įdomu, ar tu su visais taip šaltakraujiškai elgiesi?- žaismingai tarstelėjo. Žiaurumas buvo viena iš slepiamų Danieliaus vietų, ir jis stengėsi ją kiek prislopinti, tačiau esant tokiems atvejams vaikinas pasikeisdavo neatpažįstamai.- Taip ir neišmokai palaikyti savo liežuvio už dantų, o gaila..- atsiduso,bei atsitraukęs šiek tiek apžiūrėjo ją kaip aukcione perkamą daiktą, įvertindamas visus už ir prieš. Velniai žino,kas dėjosi vaikino galvoje, tačiau rožinių ponių ir vienaragių nerasta.


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Sk. 03 13, 2016 3:38 am

Ne pimas kartas, kai Bekah buvo įsitikinusi, kad niekas jos nesupranta ir nepažįsta. Tiesą pasakius, retas kuris galėjo tuo pasigirti - tikru jos žinojimu. Iš vienos pusės ji buvo gan nuspėjama - lengvai įsimyli, aklai pasitiki, tada pavydi, tampa aikštinga ir neracionaliai žiauri. Nuolatos turėdavo silpnybę šeimos problemoms ar kitiems sentimentaliems dalykams. Kita vertus, ji per dažnai jausdavosi kaip nesuprasta paauglė, kurios problemas ir vidinius konfliktus visi menkina, lygindami su nuliu prieš 'didžiąsias pasaulio negandas'. Taip žingsnis po žingsnio ji išmoko užsisklęsti savyje, tapti ta puikiai prognozuojama šalta buka būtybe, kurios visi iš jos tikėjosi. Paklusni daili lėlytė, kuria galima lengvai manipuliuoti... Kaip ji nekentė to vaidmens ir kaip sunku buvo jam pasiprišinti, žinant savo Achilo kulną. Tai tarsi įsimylėjėlio bejėgiškumas, priešais mylimojo krečiamas kvailystes - kad ir kaip tai neracionalu, kad ir kaip tai skaudintų, meilės sustabdyti negali, todėl kruopelytė po kruopelytės žudai save, kankindamasis iš vidaus. 
-Įsivaizduoji mane pažįstantis, - Rebeka skausmingai susijuokė pro sukąstus dantis. 
Buvo sunku nuryti savo ego, kai Danieliaus žodžiai taip taikliai šaudė į širdies gelmes. Ji puikiai žinojo, jog pasirinktas kelias jei neš vien vienatvę...tačiau toje šeimoje jai vietos nebuvo. Pastovi grėsmė, brolužiui užplaukus, vėl atgulti į karstą, pastovi kova dėl išlikimo, nuolatinės manipuliacijos... Tai vargino. Jei Mikaelsonai ir pradėdavo kurti planus, kaip sukurti saugią buveinę šeimai, kad visi draugiškai galėtų 'žasti namus', tai greitai juo užtemdydavo kitos egoistinės užmačios, turėjusios atnešti galią, garbę ar dar galažin kokį, Rebekos manymu, nereikalingą dalyką.
Ir štai eilinį kartą buvo pasikėsinta į merginos širdį. Jei atvirai, ji kiek nustebo, jog 'kuolas' atsidūrė prie pat jos širdies, o ne pačiame raumenyje. Hardwellai visi iki vieno žinojo kaip tiksliai nužudyti vampyrus ir, tikriausiai, kuriam laikui nukenksminti Mikaelsonus. Vadinasi, Danielis pasirinko taip nepasielgti..? Jis žaidė ja. Beka eilinį kartą tapo lėlyte kažkieno gniaužtuose...ir tai siutino.
-Jei išties... Žinai... Bent kruopelytę... Apie mane... - blondinė sunkiai košė žodžius su kiekvienu savo atodūsiu. - Tuomet žinai... Kas nutinka kiekvienam... Kuris man rūpi...
Mikaelson neketino daugiau plėtoti tos temos. Ji nesitikėjo, jog Thomas supras...vilkai visada buvo per dideli karštakošiai. Per savo ex'ų 'asorti' Rebeka jau buvo spėjusi pasidaryti išvadas, kaip 'puikiai' jai sekasi su pilnaties sūnumis. Keisčiausia buvo tai, jog geriausiai tuo klausimu ji sutarė su žmonėmis.
Medžio skeveldros nemaloniai degino. Paprasta mediena niekada nepridarydavo tokios žalos, kaip kad Baltasis Ąžuolas, tačiau vis tiek kėlė pakankamai nepatogumų. Vampyrė sugriežė dantimis ir abiejomis rankomis sugniaužė medgalį. Bandyti ištraukti jo nebuvo kur, tad riktelėjusi ji taip stipriai suspaudė šaką, jog ji skambiai suskerdėjo į daug mažų gabaliukų, keletą jų palikdama ir merginos kūne. Ji atšlijo nuo medžio, susiimdama už žaizdos, kuri labai nenoriai vietomi traukėsi.
-Kuo norėjai, tuo tapai, - vėlei tyliai nusijuokė per sukąstus dantis prieš atsitiesdama. 
Rebeka nusilaižė kraujo lašelius, sutepusius jos lūpas ir įtūžusi nužvelgė vilką. Jame išties nebebuvo likę nė kruopelytės to vyro, kurį ji kadaise pamilo. 
-Nori šokti? Tebūnie... 
Pamiršusi visą moteriškumą mergužėlė žaibo greičiu atsidūrė prie Danieliaus, suimdama jį už atlapų ir parversdama ant žemės. Viena ranka ji tvirtai sugniaužė jį už kaklo, o kita peštelėjo jo garbanas aukštyn, taip jį įtempdama ir atskleisdama visas pulsuojančias venas, tarsi būtų pasiryžusi tuoj pat į jas įsisegti.
-Reikėjo iškart durti į širdį, nesicackinus, - pratarė palinkdama virš jo, kelios šviesios sruogos nuslydo nuo jos nugaros link jo veido. - Tikriausiai puikiai patenkinai savo egocentrizmą su 'tobulesne savo versija'. Tikriausiai lengva jaustis tokiu idealistiškai doru, kai vieninteliai, kurie tam keltų klausimą būna greitai sudraskomi į skutelius. Esi pasiryžęs smerkti mane ir tokius kaip aš... Tačiau jūsų rasė užsimojo nužudyti mažą niekuo dėtą vaiką 'vardan savo gerovės'...ir ne tik. Nebūk hipokritiškas, Dani.
Rebeka kiek tvirčiau įsikibo į jo kaklą, suleisdama nagus. Jam pasipriešinus kraujas tikrai pratrykštų, tačiau turbūt būtent to ji ir norėjo. Jai vis dar buvo sunku jam kažką daryti, tačiau savo žodžiais Hardwell'as puikiai trynė bet kokią likusią gėrio jam dalelę merginoje.



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pir. 03 14, 2016 5:27 pm

Iš tikrųjų mergina iš dalies tiesą pasakė, kadangi jeigu grįžti į tuos laikus, kai jie dar draugavo, vaikinas, dar būdamas dar jaunas, nekaltas, nepaliestas dar tos nesąmonės, vykstančios aplinkui, iš tikrųjų nuoširdžiai tikėjo, jog Beka yra kitokia. Jog ji yra nuoširdi, miela, pasiaukoti. Nors Danielius dabar to nepripažins, tačiau tikrai Danielius galvojo, jog ji gera. Tačiau vienas neteisingai žengtas žingsnis privertė Danielių nubraukti visus gerus jausmus, kuriuos jis puoselėjo šiai dailiai blondinukei. Kadangi Danieliaus viena iš didžiausių vertybių - pasitikėjimas. Jeigu nuvilsi nors kartą, vaikinas jau nebepasitikės niekada tuom žmogum, o tuo labiau ką kalbėti apie kažkokius šiltus jausmus, jaučiamus kam nors. Taigi šiuo metu, Danieliui bežiūrint į ją, jis nieko nejautė, jokio gailesčio, jog suvarė tą kuolą, jokio gailesčio dėl to, kad jai reikia visą gyvenimą slapstytis, kadangi kažkas pagailėjo nuoširdžios šeimos, su kuria galėtum eiti petys petin, ir nereiktų bijoti dėl savo užnugario, jog ankščiau ar vėliau gali gauti netikėtą lemiamą smūgį į nugarą.
- Taip, aš galvojau, kad tave pažįstu, tačiau teko pakeisti savo nuomonę po tam tikrų įvykių.- nusišypsojo taip, kad matytųsi duobutės skruostuose. Nebenorėjo daugiau kalbėti apie praeitį, kadangi žinojo jog mergina bus įsikabinusi savo nuomonės, bei net jeigu jausis kalta dėl savo praeities klaidų,niekada to nepripažins. Deja, tačiau Danielius buvo toks pats pakelės avinas, ir irgi nemėgo pripažinti, jog jis klysta.
Tačiau ar kilo klausimų, kodėl visi apie Beką yra tokios ne pernelyg geros nuomonės? Nes ji tiesiog elgiasi atitinkamai, dėl to ir žmonės susimąsto apie ją bereikalingų dalykų. Vaikino ausis buvo pasiekę jos ne pernelyg geriausi darbeliai, tačiau jis į juos nesigilino, ir kaip Beka jau yra minėjusi, ilgainiui jis tam tikra prasme užsidėjo ''filtrą'', kuris rūšiuodavo plaukiantį žinių srautą, ir neleisdavo Danieliui pernelyg daug kapstytis praeityje, kad netektų joje ir nuskęsti.
- Nežinau, nesu tau artimas žmogus, tačiau pagal tavo poelgius matosi kaip tau žmonės rūpi. - mirkteli jai, toliau tęsdamas savo tiradą,kuri, rodos, niekada nesibaigs. Tiesiog Danielius nebuvo vienas iš tų, kurie iš karto nusileidžia, ir nereikia čia kaltinti vilkiškų genų (nors ir jie čia turi nemažą rolę). Danielius pats buvo tokio charakterio,jog užsiplieskia greitai kaip degtukas, ir gali sukelti nemažą gaisrą, jeigu jam toliau bers druską ant žaizdos, ką ir toliau tęsė Bekita. - Žinoma, tuom ir tapau. Nejaugi nepatinka mano toks virsmas? Nes spėjau suprasti, kad skystablaudžiai tavęs netraukia, tai žinai.- gūžtelėjo petukais, bei nužvelgė panelę. Matė, kaip ji susierzino, susinervavo, vadinkit kaip norite. Jeigu dabar padėjus kiaušinį ant galvos, jis iškeptų, galbūt netgi sudegtų. Vaikinui patiko erzinti moteris, čia tas pats, kas stebėti kaip naminis čichuacha loja ant medžioklinio šuns dobermano. Vienas prie vieno. Žinojo, kad stipriai jos nesužeis, tačiau tegul pajaučia tai, jog ne ji laiko vadeles rankose, ir jog Danielius taip pat gali būti nenuotaikoje ir ne tuo auksiniu berniuku, kokiu jį visi visada įsivaizduoja. Ne viena Beka jaučiasi iki galo neįvertinta, kadangi paskutiniu metu Danielius buvo užsiėmęs šeimyniniais reikalais, kas jį pavertė palaida bala. Tenka atsiimti už prarastą laiką, ir parodyti pasauliui, jog nėra tas Danielius toks prieraišus ir ramus berniukas.
Staiga Danielius pajuto, jog išties skrenda. Ne, jis nevartojo narkotikų, buvo blaivios būsenos, ir iš ties jis skrido su Bekos pagalba. Pajutęs šaltą žemės paviršių, vaikinas šiek tiek išrietė nugarą, kad mažiau tektų apkrovos jo nugarai, kadangi ir taip nesugebėjo atsisakyti Levino juostelių, o dabar dar ir išpurvino naujus jo drabužius. Pasaka. Šiek tiek susiraukė, kadangi smūgis buvo žiauriai nemalonus, ir šiek tiek suerzino jį.- - Įspūdinga, Beka. Dešimt taškų už originalumą, du už jėgas. Seniai į sporto salę vaikštai? - per sukąstus dantis Danielius patraukė mergelę per dantį. Net ir tokiu metu Danielius sugebėjo savo perliukus skaldyt, nesvarbu jog skausmas tvenkėsi jo nugaroje. Jai palietus jo plaukus, Danielius dar labiau susierzino, kadangi niekam neleido lįsti prie jo plaukų.- Turbūt prašoviau, mano kaltė. Kitą kartą neprašausiu.- Abu jaunuoliai puikiai žinojo, jog Danielius negalėjo prašauti, tad vėl jo replika nuskambėjo sarkastiškai.
Vilkolakis paviršutiniškai ramiai išklausė visos merginos pamokslavimo dėl to egocentrizmo, tačiau jai suleidus nagus į Danieliaus kaklą, vaikino akys žybtelėjo iš rudų akių, į ryškiai auksines. Dažniausiai tokiais atvejais,kai vilkolakiai būdavo užpuolami vampyrų, pyktis ir agresija pasiekdavo piko tašką, ir jiems mažai trūkdavo iki pilnos transformacijos. Pasigirdo gilus urzgesys iš Danieliaus gerklės, ir jis tikrai neskambėjo juokingai, labiau jau aršiai. Mergina padarė klaidą, kadangi paliko jo rankas laisvas. Vaikinas nė neabejodamas svėrė už vienos rankos, bei vienu judesiu suktelėjo Rebekos ranką į šoną,taip ją sulaužydamas. Pasigirdo nemalonus traškesys.- Niekada neverčiau kitų galvoti, koks aš doras, kadangi aš toks nesu, ir to neslepiu.- sarkastiškai košė vieną žodį po kito. Pyktis matėsi jo akyse, jo povyzoje, tad jis kita ranka spustelėjo ton vieton, kur buvo neseniai durtinė žaizda. Ten esančios skeveldros turėjo aštriai žaloti mergina iš vidaus; Tai supratęs vaikinas dar labiau pradėjo ją spausti, dabar jau abiem rankom, vieną uždėjęs ant nugaros, kad ji negalėtų niekur pasprukt, o kita iš krūtinės pusės. - Dažniausiai vampyrai daro klaidą, jog nuvertina vilkus, neva jie yra silpnesni, deja, taip nėra.- lyg ir apgailestaudamas tarė, bei sulaužė jai ir kitą ranką, kurios nagai buvo sukišti jam į kaklą. Ištraukęs nagus jis stumtelėjo merginą nuo savęs, padarydamas taip, kad ji dėtųsi į tą patį medį, kuriame buvo neseniai prismeigta. Staigiai pakilo, bei po truputį pradėjo eiti link jos.



I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Tr. 03 16, 2016 12:45 am

Tais laikais ir Beka tikėjosi sau kitokio gyvenimo. Ji vis dar manė, kad jos brolužis nebežudys kiekvieno vyriškos lyties asmens 'kitaip' į ją pažiūrėjusio, vis dar tikėjosi, kad kaip nors pavyks išlaviruoti santykiais tarp vilko ir vampyrės. Tačiau greitai tas burbulas subliuško, nublokšdamas ją į realybę. Skaudžią, žiaurią ir neišvengiama. Ir visi žinom, kokia 'protinga' Mikaelson būna, kai yra pikta ar įskaudinta. Tada ji griebsis bet ko, kad įskaudinti ir kitą. Jei laimės neturi ji - neturės ir niekas kitas. Atrodė taip, tarsi Danis dabar užsiiminėtų tuo pačiu. Sako jis tegul ką nori. Tai, kad pasiliko čia ją varstyt kuolais ir laužyt kaip šakelę pakuroms, reiškė, kad jaučia jai nuoskaudą ar bent jau pyktį. Svarbu jaučia...
Beka ir taip, anot jos pačios, paskutinius kelis metus praleido per daug bandydama įtikti kitiems. Vaikinams, broliui, kitiems šeimos nariams... Užtenka. Dabar ji ir vėl bus beširdė išlepinta princesė, kokia visi ją laikė. Prasmės bandyti keisti kitų nuomonių ji nebematė - tai net atrodė nebeįmanoma. Tad vaikiškai užsispyrusi ji bus tokia, kokią ją mato kiti.
-Pagal save turėtum matyti, kad žmonės keičiasi... - iškošė nė nesitikėdama, kokie smagumai jos dar laukia. - Lyg tau rūpėtų, kas mane traukia.
Mikaelson vyptelėjo, neketindama pasiduoti jo cinizmui ir sarkazmui. To dar betrūko, kad leistųsi taip žeminama ir menkinama. Jos kantrybė šiam vilkiukui ir taip buvo, palyginus, per didelė. Ką jau padarysi, kad ir vienas, ir kitas, už paskutinių savaičių įvykius ketina išsilieti vienas ant kito. Karma?
Pakitusi akių spalva Bekai išdavė, kad geriau būtų iš čia dingti, bet tam buvo gerokai per vėlu. Skausmas pirma nutvieskė ranką, o tada grįžo į ta giluminį, rodos, iš paties kūno centro įtampą varantį maudimą. Visi jos raumenys įsitempė, priversdami kraują sprūsti pro Daniaus pirštus, tarsi sultis, spaudžiamas iš vynuogių. Tas jausmas kiek aptemdė smegenis.. Kai ji atsikvošėjo, blondinukė jau buvo suvaryta į taip nugarai pažįstamą medį su dar viena sulaužyta ranka. Pigūs narkotikai... Mikaelson atšlijo nuo grublėto paviršiaus, išsnkdama skausmo atodūsį, pro sukąstus dantis. Skausmas krūtinėje užgožė mintis apie galūnes, tad, Bekos laimei, ji galėjo staigiais judesiai atstatyti savo kaulus į vietas. Prireiks poros minutėlių, kol viskas grįš į vėžias... Teks improvizuoti. Staiga vampyrei toptelėjo, kad tokioms akimirkoms reikia sau iš paskos vedžiotis gyvą maisto maišelį. Vienas siurbtelėjimas ir ji vėl būtų kaip nauja...
Šviesiaplaukė pasinaudojo keliomis laisvomis akimirkomis, kad atgautų kvapą, kol Danis žingsnis po žingsnio artėjo link jos. Ji apsimetė sutrikusi, per daug sužeista, kad galėtų pasipriešinti. Jei ką ir mokėjo ji - tai vaidinti. Kai buvo likę vos pora žingsnių, Rebeka kilstelėjo savo kojytę, spirdama ((SPARTA)) vaikinui į krūtinę, nutėkšdama jį ant žemės. Nelaukusi ji sugriebė to paties kuolo, kuris dar neseniai buvo jos krūtinėje, puselę ir suvarė ją vilkui į delną, prikaldama jį prie žemės. Regis abu jie turėjo užslėptus Jėzaus fetišus... 
-Dažniausiai vilkai daro klaidą, nuvertindami padarus, kurie buvo sukurti kovai su jais. - Bekos akys sužibo pykčiu.
Mergina nesitvardydama savo kulniuku spyrė gražuoliui į pašonę... Vėl ir vėl... Atsikvošėjusi ji atbulomis atsitraukė nuo jo, žvelgdama į jo snukutį, nerimaudama, kad persistengė.



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

Я шоколадный заяц.

Я шоколадный заяц.

Posts :
2866

Reputation :
129


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pen. 03 18, 2016 1:57 am

Išties blondinukė darė žiauriai didelę klaidą - ji stengėsi visiems įtikti. Tai nėra geriausias būdas save išreikšti, o tuo labiau - parodyti savo charakterį, kurį panelė tikrai turi. Tiesiog visi ją pažįstantys žmonės suprato, jog galima manipuliuoti jos, pavadinkim taip, gerumu, ir naudotis ja net pačiai jai to nepastebint. Jeigu ji nustotų dėl kitų aukotis ir būti pačia savimi, galbūt jai dabar nereikėtų vartytis ant žemės ir būti su sulaužytomis rankomis.
Kažkas panašaus buvo tarp jų, kažkokios bendros detalės. Ne išvaizda, ne veido bruožai. Abu jie turėjo šeimas, dėl kurios savotiškai atiduotų savo gyvybę (nesigilinant į šeimų panašums ir skirtumus, pačių individų tarpusavio bendravimą ir panašiai), tačiau giliai širdyje jie buvo vienišiai, niekam nereikalingi, ir tiesiog ieškodavo būdų, kaip save nuraminti ir jaustis šiam pasauly kažkam reikalingam. Danieliaus atveju, jis pasirinko masiškas skerdynes, kad taip nukreiptų savo savo dėmesį nuo egzistencijos tuštumo. Danieliui nebuvo pas ką grįžti namo (nepaisant, žinoma, šeimos narių), dėl ko stengtis ir dėl ko gyventi, tad jis pasirinko kiek intrigiškesnį, ekspromtiškesnį kelią. Juk niekada nežinai, kada būsi užpultas siurbėlės, arba bent kažko panašaus į tai. Žūtbūtinės kautynės įpūsdavo į Danieliaus gyvenimą naujų gyvenimo vėjų.
- Žmonės ypač greitai sugeba pasikeisti,sakykim, į blogąją pusę, priimdami tai kaip dovaną,kadangi taip lengviau gyventi, arba stengdamiesi beviltiškai su tuom kovoti. - Žinoma, akivaizdu, kurią pusę pasirinko Danielius. Jis to netgi neslėpė, o atvirkščiai - pabrėžė. - Retas atvejis, kada žmogus pasikeičia į gerąją pusę. - Gūžtelėjo pečiais, taip išreikšdamas, jog tai beveik neįmanoma. Danielius nenorėjo jaustis tuo silpnu padaru, kuriuo visi naudodavosi ir darydavo su juo ką nori. Jam patiko jausti galią, srūvančią jo venomis ir matyti baimę, kuomet jis būdavo šalia savo medžiojamo objekto. Jis jautė nerimo bangas, sklindančias ir iš Rebekos, ir tai jam pridėjo kiek pasitikėjimo taškų į jo sąskaitą. Nors, kurgi jų gali būti daugiau, šia būdo savybe jis nesiskundė.
- Jeigu rimtai, tai nerūpi, tik norėjau palaikyti pokalbį. - Danielius dirstelėjo į merginą bei jo veide pasirodė menkas šypsnis. Dalinai galbūt ir kokių 10 iš 100 procentų jam ir rūpėjo, liko kažkoks smulkus, menkas domėjimasis blondinukės gyvenimu, tačiau jis niekada to nepripažins. Kaip mergina nemėgo žemintis, taip ir Danielius niekada neleido sau tokios "garbės".
Pradėjus savotišką egzorcizmo seansą, vaikinui nė velnio jos nebuvo gaila. Jis jautė lyg ir tokį sadistišką pasitenkinimą, kuomet krauas tryško pro kraštus, bei varvėjo iš Rebekos rankų, įkalintų Danieliaus spąstuose. Buvo galima pastebėti, jog vilkiškoji Danieliaus pusė bunda, kadangi jeigu iš pradžių ir buvo kokio žmogiškumo pėdsakų, matomų Danieliaus akyse, tai dabar jo visas gerumas sklendėjo aklinoje tamsoje. Eidamas link jos, jis perbraukė pirštu per savo kaklu, norėdamas pažiūrėti, ar buvo kokių nuostolių. Ant piršto pagalvėlių liko kiek kraujo, tad peršasi išvada, jog manikiūrininkės padailinti nagučiai visgi pabuvojo jo kakle. Dar spėjo priartėti prie merginos, tačiau neilgam, kadangi jos aktoriniai gebėjimai praiveržė, ir Danielis daliai sekundės išsiblaškė, ir to pasekoje jis vėl skraidė. Sugriežęds dantimis jis trūksmingai įkvėpė oro, stengdamasis neišleisti nė menkiausio garselio. Nulinčiuojant Danielių, taip savotiškai prikalant jį prie žemės su tuo pačiu savadarbiu kuolu, kuris jau pabuvojęs buvo Rebekos viduje, gali sukelti kiek nešvarių minčių, tačiau jas užgožė susitvenkęs skausmas delno dalyje. Iškvepiant orą pasigirdo urzgimas, kadangi Danielių erzino svetimkūnis jo delne, ką jau kalbėti apie veriantį skausmą. Merginai pradėjus velėti jo šonus, vilkolakis kiek galėdamas susirietė į kamuoliuką, kad kuo mažiau jam tektų smūgių. Galėjo,žinoma, išsisukti, tačiau jam trukdė kuolas, neleisdamas pajudėti iš vietos. Tad sukaupęs visas jėgas jis išėmė kuolą, tai palydėdamas skausmingu atodūsiu, bei atsikeldamas ant kojų. Stovėjo kiek susikūprinęs, tačiau akyse ruseno pyktis merginai, kuris sukilo dar daugiau, susimaišęs su asmeninėm skriaudom bei tiesiog egzistencije pareiga, kuri buvo viena iš pagrindinių diegimo variklių jo gyvenime. Tad greitai atsidūrė prie jos. Jų nosis skyrė gal koks milimetras. Lyžtelėjęs lūpą, jis dėbtelėjo į ją bei perbraukė kruvinu pirštu jai per lūpas, taip jas sutepdamas savo krauju. - Čia tu, Rebeka,labai klysti nuvertindama mūsų rasę. Nesam mes tokie žemi rūšių hierarchijoje. -piktai košė savo žodžius. Prisiminė visus blogus momentus jo gyvenime, tėvų mirtį, ir panašius dalykus, tai privertė Danieliaus akis vėl sužaižaruoti geltoniu, bei atsirasti šiokioms tokioms vilkolakiškoms iltis. Nieko nelaukęs priartėjo prie merginos kaklo, bei įkando jai. - Reikėjo mane negyvai užspardyti, kol galėjai. Dabar tave silpnins mano tas įkandimas, persekios haliucinacijos, kol galų gale tu nugaiši. Manau, tada mes suvesim su tavim sąskaitas. O viskas galėjo būti kitaip. - caktelėjo liežuviuku, bei vienu judu nusuko jai galvą, taip leisdamas jai susmukti ant grindų. Praras šiek tiek laiko, kol atsipeikės, tada gal permąstys apie visus savo blogus darbus. Blogos mergaitės retai kada aplanko geri dalykai, šiuo atveju taip irgi buvo. Žinojo, kad jie dar susitiks, kadangi Hardwellų kraujas yra priešnuodis nuo tokio tipo įkandimų. Galbūt jis ieškojo dingsties vėl su ja susitikti? Nežinia. Tačiau žmogiškumo jame nebebuvo likę, ir vargų kas jame tą jausmą sugebės pažadinti. Gūžtelėjęs pečiais jis nusisuko ant kulno, bei jau norėjo eiti, tačiau keliai pradėjo linkti nuo skausmo. Sukandęs dantis jis toliau ėjo, jausdamas staigius patamsėjimus akyse bei skausmą daugelyje vietų. Turbūt lūžo pora šonkaulių. Vargais negalais iššlubavo iš šios velnio iškvietimo aikštės, tikėdamasis dar vieno vizito. Tik čia jau merginos pasirinkimas bus - keliauti pas Danielių, ar geriau numirti vienai krūmuose, kur jos net niekas neieškos.

((Kur tęsim meet'ą?:DD))


I'll be your light, your match, your burning sun, I'll be the bright, in black that's makin' you run. And we'll feel alright, and we'll feel alright, 'Cause we'll work it out, yeah, we'll work it out.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

I'm so scared of the truth. Was I wrong for you? Nah I was made for you... Choking on love.

Posts :
404

Reputation :
36


RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   Pir. 03 21, 2016 4:51 am

((čia jau rašyt sveikatos nebeužteko ;DD teleportinaus ;) http://dangerouscity.forum.st/t6893-namelis-prie-ezero#112339 ))



I'm just a sucker for pain
I TORTURE YOU, TAKE MY HAND THROUGH THE FLAMES. I TORTURE YOU, I'M A SLAVE TO YOUR GAMES. I'M JUST A SUCKER FOR PAIN! I WANNA CHAIN YOU UP, I WANNA TIE YOU DOWN... I'M JUST A SUCKER FOR PAIN, I GOT THE SQUAD TATTED ON ME FROM MY NECK TO MY ANKLES.
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: aukščiausia krioklio atbrailos vieta   

 
aukščiausia krioklio atbrailos vieta
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: čia gyvena Justinas Bieber. :: ▲GILBERT'S :: ▲MIKAELSON'S-
Pereiti į: