rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  



Fėjų kursų nebaigėm - stebuklų daryti nemokam, o tu?
 

Share | 
 

 Staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
Luke Johnson
Something inside is hurting you - that's why you need cigarettes or whiskey
avatar
Posts : 6929
Reputation : 437
City : Čikaga
Amžius : 24
DC
RašytiTemos pavadinimas: Staliukai   Antr. 12 08 2014 - 3:06

,


I don't know what the hell you gonna do
I feel like I'm drowning Aah, drowning, You're holding me down and Holding
me down, You're killing me slow
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Online
avatar
Posts : 240
Reputation : 22
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 24 03 2016 - 0:17

Vis slankiodama iš kampo į kampą,norėdama pasislėpti nuo dvasių ar bent prailginti buvomą šiame pasaulyje,Eva atėjo į vaflinę.Čia,neutralioje vietoje ji galėjo apgalvoti jos sandorį,o ir sugalvoti,kaip iš visko išsikapstyti.Prisėdusi prie staliuko kavinės gale,ši tik susigūžė ant kėdės,kad tik niekam nekristų į akis.Nenorėjo su niekuo kalbėtis,ar kam nors ,ką nors aiškinti.Kai prie jos priėjo padavėja,mėlynakė paprašė tik vaflių su karamele ir juodos arbatos.To turėjo užtekti apmąstymų metui.Išėmusi telefoną iš kišenės,ji pradėjo kažką maigyti bandydama surasti kokią nors informaciją apie dvasias.Gal suradusi jų silpną vietą sugebės viską pakeisti ir galės pagaliau negalvoti apie Rebeką,kurią turėjo nužudyti?Per daug minčių užplaukė į jos tamsią galvutę,todėl padėjusi telefoną ant stalo,uždengė delnais veidą bandydama atsiriboti nuo jos supančio pasaulio.


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Johan Gill
Rule #1: Don't let someone be too important in your life.
avatar
Posts : 7624
Reputation : 204
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 24 03 2016 - 0:45

Nežinia kodėl atsigrūdo būtent čia, nes tokios vietos jam buvo visiškai nebūdingos. Apskritai visokios žmoniškos vietos buvo ne jam. Jį galėtum rasti baruose ar klubuose, o jei nėra ten, ieškok namuose arba apleistuose pastatuose, na galiausiai gamtoje, tačiau vaflinė? Vaikinui tikrai kažkas negerai buvo, kad čia atklydo. Ir vaflių nemėgėjas buvo, todėl tai tik dar vienas faktas, kad čia jis neturėtų būti. Vos įėjus prie jo prisitatė padavėja, o jis tiesiog paprašė puodelio juodos kavos, bei nurodė staliuką prie kurio gali prisėst. Velniai žino kodėl, bet toji padavėja pasiuntę jį prie būtent to staliuko, prie kurio sedėjo Eva, todėl jis nieko nelaukdamas prie jo ir nužingsniavo, pradžioje net nekreipdamas dėmesio į panelę, kuri sedėjo prie jo, todėl tiesiog naglai pasiemęs kėdę atsisėdo prie staliuko, nes kaip pasiteisinimą turėtų padavėją. Tačiau pasukęs veidą ir pamatęs šitą mergina, jis tiesiog dar kartą papurto galvą ir bando suvokt ar mato tikrai tą patį žmogų, apie kurį jis galvoja, todėl netaria nei žodžio, ir laukia, kol tamsiaplaukė prabils pirma.



That’s the worst way to miss somebody. When they’re right beside you and you miss them anyway. But I want you to know that when I imagine myself happy,
it is with you.
.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
avatar
Posts : 240
Reputation : 22
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Kv. 24 03 2016 - 0:51

Pagaliau padavėjai atnešus jos užsakymą,mergina nuobodžiai pradėjo žaisti šakute su karamele,kuri buvo aplieta vaflius.Pati Eva irgi nesuprato,ką ji čia veikia.Geriausiai būdas sužinoti atsakymus į savo klausimus buvo raganos.Bet kur ji jų ieškos?Gi ant žmonių kaktų neparašyta,kas gi jie per padarai.Numetusi šakutę ant stalo,mergina paėmė puodelį arbatos ir jos gurkštelėjo.Šiluma pasklido po visą jos kūną.Pakėlusi akis į vyrą,kuris ką tik įėjo prie duris,Eva tik kilstelėjo antakį.Jis ėjo tiesiai pas ją,tad ši nežinojo,kas gi čia vyksta.Gal dvasios pasiuntė jį,kad šis padarytų savo darbą ir vėl nusiųstų ją atgal?Kai nepažįstamasis prisėdo priešais bruntete,ši tik sunėrė rankas ant krūtinės,-jeigu nematot,tai aš čia sėdžiu ir kompanijos man nereikia,-gan nemaloniu balsu ištarusi savo žodžius tik stebėjo jo veidą.Keistas jis buvo,nes dar nebuvo mačiusi žmogaus,kuris taip įkyriai į ją žiūrėtų,-ar galiu kuo nors padėti?,-bandydama išsiaiškinti,ko gi jis iš jos nori,šiek tiek pasilenkė arčiau,kad išgirstų jo atsakymą.


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 1253
Reputation : 38
City : somewhere in America
Amžius : 20/150
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Št. 12 11 2016 - 20:17

Neketindama laukti prie kasos, jog nusipirktų pavalgyti, nes kojas nuo nuolatinio vaikščiojimo ir taip skaudėjo, Kate nukulniavo prie laisvų staliukų ir įsitaisė prie arčiausiai buvusio. Priešais padėtas meniu buvo užverstas ir Meyer sunkiai atsidususi prisitraukė jį prie savęs, atversdama pirmąjį puslapį. Kainos moters nė kiek nejaudino, pinigų šeimai niekuomet netrūko, todėl sėdėdama vaflinėje ir apžiūrinėdama nuotraukose ant lėkščių serviruojamus vaflius su įvairiais užpilais ir pabarstukais, Kate nebijojo išleisti daugiau, nei pridera. Vartydama kainoraščio puslapius moteris kartas nuo karto nusižiovaudavo ar patogiau įsitaisydavo kėdėje, atremdama nugarą į atlošą. Prisėsti bent minutėlei išties buvo geras jausmas, o kiek aptirpusios kojos, rodės, ėmė pamažu atsigauti.
Po gerų penkių minučių prisistačius padavėjai su blonknotu, Deborah pakėlė į ją akis ir sausai nusišypsojo. Perdėtas emocijų reiškimas tokiose situacijoje nebuvo moters sritis. Šitą jauną merginą ji mato pirmą kartą gyvenime, ji nėra nei jos draugė, nei pažįstama. Paprasta personalo darbuotoja, kurios Meyer galimai net nebesutiks. Toji mergina turėjo džiaugtis, kad Kate apskritai bent jau stengėsi būti maloni, užsisakinėdama savo vaflių su šokoladiniu užpilu porciją. Laukdama, kol užsakymas atsidurs ant jos staliuko, medžiotoja susikryžiavo rankas ant krūtinės ir užvertė galvą į lubas, klausydamasi šalia šurmuliuojančių žmonių.


do something BECAUSE TIME IS KILLING YOU

DO NOT LOOK AT YOURSELF WITH DISGUST, YOU ARE A GIFT TO THIS EARTH. YOU ARE BEAUTIFUL, yOU ARE A LIGHT, AN ENERGY, AN ESSENCE. YOU ARE NATURE HERSELF..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Št. 12 11 2016 - 20:38

Florence vaikštinėjom šurmuliuojančiomis Evanston gatvėmis nerasdama vietos kur šį jai nebūdinga ramų vakarą prisiglausti. Turėjo sutvarkyti kelis reikaliukus, o tam reikėjo šalia puodelio karštos kavos, ir kokio lengvo užkandžio skrandžiui, na, kad jis bent jau nesiskųstų, ir nepeiktų merginos eilinį kartą. Juodas nepriekaištingas paltukas prigludęs prie jos kūno išdavė, jog jo šeimininkė šiandien nenusiteikusi šėlti, priešingai, lyg normalus žmogus nori pasėdėti su darbais ir savo mintimis...Sakykime vaflinėje, kurią kaip tik praėjusi, Godfrey stabtelėjo ir grįžo atgal, praverdama duris.
Įvairūs kvapai žaidė uoslėje vos tik labiau įlindus į vidų, bet jiems šviesaplaukė visada mokėdavo atsispirti, nesužavėsi jos šokolado ir karamelės fontanais. Eidama staliukų link, kurie lyg tyčia buvo užimti arba įkyrių paauglių, arba gyvenimu nusivylusių namų šeimininkių, Flo akys užmatė tamsias garbanas ant nugaros, ir atloštą galvą. Šitą personą ji pažinotų iš bet kur, nereikia nei veidelio matyti.
-Koks gi vis dėlto mažas tas pasaulis. -Su lyg meiliais žodeliais neatsiklaususi įsitaisė priešais ir ėmė atsiseginėti palto sagutes, žiūrėdama į senokai matytą Kate, kuri regis nė kiek nepasikeitė.
Atgal į viršų Go down
avatar
Posts : 1253
Reputation : 38
City : somewhere in America
Amžius : 20/150
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Št. 12 11 2016 - 20:56

Leisti laiką vienai moteriai niekuomet nebuvo kažkokia problema. Reikia kažkur nueiti - nueis ir viena, įkyriai kartu su savimi už parankės nesitempdama kokios nors draugės. O jų Kate turėjo, nors itin ekstravertiška asmenybė niekuomet ir nebuvo. Pasakymas, kad paprasti žmonės lyg magnetas traukia aplinkinius, tikriausiai buvo tiesa, tik Deborah nelaikė savęs paprasta motina, laisvu laiku gaminančia maistą ar tvarkančia namus. Gyvendama tokioje kasdienybėje, kai vampyrai nebuvo tik pasakėlė, sekama prieš miegą, norint išgąsdinti vaikus, Kate jau buvo įpratusi prie savo rolės šeimoje ir neburbėdavo, atsakingai ruošdama savo vaikus medžioklei bei aprūpindama juos geriausiais apylinkių ginklais. Jeigu kas būtų užsukęs į jų namų rūsį ar ginklų sandėlį, turbūt pamanytų, kad Meyer šeima dominuoja juodosios rinkos versle. O, kad tai būtų tiesa...
Iš minčių, nuolat judančių galvoje, Kate pažadino balsas ir kiek sutrikusi moteris atlenkė galvą, pažvelgdama į priešais įsipatoginusią Florence. Pažįstamas veidas. Kompanijos Kate čia nesitikėjo sulaukti, tačiau sutikti kažką iš draugų sąrašo vis tiek buvo malonu, todėl kiek pavargusį Meyer veidą papuošė šypsena. Santūri, tačiau tikrai nuoširdi.
- Negalėčiau pasakyti geriau. Labas, - linktelėjo merginai ir užkėlė vieną koją ant kitos, šiek tiek pasvirdama į priekį ir alkūnėmis atsiremdama į staliuką. - Popietinio užkandžio pertraukėlė? - kilstelėjo antakį lūpose išlaikydama nedidelę, malonią šypseną.


do something BECAUSE TIME IS KILLING YOU

DO NOT LOOK AT YOURSELF WITH DISGUST, YOU ARE A GIFT TO THIS EARTH. YOU ARE BEAUTIFUL, yOU ARE A LIGHT, AN ENERGY, AN ESSENCE. YOU ARE NATURE HERSELF..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Svečias
Svečias
avatar
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Št. 12 11 2016 - 21:28

-Kaip ir. -Lengvai gūžtelėjusi pečiais, taip atsakydama į merginos klausimą, Florence nusiėmė paltuką, ir pasikabino jį ant šalia staliuko esančios pakabos stovo. Jausdamasi laisviau su plonu megztuku, ši tarsi pasirąžė, prisistumdama meniu prie savęs, kol kas nežiūrėdama į jį, nes laikė akių kontaktą su drauge. -Kaip gi sekasi? Daug pabaisų artimam fronte?-Švelniai sukrizenusi, Godfrey su lyg tais žodžiais nuleido žvilgsnį į meniu, jį atsiversdama. Ilgai nesirinko, nebuvo reikalo tam. Pastumdama knygutę toliau, žvilgsniu sugaudė padavėją be reikalo plepančia su kolege, ir pakvietė ją priimti jos užsakymo. Juoda kava ir porcija vaflių su klevų sirupu. -Vaje, ši mergiotė turėtų džiaugtis, kad iš vis turi darbą, o nesivaipyti kiekvienam klientui, lyg jis kaltas, kad ji nesusirado geresnio uždirbimo šaltinio. -Pakomentavusi juodaplaukės padavėjos elgesį, Flo pavartė akis, patogiau įsitaisydama ant kėdės su švelniu atlošu. Galbūt dėl to, jog buvo aiškiaregė, Godfrey visada kiek per rimtai priimdavo žmonių grimasas, iš kart nuskanuodama jų mintis ir jau žinodama tiesą.
Atgal į viršų Go down
avatar
Posts : 1253
Reputation : 38
City : somewhere in America
Amžius : 20/150
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Sk. 13 11 2016 - 13:35

Geras jausmas buvo nebeslėpti to, kas esi. Florence žinojo apie antgamtiškas būtybes, buvusias mieste, kurias Kate laisvu laiku medžiojo, o tai leido moteriai kiek labiau atsipalaiduoti ir nefiltruoti žodžių, sklindančių iš jos lūpų, nes įprastai Deborah turėjo apgalvoti kiekvieną savo sakinį, kad neprišnekėtų per daug ir nesukeltų jokių įtarimų savo kompanionams. Tyliai nusijuokusi iš šviesiaplaukės žodžių, Kate gana abejingai gūžtelėjo pečiais, keletą akimirkų paprasčiausiai mąstydama, ką turėtų atsakyti į tokį merginos klausimą.
- Kartais manau, kad jos dauginasi greičiau nei parazitai. Nužudai vieną, atsiranda dar penkios... Taip ir gyvenu, - galiausiai atsakė dar kartą nusijuokdama. Realiai, čia nebuvo nieko juokingo, tačiau rimtumą Kate buvo nustūmusi į šalį, bent jau šiuo momentu. Radusi progą šiek tiek atsipalaiduoti Meyer norėjo ją išnaudoti tinkamai, o ne kurdama kažkokius planus, kaip mažinti vampyrų populiaciją mieste.
- Ne visi mokame vertinti tai, ką turime. Ateityje ji turėtų susivokti, - tarstelėjo pasukdama galvą į praeinančią padavėją, kurios veido išraiška išties nebuvo viena maloniausių, tačiau Kate per daug to nesureikšmino. Buvo įpratusi susidurti su priešiškai nusiteikusiomis personomis, todėl pamatyti dar vieną tokį veidą jau nebebuvo kažkoks netikėtumas.


do something BECAUSE TIME IS KILLING YOU

DO NOT LOOK AT YOURSELF WITH DISGUST, YOU ARE A GIFT TO THIS EARTH. YOU ARE BEAUTIFUL, yOU ARE A LIGHT, AN ENERGY, AN ESSENCE. YOU ARE NATURE HERSELF..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 686
Reputation : 25
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 18:52

Atėjusi čia su Matthew mergina iškart pasuko link atokiausio staliuko prie lango, kad niekas netrukdytų jiems jaukiai kalbėtis, o srautas šioje vietoje buvo kiek mažesnis. Nusivilkusi vaikino švarką bei savo paltą ji juos abu pasikabino ant šalia buvusios kabyklos ir atsisėdo prie stalo. Šioje vaflinėje ji buvo pirmą kartą, dažniau šios kavinės automobiliu aikštelė virsdavo jai naudingesne nei pati vieta. Paėmusi ant stalo gulėjusį meniu Eva jį atsivertė, bet vis pakeldavo akis į priešais esantį Matthew. - Tai karštas šokoladas? - paklausė ji jo su šypsena veide, taip pat džiaugdamasi, kad jį sutiko ir gali gana laisvai su juo kalbėtis.



for a special agent, you’re not having a very special day, are you?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 596
Reputation : 22
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 22:06

Patraukęs paskui Evą, kuri nukulniavo prie atokiausio staliuko, esančio šioje Vaflinėje, vaikinas nejučiomis nusišypsojo. Reiškiasi, mergina nori kuo daugiau pasimėgauti Matthew kompanija. Atsisėdęs priešais juodaplaukę, Matt jai meiliai nusišypsojo ir dirstelėjo įmeniu, tačiau veltui. Jis kuo puikiausiai žinojo, ką užsisakys.
- Karštas šokoladas,- linktelėjo galvą šviesiaplaukis ir palaukęs padavėjos, užsakė du puodelius karšto šokolado,- gal būt norėsi ko nors užkąsti?- pasiteiravo jis Evos vartydamas meniu. Matthew negalėjo apsispręsti ar nori spurgos, ar kokio nors pyragaičio. Vogčiomis dirstelėjęs į merginos akis, vaikinas suprato, jog ne juokais įsimylėjo. Ir šį kart rimtai. Tai vaikiną ėmė gąsdinti, kadangi jis nebuvo pratęs prie rimtų santykių, tačiau žinojo vieną - vardan šios merginos jis yra pasiryžęs padaryti viską.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 686
Reputation : 25
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 22:33

Iš tikrųjų Eva valgyti nelabai ir norėjo, o gal ją Matthew taip paveikė, jog negalėjo šiuo metu nė kasnio įsidėt į burną. Padavėjai priėmus užsakymą Eva pasirėmė smakra abiem rankom ir pasižiūrėjo į vaikiną. Jis jai kėlė šypseną ir ji negalėjo suprasti kur tai slypi tas džiugesys. Gal tik jam taip meiliai nusišypsojus mergina pamažu ėmė suprasti kas vyksta su ja šį vakarą. Ji nuleido akis į meniu ir stengėsi jų nepakelti bent 10 sekundžių, bet sunkiai sekėsi. Viskas ko troško Damaro tai buvo žiūrėti Matthew į akis. Vaikinui uždavus klausimą apie valgį, ji gūžtelėjo pečiais.
- Tiesą sakant nežinau. Galbūt šį karta atsisakysiu, - pasakė ji su šypsena veide ir kiek atsitiesusi atsilošė į kėdę. Kodėl ji jautė, jog vaflinėje esantys žmonės, maistas, netgi kavos kvapas - nieko nereiškia? Kodėl Evai vis atrodė, kad aplinka kurioje jie yra susilieja į vieną tašką ir tampa tokia nesvarbi? Gal viskas buvo tame atsakyme, kurio Damaro baidėsi jau gerus metus laiko... Nuo tada, kai ją išdavė jos paskutinis vaikinas ir ji nustojo tikėti meile. O šiai vėl pabandžius tyliai pasibelsti į merginos duris, ji ir vėl ėmė to bijoti? - O tu ką nors valgysi? - paklausė Eva vėl pakeldama akis į tyliai sėdintį Matt ir, velnias, ji pajuto kaip skruostai ima kaisti, o jos mintys apie šį priešais sėdintį vaikiną ima viršų.



for a special agent, you’re not having a very special day, are you?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 596
Reputation : 22
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 23:02

Merginai pasakius, jog nėra alkana, ir pačiam Matthew dingo alkio jausmas. Neatitraukdamas akių nuo Evos, jis "maitinosi" jų grožiu. Vaikinas dar niekada nebuvo jutęs tokio jausmo stipraus jausmo, tokio didelio noro apginti ir apsaugoti merginą nuo visų pavojų, ir tokio didelio jausmo ją apkabinti, pabučiuoti... Turbūt Matt atrodė kažkur nuklydęs, užsisvajojęs, tačiau jis buvo paskendęs Evos akyse ir nenorėjo iš jų išbristi. Šviesiaplaukis nežinojo, ar jo jausmai paėmė viršų ir nustelbė kitų žmonių, esančių vaflinėje, ar jis taip pat juto ir Evos jausmus, kurie buvo begalo panašūs į jo. Tačiau šviesiaplaukis nedrįso pagalvoti, jog ir jis patinka šiai gražuolei, tad sukaupęs visas jėgas, nuleido akis į meniu. Paklaustas, ar ko nors nori valgyt, Matthew buvo priverstas vėl dirstelėti į merginos akis.
- Ne, nenoriu. Aš sotus,- šyptelėjo jis Evai nužvelgdamas akis, plaukus, o paskui jo žvilgsnis nubėgo link lūpų, kaklo. Nenorėdamas atrodyti vaikinu, kuris nužiūrinėja merginas it skanėstus, vėl greitai nusuko akis nemaloniai pasimuistydamas kėdėje. Kas jam darosi?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 686
Reputation : 25
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 23:19

Eva šiuo metu labiausiai norėjo įlysti į vaikino galvą ir panaršyti po jo mintis, kad suprastų, jog ji nėra vėl ta pati vienintelė idiotė, kuri taip greitai prisiriša prie žmonių ar kitų būtybių ir tiesiog negali jų paleisti, o vėliau sužinojusi, kad ji buvo reikalinga tik dėl tam tikros naudos - lieka įskaudinta ir pati kaltina save. Bet ji matė Matthew žvilgsnį ir jai pasirodė... Na, tikėjosi, kad nepasirodė, kad ir jam ji patinka. Iš šono judviejų bendravimas kone žvilgsniais kitiems galėjo pasirodyti lyg akių karas. Eva nejučia palietė savo pirštų galais vieną skruosta ir atsiduso, nes jis tiesiog degė. Jai atrodė, kad dabar ji atrodo apgailėtinai - kaistančiais skruostais, keistu žvilgsniu ir dargi nepratarianti nė žodžio. Vaikinui pasakius, kad taip pat nenori valgyti, Damaro linktelėjo galva ir vėl nusišypsojo, nors akimirkai buvo kiek surimtėjusi. Ji pasirėmė abiem rankomis į stalą ir pradėjo liesti vienos rankos pirštais kitus, kol padavėja atnešė jiems du puodelius karšto šokolado ir Eva šyptelėjusi merginai greitai čiupo savo puodelį ir kiek papūtusi lūpomis gurkštelėjo. Skonis buvo dieviškas, o jos akys ir vėl nuklydo į Matt pusę.
- Labai skanu. Čia lankausi pirmą kartą, nors dažnai šios vaflinės aikštelėje statausi automobilį. Evanstoną pažįstu gana neblogai, nes esu mėgėja... pasivaikščioti vakarais viena. - pasakė mergina užpildydama tą tylą tarp jų, bet šypsena nuo jos veido niekur nedingo.



for a special agent, you’re not having a very special day, are you?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 596
Reputation : 22
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   Pir. 2 01 2017 - 23:53

Prieš kelias minutes taip laisvai besišnekučiuojantys Eva ir Matthew, dabar susigėdę tylėjo. Tarsi abu tuo pačiu metu būtų supratę, kokia trauka tarp jų įsižiebė. Matt jautė merginos gėdą ir šiltus jausmus vaikinui, tad galbūt... galbūt jo jausmai nėra abipusiai? Susimastęs šviesiaplaukis kvailai išsišiepė užsižiūrėjęs į stalviršį, tad greičiausiai turėjo atrodyti ganėtinai kvailai. Padavėjai atnešus du puodelius taip ilgai laukto ir svajoto karšto šokolado, Matthew atsargiai paėmęs puodelį, kad nenusidegintų pirštų, šiek tiek gurkštelėjo. Evai išsklaidžius tylą, vaikinas šiek tiek atsikvėpė, nes įtampa tarp jų buvo padidėjusi.
- Tikrai skanu,- pritarė vaikinas linksmai. Išgirdęs, jog ji mėgsta vaikščioti vakarais viena, Matthew išsprogdino rudas akis,- juk tai pavojinga!- pasakęs pastebėjo, jog elgiasi kaip merginos apsauginis. Tačiau jis nenorėjo, jog Eva nukentėtų. Kiek aprimęs Matthew viską permastė iš naujo,- man taip pat patinka vakarais pasivaikščioti. Taip tylu, ramu,- paatviravo jis pritardamas Evai ir išsišiepė.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   

Atgal į viršų Go down
 
Staliukai
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: čia gyvena Justinas Bieber. :: ▲GILBERT'S :: ▲MIKAELSON'S-
Pereiti į: