rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Upė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6309
Reputation : 356
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Upė   Antr. 03 01, 2016 2:20 am

.


I’m going to smile, and my smile will sink down into your pupils, and heaven knows what it will become
After being away for months, to only come home and stay for about two days, I don’t know how much I’ve cried during the bus ride leaving home.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Helena Luna Whitlock
I don't want to repeat my innocence. I want the pleasure of losing it again
avatar
Posts : 3194
Reputation : 84
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 6:26 pm

Helena labai neapkęsdavo vilkolakių. Su jais dažniausiai ir turėdavo nemalonumų. Kad ir kaip būtų už antgamtines būtybes, bet ji nepriskyrė vilkolakių prie jų. Jai atrodė,kad jie paprasti mirtingieji žmonės, tiesiog sudebantys pavirsti į kiemsargį. Tą vakarą ji turėjo nebaigtų reikalų su vienu vilkolakių, kuris kažkaip susijęs buvo su Hardwellais. Helena bandė išpešti iš šio informaciją kuo daugiau apie šitos gaujos narius, tačiau šis visąlaik atsikalbinėjo ir nenorėjo išduoti tiesios. Ak tie šunėkai. Kaip visada išlieka ištikimi savo šeimininkams. Galiausiai šis pasišnekučiavimas virto brutaliomis muštynėmis, per kurias tiek vienas, tiek kitas buvo nemažai apdraskytas. Galiausiai Helena pasinaudojusi savo galiomis, privertė vilką save nusižudyti, peiliu pasidarant harakiri. Stebėdama šį vaizdą, net išsišiepė iš viso šito malonumo. Žudyti jai visad patiko, o ypač kitų rasių atstovus. Savo rasę Whitlock aukštino labiausiai iš visų ir tikėjo, kad tik džinai gali valdyti pasaulį, nes kitos rasės yra tam per silpnos. Galiausiai pritūpusi prie vilkolakio lavono, Helena išsitraukė savo durklą, kurį visada nešiojasi ir liepia kitiems su juo nusižudyti. Savo kruvina ranka nusivalė plaukus nuo veido ir tyliai atsiduso. Vis gi nebloga kova buvo.



MADNESS, MAYHEM, EROTIC VANDALISM, DEVASTATION OF INNUMERABLE SOULS - WHILE WE SCREAM AND PERISH, HISTORY LICKS A FINGER AND TURNS THE PAGE
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6309
Reputation : 356
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 6:56 pm

Vilkolakiai galbūt ir nebuvo tobulai pavojingi būdami vieni, tačiau gaujose jie tapdavo beveik nesunaikinami. Nepaisant to, kad paskutiniu metu vilkolakių rasės populiacija vis mažėjo, o klanų apskritai beveik nebebuvo, tai nereiškė, kad ši rasė baigė išnykti. Toli gražu. Komunikuodami ir bendradarbiaudami tarpusavyje vilkolakiai jau ilgą laiko tarpą stebėjo, kaip situacija keičiasi. Ta keista ramuma, buvusi miestuose, buvo tyla prieš audrą, ir visi tai suprato, žinodami, jog yra laiko klausimas, kada ledas įskils ir prasidės nesustabdomas potvynis.
Ethan'as neketino keliauti toli nuo namų, tačiau jautri vaikino uoslė visgi privertė jį apsigalvoti. Gerai pažįstamas vilkolakio kvapas tvyrojo ore, bylodamas apie neseniai čia buvusį padarą, o Ethan'as, turėdamas nuojautą, jog kažkas čia tikrai ne taip, mat jo ganėtinai geras draugas jau gerą savaitę nesiteikė nei atrašyti į žinutes, nei atsiliepti į skambučius, šoko į savo džipą ir atsidaręs langus bei įsijungęs šildymą mašinoje, patraukė nedideliais gamtos keliukais. Patikėkit, jis nė kiek nenustebo, kai atsidūrė netoli kalnų. Atoki vieta. Mažai akių. Puiki teritorija surengti pasalai. Būtent į ją Hardwell'as manėsi ir pakliuvęs. Galbūt jis ir buvo kiek paranojiškas, bet žinant, kaip kai kurie nemėgsta Hardwell'ų klano vilkolakių, nebuvo nieko keisto, kad daugelis mėgindavo jais atsikratyti. Vienaip, ar kitaip.
Pastatęs mašiną kažkokio keliuko pakraštyje, vilkolakis išlipo, pakankamai tvirtais žingsniais pasileisdamas pirmyn, tekančios upės link. Sekti stipriu kvapu buvo lengviausia šios dienos užduotis, vaikiną labiau neramino tai, kas jo gali laukti toje vietoje, į kurią jis ir keliavo. Neįprastus garsus jis išgirdo likus keliems metrams iki upės. Prikandęs lūpą, Ethan'as mikliai užlindo už krūmų, nesutraškindamas nei šakelės. Aplinkui nebuvo daug medžių, todėl geros priedangos gauti jis tikrai nesitikėjo, tačiau laimėti sau daugiau laiko vertėjo pamėginti. Kilstelėjęs galvą, apžvelgė aplinką ir žvilgsnį sustabdė ties dviem personom, buvusiom prie pat kranto. Deja, vilkolakis, kurį Ethan'as pažinojo tikrai ilgą laiko tarpą, jau gulėjo paskendęs savo paties kraujyje, o milžiniška raudona dėmė ant pilvo vertė suvokti, kas čia ką tik įvyko. Hardwell'ui reikėjo begalės pastangų, kad dabar pat nenuneštų tai psichei, stovėjusiai šalia, galvos. Paslėpęs galvą tarp krūmų, bebaigusių numesti visus lapus, šakelių, Ethan'as giliai įkvėpė oro ir sugniaužė kumščius. Ausyse mažumėlę ūžė, o pyktis jau skverbėsi į smegenis. Mąstyti racionaliai darėsi sunku. Jis nežinojo, kas ta mergina, buvusi prie lavono. Aplinkybės leido daryti išvadą, kad tikrai ne žmogus. Užsišokti ant kitos rasės vienam buvo savižudiškas žingsnis, tačiau negęstantis vaikino impulsyvumas darė savo. Galų gale, jis juk negalėjo jos taip lengvai paleisti. Kita šios psichopatės auka galėjo būti Hardwell'ų klano narys.
Išniręs iš už krūmų, nieko nelaukdamas abejingu veidu nužygiavo tiesiai prie tos moteriškės ir sustojo už lygiai metro nuo jos. Akys įsmigo į merginos nugarą, o žvilgsnis toli gražu nebuvo draugiškas. Įspėjamasis, grėsmingas urzgimas atsklido iš vilkolakio gerklės, o akys iš karto suspindo ryškia geltonai topazine spalva. Jeigu ji norėjo Hardwell'o - jį ir gavo. Ethan'as nematė reikalo čia smulkintis, mat mergina tikrai žinojo viską apie vilkolakius ir jeigu juos žudė, tai vaikino pareiga buvo sužinoti bent jau jos motyvą.
- Pasitrauk nuo jo. Dabar, - tarė nenuleisdamas savo akių nuo merginos nugaros nei akimirkai. Kiekvienas raumuo vilkolakio kūne buvo įsitempęs, mat jis naiviai netikėjo, jog mergina taip aklai jam paklus. Nereikėjo būti genijumi, kad suprastum, kokios kraujo upės čia tuoj pasileis.


I’m going to smile, and my smile will sink down into your pupils, and heaven knows what it will become
After being away for months, to only come home and stay for about two days, I don’t know how much I’ve cried during the bus ride leaving home.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Helena Luna Whitlock
I don't want to repeat my innocence. I want the pleasure of losing it again
avatar
Posts : 3194
Reputation : 84
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 7:46 pm

Per savo gyvenimą, Helena yra nužudžiusi nesuskaičiuojamą skaičių žmonių ir kitų rasių atstovų. Savo pirmaisiais metai, kai tapo džinė, ji kaip ir visi buvo silpna ir neišukdyta asmenybė, kuri dar buvo pradžiamokslė. Brolis buvo tas ,kuris padėjo pradžioje su galiomis ir maitinimu. Tačiau gyvenimui susiklosčius taip, kad vyresnėlis turėjo išvykti, Helena paliko viena. Tačiau tai nenuliūdino jos. Kaip itk atvirkščiai. Ji darė viską ,kad galiausiai galėtų tapti galinga džine, kurią nužudyti nebūtų taip jau ir lengva, o gal net neįmanoma.. Visus metus ši mergina paaukojo džinų rasės domėjimuisi, galių tobulinimui ir kitų rasių pažinimui. Kadangi besitreniruodama ši nužudė tūkstančiais žmonių, Luna buvo priversta keliauti iš vienos vietos į kitą, kad taip uždangstytų savo pėdsakus ir nebūtų pričiupta kitų ar rasių ar net žmonių. Taip keliaudama po pasaulį pati Whitlock išmoko net ir kovos menų, kuriuos dažnai panaudodavo kovose, kai minčių kontrole nenusisekdavo. Ši mergina gal tik iš išvaizdos atrodė saldi , graži ir trapi, tačiau viduje... ji buvo tikra demonė. Nekentė visų aplinkinių ir gerbė tik savo artimuosius. Todėl visai ir nenuostabu, kad laikui bėgant atiminėdavo kitų rasių atstovų gyvybes. Whitlock darydavo tai su didžiuliu pasitenkinimu  ir džiaugsmu. Kartais net jos smegenėlės tiap pačiuoždavo, jog jos sulaikyti būdavo neįmanoma. O tie kas bandė, jau senai guli penkiomis pėdomis po žeme. Mat ši mergina tiesiog paaukojo savo daug metų vient tik tam, kad vėliau galėtų būti nepriklausoma galinga džinė, su kuria nevertėtų prasidėti.
Apsilaižiusi lūpas, Helena šiek tiek apsitvarkė savo paltuką ,kuris buso susijaukęs ir net caktelėjo liežuviu, pamatydama ,kad visas kruvinas. O šis apdaras taip jai patiko.. Galiausiai išmetusi šias mintis iš galvos, Luna žaidė su savo durklu rankose iki tol, kol išgirdo tolumoje žingsnius. Tikrai nemanė, kad tokiame dievo užmirštame kampelyje kažkas galėtų lankytis. Na, bet nėra to blogo ,kasneišeitų į gerą. Gal būt šiandien jos linksmybės nesibaigė ir galės pasilinksminti toliau. Atsisėdusi ant vilkolakio lavono,susidėjo koją ant kojos ir laukė pasirodančio vaikino. Žinojo, kad jis tikrai pasirodys, nes normaliai žmogus pabėgtų, pamatęs tokį kraupų vaizdą. Sulaukusi vaikino pasirodymo, Helena galiausiai pakėlė savo akis į vaikiną ir net nusišypsojo išvydusi šį jaunuolį. Na, ką, gaila bus tokį gražų veidelį žudyti, tačiau...happens.
- Šiandien Hardwellams tikrai ne pati geriausia diena, - sumurmėjusi pasukiojo savo durklą rankose. Pirštuku perbraukė per aštrius ašmenis ir tada vėl pakėlė žvilgsnį į vaikiną. - Patarčiau apsisukti.., - pirštuku parodė apsisukimą. - Ir nešti kuo toliau savo subinę, kol neatsidūrei šalia savo draugelio, - pasakiusi šyptelėjo ir kruvina ranka, pasitvarkė savo rudus plaukus. Buvo truputėli išvargusi nuo šitos kovos su vilkolakiu, todėl dabar viskas ko norėjo, buvo karšta vonia ir sex on the beach kokteilis rankose. Tiesą sakant, tingėjo dabar cackintis su dar vienu vilkiuku.
- Na..,bet jei nori savo draugo.., - Helena lėtai atsistojo nuo lavono, nupjovė durklu jo galvą ir paėmė į rankas. - Prašom, galėsi pasipuošti svetainę, - numetusi vaikino galvą prie Hardwello kojų, nusišypsojo visa patenkinta ir susikryžiavo rankas ant krūtinės, laukdama kol šis vaikinas tiesiog paliks šią vietą ir nueis savais keliais, neebtrukdydamas Whitlock planams.



MADNESS, MAYHEM, EROTIC VANDALISM, DEVASTATION OF INNUMERABLE SOULS - WHILE WE SCREAM AND PERISH, HISTORY LICKS A FINGER AND TURNS THE PAGE
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6309
Reputation : 356
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 8:14 pm

Visiems, pažįstantiems Hardwell'ų klaną, buvo aišku vienas dalykas - provokuoti šių vilkolakių tikrai nėra patartina. Ko gero visi klano nariai mokėjo užsiplieksti lyg degtukai, o liepsnas vėliau numalšinti tapdavo itin sunku. Šitą taisyklę ypatingai galėjai pritaikyti Ethan'ui. Vienas jauniausių vaikų klane, tačiau neabejotinai karštakošiškiausias. Dėl tokios savo savybės jis tapdavo lengvu taikiniu, mat pasidavęs instinktams jis būdavo itin nuspėjamas. Blogiausia dalis buvo ta, kad būtent agresija jį ir gynė kovoti. Tai buvo tarytum pagrindinis jo arkliukas, suteikiantis motyvacijos nepasiduoti. Na, bet ko gero visur yra svarstyklės, kurios atsverdavo visus pliusus ir minusus, ne išimtis buvo ir tai.
Nužudyti vilkolakį buvo viena, tačiau šitaip išniekinti palaikus jau atrodė aukščiau visko. Ethan'as net nusuko žvilgsnį, vos tik nupjauta galva atsirideno prie jo kojų. Skrandis apsivertė aukštyn kojomis. Faktas, kad tokių skerdynių vaizdų jis jau buvo matęs, nė kiek nepalengvino to pykinimo, pamačius vieną ar kitą kūno dalį, besivoliojančią atskirai nuo pačio kūno. Tai buvo šlykštu ir Hardwell'as nesuvokė, kaip mergina apskritai gali tai sau leisti. Demonstruodama savo pranašumą ji parodė tik vieną dalyką - besąlygišką dėmesio troškimą. Taip, pačiam vaikinui irgi pasitaikė toks gyvenimo periodas, kai žudymas buvo pagrindinis dalykas, besisukęs galvoje. Nesvarbu kas pasitaikydavo jo kelyje - žmogus, vampyras, džinas... Jis nužudydavo visus. Bet. Galiausiai jis liovėsi. Grįžo į blaivų protą. Deja, mergina, panašu, net nesistengė liautis skerdusi visko, kas pakliūdavo į jos akiratį.
- Dieve, kokia tu nesveika... - papurtė galvą ir peržengęs šalia gulėjusią galvą, atsidūrė pora žingsnių arčiau merginos. - Negi niekas neminėjo, kad už tokius darbelius visada reikia atsakyti? - išspaudęs gana pašaipu vypsnį, Ethan'as akimirksniu atgniaužė vieną savo kumštį, parodydamas tobulai aštrius, vilkolakiškus nagus. - Žinai, skerdike gali būti ne tik tu, - iškvėpdamas orą pro burną tarstelėjo. Galbūt vaikinas ir atrodė pernelyg ramus, tačiau to toli gražu nebuvo. Kraujas venose vis dar virė, o širdis plakė, ko gero, trigubai greičiau nei turėtų. Tikrai buvo laiko klausimas, kada tas įsiūtis prasiverš ir vaikinas stačia galva į jį ners.
- Siūlyčiau pateikti man savo artimųjų adresą, juk reikės kažkam nusiųsti tavo kūno dalis. Argi ne taip, mieloji? - ironiškai kilstelėjo lūpų kamputį žengdamas dar keletą žingsnių arčiau merginos.


I’m going to smile, and my smile will sink down into your pupils, and heaven knows what it will become
After being away for months, to only come home and stay for about two days, I don’t know how much I’ve cried during the bus ride leaving home.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Helena Luna Whitlock
I don't want to repeat my innocence. I want the pleasure of losing it again
avatar
Posts : 3194
Reputation : 84
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 11:23 pm

Ką Helena tikrai mokėjo, tai buvo provokavimas ir manipuliavimas. Be šių dviejų dalykų rudaplaukė negalėjo gyventi. Mergina tikrai nebuvo iš tų karštakošių. Ji visada labiau būdavo panašesnė į psichę ar sociopatę, nes iš tiesų savo aukas priversdavo išsirauti žarnas ir stebėdama tokius vaizdus, Helena būdavo su šypsena veide. Net kai ją kažkas užpuldavo, stengdavosi viską išspręsti per sarkazmą ir savo minčių kontrolės galia. Pačiai merginai dažnai patikdavo išprovokuoti tai vieną, tai kitą būtybę. Kerštą Whitlock tiesiog dievindavo. Savo pirmąjį nuskriaudėją ji pakabino ant baslio vidurį miesto centro kartu su jo trijais vaikais mirtinai nukraujuoti. Tikriausiai dabar bus klausimas, kaip tokia mergina, atrodanti lyg paprastas žmogus, galėtų pasielgti taip šaltakraujiškai. Tačiau atsakymas paprastas. Ji užaugo džinų šeimoje, kurie nebuvo patys mieliausi. Žiaurumą Helena matė jau nuo pirmų dienų, tad su tuo ji ir susigyveno. O laikui bėgant pati ji pajuto sociopatęs gyslelę, todėl ir nenuostabu buvo, kad tapo džine.
Išgirdusi vaikino repliką tiesiog garsiai nusikvatojo ir nežymiai apsilaižiusi lūpas, pasidėjo vieną ranką ant klubo.
- Sveikas atvykęs į tikrąjį pasauli, - visa išsišiepusi išskleidė rankas į šonus ir šiek tiek pasukiojo, kad jos žodžiai būtų bent kiek vaizdingesni. - Negi niekas tau nesakė, kad naktimis vienam vaikščioti pavojinga, o su nepažįstamaisiais kalbėti ,taip pat ne per geriausia idėja? - kiek palenkusi galvą vaikino pusėn, klausiamai iškėlė antakius ir tada kilstelėjo lūpų kampučius. Pamačiusi vaikino nagučius tyliai atsiduso, nes šiandien pailsėti negalės ir teks vėl savo drabužėlius susitepti. - Ach, tie Hardwellai...niekad nepasimoko iš savo klaidų...visada kiša nosį ten kur nereikia.., - bekalbėdama vaikštinėjo ratais aplink vaikiną. Kas kart perbraukė savo durklu jam per kožą nestipriai, bet ,kad nugaroje pajaustų kažkokį braižymą. Po vaikino klausimo, Helena sustojo priešais jį ir durklą sustabdė prie jo gerkles, leisdama jam pajausti šaltą metalą.
- Nejau tikrai nori, kad subjauročiau tavo dailų veidelį.., - pakreipusi galvą į šoną, durklu perbraukė jam per žandą, palikdavo vos įspaustą ruožą, kuriame iš kart pasirodė keli kraujo lašeliai. O pačios merginos veide atsirado klastinga šypsena.



MADNESS, MAYHEM, EROTIC VANDALISM, DEVASTATION OF INNUMERABLE SOULS - WHILE WE SCREAM AND PERISH, HISTORY LICKS A FINGER AND TURNS THE PAGE
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6309
Reputation : 356
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Antr. 11 01, 2016 11:39 pm

Tas kankinamas merginos lėtumas, bandant jį suerzinti, iš tikrųjų veikė, mat kuo toliau, tuo irzlesnis jautėsi vilkolakis. Jis neketino taip lengvai pasiduoti tiems manipuliaciniams žaidimėliams, kuriuos mergina bandė žaisti, todėl kantriai, sukandęs dantis, sekė kiekvieną merginos judesį, nė akimirkai nepaleisdamas jos iš akių. Durklas, nuolatos besisukantis prie jo, nekėlė didelio pasitikėjimo savimi. Pirma mintis, šovusi vaikinui į galvą, kad toji psichopatė yra vilkolakių medžiotoja. Šiose apylinkėse jų tikrai pasitaikydavo, tačiau su tokia beprotybės stadija Ethan'ui nebuvo tekę susidurti. Deja, tokia mintis buvo greitai nuvyta į šalį, mat žmonės vis tiek turi kažkiek moralės, ir nepultų pjauti galvos... Nors... visko šiame gyvenime būna. Vaikinas negalėjo būti tikras, su kokia rase susidūrė, o tai ir stabdė visą plano kūrimo procesą. Be jokios abejonės, bet kuriuo metu jis galėjo tiesiog pulti, susmeigti savo nagus tai merginai į kaklą ir tiesiog šį perdrėksti, leidžiant jai springti savo pačios krauju, bet... brutalių veiksmų jis ketino imtis vėliau. Jeigu ji nori žaisti, tebūnie. Tik Ethan'o žaidimai nebūdavo tokie 'malonūs' kaip jos.
- Puikiai galiu savimi pasirūpinti, dėkui už rūpestį, - kiek kandžiai atrėžė vis dar mėgindamas kontroliuoti norą sudraskyti greta vaikštinėjančią psichopatę. - Tu čia Helovyno dvasią pagavus, ar visada lunatikės vaidmenį atlieki? - vyptelėjo sekdamas merginą akimis. Jeigu pasikandžioti, tai abiems. Žodžių žaismas visuomet buvo vaikino stichija, mat ieškoti žodžio kišenėje jam dažniausiai neprireikdavo. Įdomu, iš ko jis tai paveldėjo..?
- Hm... kokia tu geranoriška. Aš ketinau tave palikti apskritai be veido, - nusišypsojo ir vienu mikliu judesiu sugavo merginos ranką, suleisdamas į jos dilbį savo nagus. - Sakyčiau, kad bus gaila draskyti tave į gabalus... bet paprastai nemeluoju, tad, - kilstelėjo lūpų kamputį ir laisvąją ranka nusivalė ant skruosto nutekėjusią kraujo srovelę.


I’m going to smile, and my smile will sink down into your pupils, and heaven knows what it will become
After being away for months, to only come home and stay for about two days, I don’t know how much I’ve cried during the bus ride leaving home.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Helena Luna Whitlock
I don't want to repeat my innocence. I want the pleasure of losing it again
avatar
Posts : 3194
Reputation : 84
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Kv. 11 03, 2016 7:22 pm

(sorry, biski unike darbo turejau:(( )

Helenai tai buvo nė motais ar Ethan pratrūks ir bus šaltakraujiška kova ar tiesiog nueis savais keliais. Visi jai variantai tiko. Na, paspirgint vilkiuką tikrai būtų didelis malonumas, bet jau taip rūbelių buvo gaila. Gailėjosi, jog būtent šiuos apsivilko. Ech, tas moterų gyvenimas. Nuvijusi šalin tas mintis, susikoncentravo tiek vaikinu ir bandė žaisti jo mintimis. Iš vidaus Lunai jau pradėjo veržtis demonai kurie prašyte prašėsi pasilinksminimo su vilkolakiu.
- Žinok aš dabar tavo gyvenimo šmėkla ir greit virsiu į giltinę, - sustojusi ties vaikino veidų,palenkė galvą šiek tiek link jo pusės ir net psichopatiškai išsišiepė. Kiek ilgiau įsižiūrėjusi į vaikino akis, Whitlock galiausiai įlindo į jo galvą, pasinaudodama savo galiomis. Paskaičiusi jo mintis, net šyptelėjo, tačiau nudžiugo, kad turi reikalų su Hardwellu. Pagaliau vienu bus mažiau šiame gražiame ir tamsiame pasaulyje. - Jeigu būsi geras, tai padarysiu taip, kad tavo šeimynėlė galėtų atpažinti dar tavo kūną, - pamosikavusi durklu ore, Helena galiausiai sučiaupė lūpas ir nenuleido žvilgsnio nuo vaikino. Iš po lėto pradėjo manipuliuoti jo mintis. Pradžiai pradėjo siųsti skausmo signalus, kurie vis su sekundėmis didėjo ir didėjo, kol galiausiai virto į visišką agoniją. Paprastas žmogus tikriausiai sunkiai tai išgyventų, bet kadangi Ethan buvo vilkolakis, Helena žinojo, kad tai iškęs, tik jai įdomu buvo kiek laiko jis išgyvens ir kiek jos sumąstytų užduočių jis praeis.



MADNESS, MAYHEM, EROTIC VANDALISM, DEVASTATION OF INNUMERABLE SOULS - WHILE WE SCREAM AND PERISH, HISTORY LICKS A FINGER AND TURNS THE PAGE
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6309
Reputation : 356
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   Št. 11 05, 2016 2:10 pm

(viskas gerai, aš pati šitom dienom namie retas svečias būnu xd)

Mergina nebuvo vienintelė grasinanti Ethan'ui mirtimi. Prie požeminio pasaulio slenksčio vaikinas buvo atsidūręs, tikriausiai, ne kartą ir net ne du. Bandyti sumažinti Hardwell'ų populiaciją tapo pakankamai populiariu užsiėmimu Čikagos mieste, todėl tokie grasinimai dėl susidorojimo vilkolakio taip smarkiai ir nebeveikė. Žodžiai lieka žodžiais, kol neįrodai jų veiksmais, o šalimais stovinti tamsiaplaukė vien tik ir mėtėsi tuščiais pažadais į kairę ir į dešinę, versdama Ethan'ą kilstelėti antakius. Būtų tikrai paprasta tiesiog jai pačiai nunešti galvą nuo kūno, bet tokia mirtis atrodė pernelyg lengva.
- Bla bla bla, dar daugiau grasinimų iš tavo pusės. Mane sunkoka išgąsdinti, jei nepastebėjai... Pakankamai šalti mano nervai, abejoju, ar kažką pasieksi savo pasakojimais, kaip mano šeima manęs nebeatpažins... - vyptelėjo. Na, dėl tos dalies apie šaltus nervus Ethan'as kiek melavo, mat pas jį tokių nelabai buvo, tačiau sukurti šiokį tokį įvaizdį reikėjo, o ir išprovokuoti pirmą merginos veiksmą atrodė kaip gera idėja. Deja. Vilkolakis smarkiai klydo, mat po kelių akimirkų galvoje pradėjęs didėti skausmas privertė jį atitraukti savo ranką nuo merginos ir žengtelėti žingsnį atgal, sukandant dantis. Nenuostabu, kad po tokių skausmo bangų vaikino akys ir vėl ėmė šviesti geltonojo topazo spalva. Paprastai tokie vaizdai nežadėdavo nieko gero, nes jeigu vaikinas jau ir pagaudavo tą pykčio bangą, provokuojančią pasivertimą į vilkolakį, retai galėdavo save kontroliuoti. Šį kartą skausmas visoje galvoje tikrai blaškė, mat Hardwell'as vos sugebėjo jį pakelti. Bandydamas pajungti savo blaivą mąstymą, tik per miglą suvokė, jog turi reikalą su džine, o tai jau buvo pakankamai bloga žinia, mat, kiek prisiminė iš tėvo pasakojimų, šitie padarai turėjo visišką minčių kontrolę. Bet kokie akivaizdūs mėginimai juos nužudyti nueitų šuniui ant uodegos. Bet štai ir vėl dilema - per baisią migreną vaikinas niekaip negalėjo sumąstyti kažkokios strategijos, kaip šitą merginą nuginkluoti.
- Tu šito taip... pasigailėsi, - iškošęs pro sukąstus dantis Ethan'as viena ranka prilietė smilkinį, kuris, rodės, tuoj sprogs, ir prisivertė žengti žingsnį merginos link. Su džinais vaikinui neteko susidurti dažnai, o kovoti su tokiu apskritai buvo tarytum naujas dalykas. Jis aiškiai suvokė, kad pastiprinimo čia jam reikia labiau, nei bet kada, tačiau tie kvaili principai, per kuriuos jis, ko gero, gaus galą, neleido į rankas paimti telefono. Vietoje to, kęsdamas milžinišką skausmą galvoje, vaikinas stengėsi prisiminti, ką apskritai žino apie džinų rūšį ir kokios yra jų silpnosios vietos, bet, aišku, į tėvo pasakojimus Ethan'as retai kreipdavo dėmesį, o dabar tai visu gražumu atsisuko prieš patį tamsiaplaukį.


I’m going to smile, and my smile will sink down into your pupils, and heaven knows what it will become
After being away for months, to only come home and stay for about two days, I don’t know how much I’ve cried during the bus ride leaving home.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Upė   

Atgal į viršų Go down
 
Upė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: čia gyvena Justinas Bieber. :: ▲GILBERT'S :: ▲MIKAELSON'S-
Pereiti į: