rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Kalnų takelis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
avatar
Posts : 4840
Reputation : 289
City : Čikaga
Amžius : 23
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalnų takelis   Kv. 24 03 2016 - 22:54

- Matai, aš sugebu pasikeisti, praeitą kart kai pasidariau laisvadienį, ėjau į Vilte į atrakcijonų parką, kuriame jai tikrai patikto-išsišiepė prisiminęs tą dieną, kai su dukra smagiai leido laiką. - Galiu sau leisti laisvadienius, kai manęs tą dieną niekas nenori nužudyti, o tos dienos iš ties gan net keistos-truktelėjo pečiais, jau seniai nebuvo taip ramu, kad Klausas galėtų poilsiauti, žinoma, tai nebuvo į naudą ir jis pats tai žinojo, kaip sakoma tyla prieš audra.
- Bet juk tu jų, karalienė, neatrodo, jog turėtumėt taip gyventi-truktelėjo pečiais, bet jis puikiai suprato Heilę, visgi Jaksonas ir Elijus, ne vienas o du čiūvai, kuriems ji jautė ar vis dar jaučia kažką, Klausas panašiose pinklėsė buvo, todėl puikiai ją suprato. Bet jis nebūtų jis, jeigu sugalvotu guosti, kad viskas bus gerai, to jis nusprendė nedaryti.



   
I'm trying to be better than yesterday.
I am learning to love the sound of my feet walking away from things not meant for me.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://sunsain.livejournal.com/ Online
Giselle Sevill-D'aramatiz
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
Posts : 2393
Reputation : 107
City : Čikaga
Amžius : 20/3000
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalnų takelis   Pen. 4 11 2016 - 21:57

Tyla, aplink vien medžiai ir tvirtos kalnų uolos, vien todėl, kad jis tebuvo kalno papėdėje. Žingsniavo senai, pačios gamtos, sukurtu praėjimu - savotišku takeliu.
Ethen'as, turbūt labiausiai prie ryškių šviesos šaltinių pripratęs aiškiaregys, gebantis dirbti, net su šiokiu tokiu skausmu. Ironiška, naktį spruko tolyn, nuo miesto šviesų. Kartais jam užeidavo noras pasprukti, galbūt čia kaltas vienas iš tėvų, jei tiksliau tas džinas. Kodėl? Na, Ethen'as turėjo tokią įdomią teoriją, visas antgamtiškas būtybes klijavo prie gamtos, lyg kokius gyvūnus. Ne, jie nebuvo gyvūnai, jie buvo mąstančios būtybės, tačiau labiau tiko gamtai ir jos paslaptims, nei sakykim žmonės. Šitas vyras buvo lyg stulpas tarp tų ir tų, jam nepatiko tokia padėtis, daugeliu atžvilgių galėjo būti silpnesnis už kitas įdomesnes būtybes. Jo kūnas irgi buvo gležnas, kaip žmogaus, nors jis buvo stiprus visais kitais atžvilgiais. Turėjo ir fizinės jėgos.
Kas erzino dar labiau ta nežinomybė, kurią pusę rinktis. Jis juk priklausė abiems pasauliams, ir kai ėmė drumstis vanduo, kilti kažkokie nelemti nemalonumai, Ethen'as išsikėlė dar vieną teoriją tarp tų kitų, kad jis tiesiog turi išsirinkti vieną pusę, dėl to jam sunkiau. Vyras atsiduso, na žmonės yra silpni padarai, daugelį jų, net medžiotojus, jis niekina. Kartais jam žmonių gaila, vien dėl to, kad kadaise klaikiai stipriai mylėjo žmonių merginą, galbūt tebemyli ir dabar. Juodas batas paspyrė akmenuką pasitaikiusį kelyje, rankos buvo sukištos į prabangių kelnių kišenes. O taip, jas jis įsigijo apsukęs kelis žmogiūkščius, jie tikrai pasirengę pakloti nemenkas sumeles už tai, kad sužinotų savo ateitį. Juokinga.
Vyras nė nepajuto, kad medžiai kiek praretėjo. Pakėlė galvą į dangų, mėnulio nebuvo matyti, vien žvaigždės. Aišku, dabar turėjo būti jaunaties pradžia, todėl čia tvyro didesnė prieblanda nei įprastai. Staiga jis nusprendė kažką išgirdęs, akylos akys praskrodė tamsą. Tiesa, jis pirmiau pajuto, nei išgirdo. Stiprios emocijos turi savo aidą, o tokiam stipriam aiškiaregiui, kaip Ethen'as, tai lengviau nei pienės pūką nupūsti su vėjeliu. Užantyje jis turėjo įmantrų peilį, bei mažą šaunamąjį ginklą - tokie laikai, kad nesisaugodamas, kažkur lysti nė neketino. Tokiems, kaip jis dar sunkiau, visi tik pasipylė iš kampų su prašymais pakeisti kažkieno prisiminimus, pratrinti atmintį, išnaršyti mintis. Beveik neturėdavo pasirinkimo, kai tekdavo imti sprendimus paklusti ar ne.
- Išlįsk, išlįsk, - pasakė, veide jau žaidė šypsena.
Ginklo jis nesigriebė, net į žmogaus mintis nelindo, buvo aišku tik tiek, kad tas žmogus ne šiaip koks klajoklis stuobrys. Tai patyręs, ir daug išmanantis asmuo, Ethen'as galėjo tuoj pat patvirtinti čia esant medžiotoją. Staiga jį ėmė jaudinti žaidimo galimybė, keistos kovos, kas kad dar nepasirinko pusės? Čia bus puiki proga apsispręsti, tas anas asmuo, draugiškumu, įvairiausiems antgamtiško pasaulio atstovams, nespinduliavo. Ir atsitik tu taip, kad pats Ethen'as tam antgamtiškam pasauliui priklausė.
Vyras pasisuko į tą pusę, kur sklido didžiausios emocijos. Takelio akmenukai pasižarstė į visas puses. Vėjo nebuvo, tvyrojo keista tamsumo atmosfera, jis negalėjo jos prasklaidyti. Medžiai buvo klaikiai ramūs, o žvaigždės šaltai spindėjo naktyje.



feminism means gender equality;
whatever your purpose is in this universe, it will shine through if you just surrender and you let yourself radiate in the most powerful way.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Diana Adelyn Denham
Geriantiems nealkoholinį alų noriu palinkėti dar ir neorgazminio sekso
avatar
Posts : 31135
Reputation : 321
Amžius : 22(929)
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalnų takelis   Pen. 4 11 2016 - 22:48

Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau Diana sugebėjo išgirsti apie karo pradžią. Kadangi puikiai žinojo, jog broliai susitvarkys Evanston'e, šį karta medžiotoja nusprendė įrodyti, jog yra geresnė už tėvų likusias atžalas ir gali pati viena susitvarkyti su įvairiomis būtybėmis. Apsiginklavusi savo mėgiamais ginklais, ji pamažu artėjo link kalnų. Durklas saugiai gulėjo paltuko kišenėje, o šautuvas su medinėmis kulkomis buvo saugiai paslėptas medžiotojos bate.
Visgi, Dia nebuvo iš eilinių medžiotojų, kurios tai darė iš keršto arba dėl to, jog prisiskaitė kokių nors pasakų apie mistines būtybes. Medžiojimas buvo Meyer'ių šeimos palikimas, kurį Jeanne labai gerbė ir tausojo. Kadangi jos vaikystė nebuvo viena iš lengvųjų, tad nenuostabu, kad ji į šią sritį įdėjo daug daugiau darbo nei bet kuris jos brolis. Merginai teko kentėti tėvo spaudimą ir brolių piktas replikas. Visa tai ją motyvavo siekti daugiau ir nepasiduoti bet kokioje kovoje.
Prieš keletą metų, Diana apturėjo gan neblogą medžioklę kalnuose, todėl šį žvarbų vakarą ji pasirinko užklysti čia dar karta. Ji buvo beveik tikra, kad mistinės būtybės šitame mieste taip pat mėtosi ant kiekvieno kampo, kaip ir Evanston'e. Lėtai eidama kalnų takeliu, tolumoje įžvelgė vyriškio siluetą. Jautė, kaip įsitempia kiekviena jos kūno dalis ir ji ėmė kiek tyliau dėti žingsnius, taip artindamasi prie tikriausiai būsimo taikinio. Medžiotoja spėjo prieiti ganėtinai arti, jog išgirstų Ethen'o žodžius. Kiek suglumusi sustojo vietoje ir rankoje stipriai suspaudė durklą. Diana buvo gan suglumusi, jog jis taip lengvai išgirdo ją besiartinančią. Norėdama patikrinti ar jis ne vampyras, durklą spaudė tol, kol prasipjovė savo plaštaką. Žinojo, jog jeigu tai siurbelė - kraujui ji neatsispirs.
Meyer laikėsi ganėtinai saugaus atstumo nuo nepažįstamojo, mat nežinojo, ko tikėtis iš šio asmens. Pati buvo paskendusi savo mintyse, mėgindama įsitikinti, jog tai tik eilinis praeivis, kurio šį vakarą nereikės žaloti.
Visgi, ji negalėjo leisti tylai paimti viršų šioje situacijoje. Tamsiaplaukė privalėjo elgtis taip, jog neišsiduotų pati esanti medžiotoja. Žinoma, Dia nemėgo bendrauti su žmonėmis, o ypač eiliniais praeiviais, bet kartais tekdavo apsimesti, jog tokios situacijos kelia šiokį tokį susidomėjimą nepažįstamu asmeniu.
- Atsiprašau, nenorėjau trukdyti... Tiesiog ėjau pro šalį, - pati nepatikėjo nei vienu savo ištartu žodžiu, tačiau buvo akivaizdu, jog medžiotoja tempė laiką, jog nepažįstamasis pajustų kraujo kvapą. Su kiekviena akimirka atrodė, jog Diana vis labiau klydo dėl šio individo rasės. Visgi, nepažįstamasis iš arti atrodė ganėtinai padoriai. Meyer negalėjo prikibti prie jo išvaizdos. Jis net iš šono pažiūrėjus neatrodė piktybiškas palyginus su kitais padarais. Tačiau nenorėdama nuvilti savo šešto pojūčio, toliau tęsė šį spektaklį. Tėvas ją išmokė, jog tik kantrybės dėka gali išsiaiškinti visą slypinčia tiesą pasaulyje. Diana šiais žodžiais aklai tikėjo, mat tai dažniausiai jai ir padėdavo įgyti šiokį tokį pranašumą dvikovose.



❝There is darkness inside all of us, though mine is more dangerous than most. ❞


darkness does not leave us easily as we would hope

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
Giselle Sevill-D'aramatiz
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
Posts : 2393
Reputation : 107
City : Čikaga
Amžius : 20/3000
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalnų takelis   Št. 5 11 2016 - 1:57

Vis artėjant į pabaigą, ruduo visuomet pasveikindavo šalčiu - ypač lapkritis. Tokia lapkričio naktis, savo apraiška, apdovanojo pasaulį šalčiu. Žvaigždės vis virpėjo, lyg atkartotų įtampos šuorus, tai kylančius, tai besileidžiančius. Natūralu. Pavojų juto ir Ethen'as, kad ir koks stiprus minčių žaidime, tokiose akistatose, kokia kvepėjo dabar, prireikia ir to lemiamo fizinio žaidimo. Neatsiliko ir jaunoji medžiotoja, galėjo lažintis ją jaučiant grėsmę, juk ji negalėjo būti visiškai tikra su kuo susidūrė, tikrai ne. Atvirkščiai, nei jis, ji negalėjo pajusti, ji turėjo įvertinti ir pasverti galimybes, pritaikyti jo bruožus, kuriai nors padarų klasei. Taip jau atsitiko, kad Ethen'as priklausė tai rimtesnei - ne, ne kovos pobūdžiu, o atpažinimo atžvilgiu, tokius kaip jis labai sunku atskirti. Aiškiaregiai, sudėtingi padarai, nors ir paprasti.
Vyras išliko linksmas, jis visuomet atrodė besidžiaugiantis gyvenimu ir tiesiog spinduliuojantis, kažkokią patikimumo aurą. Jam tai gaudavosi savaime, natūraliai, lyg būtų įrašyta į DNR, gal ir buvo, kas čia supaisys. Į jos mintis įlindo tik tada, kai pajuto ją artinantis vis labiau. Jis jautė adrenalino šuorą jos kraujyje, tas hormonas turėjo savo kvapą, kurį perteikė mintys. Šitokį paaiškinimą suprasti galėtų, tik kitas toks, kaip jis. Jam pasidarė smalsu, kaip viskas prasidės. Ji aiškiai įtarė jį esant vampyrą, prieš jai persipjaunant delną, kas turėjo skaudėti, jis jau girdėjo tokią mintį. Vampyras! Tokiu dar nebuvo įvertintas, nors jei toks būtų dabar susitvarkyti, tikriausiai būtų lengviau.
Meyer atžala iš už medžių išlindo atrodanti visai nepavojinga. ,,Įdomi taktika'' - pakreipęs galvą į šoną pagalvojo. Ji net į jį kreipėsi, kas privertė Ethen'o lūpas virptelėti ir šypseną atsiskleisti labiau. Jam patiko jos planas, jį pakalbinti ir pasižiūrėti, kaip reaguos į kraują. Žaismingas aiškiaregio būdas skatino jį tokiu apsimesti, dėl žaidimo, įdomumo dėlei. Nors spaudė šaltis, o atmosfera vis labiau iš nejaukios ar niekuo neypatingos augo į pavojingą, labai pavojingą. Ko gero abiems pusėms.
- Keista tokiu laiku sukiotis kalnuose, nemanote?, - grakščiai mostelėjo ranka, pusiau nusilenkdamas, lyg koks ponaitis senose pasakose.
Ethen'as taip didžiavosi savo išvaizda, kad vos susilaikė nepadėkojęs už tas mintis, kuriomis mergina gerai įvertino jo išvaizdą. Jam pasirodė, kad būtų šiek tiek gaila, kokius prisiminimus iš jos atimti, bet ką jau ten, jis šito kraštutinumo griebsis, jei nuvils visi kiti būdai. Reikėjo paspartinti, tai kas iš esmės jau vyko, mergina aiškiai buvo užsispyrusi ir nepasiduos, jam norėjosi to emocijų šuoro, kurį jautė jau labai seniai. Jam norėjosi pagaliau pasirinkti, kokią nors kovotojų pusę.
- Ak, brangute, labai ačiū, - galiausiai padėkojo už tuos teigiamus įvertinimus, tada su plačia šypsena, pakreipęs galvą laukė, kaip reaguos mergina į tokį akibrokštą. Jis buvo tikras, kad ji netruks susivokti, nebent yra baisiai nepastabi, tada būtų ne taip įdomu. Žinoma, toks atsiskleidimas ne į naudą, juk ji tikrai buvo medžiotoja, o tiems šmikiams, tik žinoti kokia tavo rasė, greit ims purtyti makaulę, kaip su tokiais susidoroti. Kiti ima mintimis dainuoti, galvodami, kad užgoš tas kitas, paslėptas po dainų žodžiais, tai gal ir veiktų, kokį nepatyrusį aiškiaregį, tik ne Ethen'ą - jis buvo padaręs namų darbus, tokius triukus perprato jau seniausiai, tačiau kovotojai, štai kas jį - žavėjo. Kai net žmonės pasiryžta stoti į kovą prieš mistinius padarus, tam tikrai reikia turėti kiaušinius ir tvirtus kaip plienas. Moterys šiame pasaulyje dar retesnis reiškinys, gal todėl buvo dar įdomiau.
Su šalčiu atėjo nauja banga, grėsmės ir nuostabaus jaudulio, laukiant to kas tuoj nutiks. Iki kulminacijos dar toli, bet pradžia jau čia pat. Net medžiai atrodė dar didesni, uolos dar kietesnės. Vakaras, tiksliau naktis, dar tik prasidėjo, tačiau vyro nuojauta kuštėjo, kad šitas reikalas gali sulaukti ir aušros. Ne vien tikrosios, bet ir perkeltinės - jis pagaliau apsispręs. Jam tereikia vienos kovos, rimtos, o ta moteris ją gali duoti, kad ir jauna.
- Žavios ambicijos, - nejučia pastebėjo, o akys plykstelėjo linksmumo kibirkštimis.
Pasipūtęs, jis bet kurią akimirką buvo pasirengęs savuoju durklu, už švarko atlapo, atremti josios.



feminism means gender equality;
whatever your purpose is in this universe, it will shine through if you just surrender and you let yourself radiate in the most powerful way.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalnų takelis   

Atgal į viršų Go down
 
Kalnų takelis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: čia gyvena Justinas Bieber. :: ▲GILBERT'S :: ▲MIKAELSON'S-
Pereiti į: