rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Svetainė   Št. 10 27, 2018 8:06 pm



If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Št. 10 27, 2018 11:43 pm

Vargu ar išvis vyras galėjo tikėtis Marios pasirodymo su mažiau specialiųjų efektų ir teatrališkumo. Turėjo numanyti, kad jei moteriai pavyks vieną dieną pabėgti, ji tikrai nepuls Davis atleisti ir pasikabins jam ant kaklo. Tik... jis tikėjosi, kad tokia diena niekada neišauš ir jam neteks dar sykį pažiūrėti į Marios akis. Nepaisant to, kad savo santuoką iškeitė į mirties valgytojų organizaciją, Nicholas jautėsi kaltas, kad šitaip žiauriai pasielgė su savo žmona.Nesuteikė jai net progos pademonstruoti savo ištikimybės. Visuomet pasižymėjęs nepatiklumu, Archibald ir tuomet nusprendė, kad Maria gali jį išduoti. Visgi, moteris neatrodė labai patenkinta tuo, ką Nicholas veikė savo laisvu laiku ir kokius planus krė už uždarų durų su savo kolegomis. Norėdamas apsisaugoti, jis privalėjo priimti griežtą ir Mariai ypač nepalankų sprendimą. Kaltė buvo gerokai apslopusi paskutiniu laiku, vyras sugebėjo netgi rekarčiais užsimiršti, kad moteris kankinasi uždaryta tarp keturių sienų be galimybės iš ten ištrūkti. Bet ji sugebėjo pabėgti. Archibald neketino mėginti visko išsiaiškinti, kažkam kerštauti, kad taip neatsakingai vykdė savo pareigas... Nebebuvo prasmės. Reikėjo žvelgti į ateitį ir sugalvoti, kaip reikės susidoroti su kylančiomis problemomis, mat jau dabar Davis matė, kaip jų kalnai kyla sulig kiekviena akimirka.
Mariai gan grubiai prasiveržus į namo vidų, Nicholas sučiaupė lūpas ir užtrenkė duris. Sekdamas paskui moterį į svetainę, galiausiai ją aplenkė ir įsitaisė ant sofos, užkeldamas čiurną ant kitos kojos kelio. Tamsias akis įsmeigė į Marią, nepaleisdamas jos iš savo akiračio. Nežinojo nuo ko pradėti pokalbį, saldžialiežuvavimas ar mėginimas atsiprašyti aiškiai nepadėtų, moters pyktį Nicholas pajautė vien iš nerūpestingai ištartų jos žodžių, judant link svetainės. Net ant staliuko palikta puspilnė alaus skardinė nebedomino vyro, mat visas kūnas buvo velniškai įsitempęs ir jis niekaip nesugebėjo atpalaiduoti raumenų.
- Taigi, vietoje skyrybų dokumentų nusprendei man pateikti keršto dovaną? Classy, - bandydamas sudaryti nerūpestingo asmens įvaizdį, Nicholas tik lengvai truktelėjo pečiais. O ką jam dar sakyti. Padėti parašą, anuliuoti santuoką ir toliau ramiai gyvent būtų žymiai paprasčiau nei mėginti atspėti, kas per nesveiki planai sukasi Montero galvoje. - Alkoholis ten, jeigu pilsies sau, aš irgi neatsisakysiu stiklo. Jo čia tikrai prireiks, - mostelėjęs link kampe įtaisyto mini baro vėlgi blausiai šyptelėjo stengdamasis nuslėpti savo tikrąsias emocijas.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 12:20 am

Iš tiesų Maria tik ir tegyveno šia diena, laukdama kada vėl galės pamatyti Nicholą ir iš lėto, skausmingai sugriauti jo gyvenimą. Sunaikinti jį, sutrypti ir tada galų gale pakasti jį tris metrus po žeme. Laukė kada nukris visas tas skausmas sukauptas krūtinėje, kada viskas praeis, kada jausis laiminga ir laisva. Nors laisva nesijautė ir dabar. Net ir nebūdama įkalinta nesijautė laisva. Vis dar nesugebėjo ramiai užmigti. Negalėjo nieko ramiai daryti. Atrodė, kad gyvenimas apvirto aukštyn kojomis nuo tos dienos, kai ji susituokė su Nicholu ir kad geriau jau niekada nebebus. Bent jau tol kol pastarasis vaikščios žemės paviršiumi. Bet kartais nekentė savęs už tai, jog taip trokšta kažkieno mirties dėl to ir jautėsi kaip nesava. Tačiau kai tik sudvejodavo visuomet pagalvodavo apie visą tą skausmą, kurį jai teko ištverti. Ir viskas vėl sugrįždavo, tas pyktis, noras žudyti. Viskas sugrįždavo. Viskas ko Maria norėjo iš gyvenimo tai tiesiog turėti normalų gyvenimą ir vienintelis dalykas ko ji siekė būdama santuokoje su Nicholu tai ištraukti jį iš viso to blogio, kuriame jis buvo įsišaknijęs. Žinoma, vienas iš bandymų, deja ir paskutinis, buvo grasinimas, kad atskleis visas vyro paslaptis, visus jo planus, to pasekoje ji net nežinodama pasirinko būti ištremiama nežinia kur, įkalinama kažkokiame kambaryje penkiems metams, kol gaus progą pabėgti iš ten ir vėl grįžti į gyvenimą. O visa tai tik dėl to, jog ji norėjo būti laiminga. Tai net ir nenuostabu, kodėl ji taip pasikeitė, kodėl dabar ji skendo pyktyje ir kodėl norėjo viso ko blogiausio savo vyrui. Nes jis sugriovė jos gyvenimą. Jei jau būtų buvus Marios valia, greičiausiai ji būtų pasirinkus mirtį nei penkių metų savotišką kalėjimą kažkokioj skylėj. Deja, rinktis jai niekas neleido.
- Skyrybos? - tokia nustebus užklausė, tarytum čia didžiausia meilė liepsnotų tarp jų, ji net pasimetus suvaidino, maždaug kaip tu gali prašyt skirtis, tokia įžeista jautėsi. Maria skirtis tai tiksliai neketino. Jos tikslas tikrai ne toks buvo. Viskas kur kas smagiau žaidė jos galvoje. O ir šiaip nužudžius savo vyrą taip smagu sielvartaujančia našle pavaidint bus. Žodžiu, apie skyrybas tai čia tiksliai kalbos nebuvo, net nesuprato kodėl čia pas Nicholą tokios mintys atsirado. - Nejau esi toks kvailas ir tikrai galvojai, kad kada nors įžengsiu pro šias duris numesiu tau skyrybų dokumentus apsisuksiu ir išeisiu? - net nusijuokė, nes nu cmon tikrai nemanė, kad už kokio idioto ištekėjo, tuo metu ganėtinai ne kvailas Nicholas atrodė. - Išgyvenusi daugiau nei penkeris metus su žmonos statusu manau ir dar šiek tiek galiu pagyvent, manau našlės statusas man labiau tiks nei išsiskyrusios, - kartu su jo sekančiu sakiniu nužingsniavusi prie alkoholio pasiėmė stiklą ir įpylusi į jį šiek tiek viskio apsisuko aplink savo ašį vėl pažvelgdama į Nicholą. Net praleisdama pro ausis jo prašymą. Nu ko jau jo, bet jo prašymų tai tiksliai ji nevykdys. Šiek tiek grukštelėjusi įsipilto viskio dar akimirkai labai jau nepastebimai leido sau nužvelgti vyrą sėdintį priešais ant sofos. Šiek tiek patyrinėjo jo pokyčius per tuos penkerius metus, tačiau labai greitai žvilgsnį nusuko. Kadangi ir Maria nesijautė labai jau saugiai ir tvirtai stovėdama čia visai netoli to žmogaus, kuris vos daugiau nei prieš penkerius metus įkišo ją į kažkokią skylę, kad tik jos atsikratytų. Ir nors išorėje atrodė tokia užsidegusi ir pasiruošusi kariauti tai viduje viskas buvo taip sumišę ir atrodė, kad visi keršto planai jos galvoje išgaravo ir ji šiek tiek panikuodama bandė sugalvoti ką turėtų daryti. Ar tiesiog paimti jį ir nužudyti? Nors ne, tai būtų per daug paprasta ir per daug lengva jam pačiam. Reikėjo kažko grandiozinio ir dramatiško kaip kad būtų būdinga Marijai. Turėjo veikti taip, jog galų gale Nicholas būtų tas kuris kentėtų. O atrodo dar visai neseniai pati Maria verkšleno prisiglaudusi prie kambario, kuriame buvo įkalinta durų ir maldavo, kad kas nors jos pasigailėtų ir ją iš ten ištrauktų. Ten ji ir patyrė visas įmanomas stadijas, kur vieną akimirką maldavo pasigailėjimo, o kitą jau klykė kaip visus išskers iš ten išėjus, o sekančią sekundę jau prašėsi būti nužudyta.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 1:01 am

Negavęs savo užsigeisto stiklo su viskiu vyras tik pavartė akimis. Gal ir pakankamai naivu tikėtis, kad Maria išpildys jo nesudėtingas užgaidas ar pasivargins pripildyti papildomą stiklą gėrimu. Neturėjo didelio noro dar labiau siuntinti moters, todėl dar kartą prašyti jos gerimo nesivargino, palinko prie staliuko ir pasičiupo nebaigtą skardinę alaus. Toks nestiprus gėrimas nebuvo idealiausias pasirinkimas šiam susitikimui su Montero, bet artintis prie jos Archibald nedrįso. Jei ir negautų iš kieto, stiklinio butelio per pakaušį, reikėtų jausti Marią šalia savęs, o jau vien žiūrėdamas į ją per praktikai pusę svetainės Archibald jautėsi kiek nejaukiai. Jiedu turėjo praeitį. Galbūt ne idilišką, su tam tikrais trūkumais ir ginčais, bet kažkuriuo tarpsniu jie sugebėjo būti laimingi ir vienas kitą mylėti. Ir tie prisiminimai grįžo labai ne laiku, atakuodami prisnūdusią Davis sąžinę, kuri busdama ėmė nemaloniai kutenti patį vyrą.
Priglaudęs skardinę prie lūpų atsigėrė vėsaus gėrimo ir dantimis kandžiojo vidinę apatinės lūpos pusę. Iš šono matėsi, kad Archibald apie kažką galvoja, tik savo minčių balsu neįgarsino, tik reguliarai kilstelėdavo alų, kad galėtų jo grukštelėti. Iš pradžių net neatsakė į Montero žodžius, atrodė, kad juos išvis praleido pro ausis, nusprendęs moters tauškalų nebesiklausyti ir paprasčiausiai ją ignoruoti. Bet to nedarė. Svarstė, kurią poziciją turėtų užimti - sarkastiško asshole, kuriam nė motais, kad atkirto savo žmoną nuo pasaulio penkeriems metams, ar verčiau mėginti viską nurašyti ant savo kompleksų ir baimės būti išduotam. Abu pasirinkimai turėjo tiek pliusų, tiek minusų, todėl nieko keisto, jog Nicholas jautėsi pasimetęs ir pirmą kartą po labai ilgo laiko tarpo nežinojo ką daryti ir kaip bendrauti su žmogumi. Maria aiškiai parodė, kad gailestingumo iš jos pusės laukti prilygsta bergždžiam reikalui. Ir Davis jos nekaltino, suveikus kaltės faktoriui jautėsi taip, lyg būtų nuspelnęs to, ką moteris buvo jam paruošusi. O jis net neabejojo, kad Maria šį kartą bus labai išradinga.
- Tiesą pasakius, tikėjausi, kad mane susirasi ir nudėsi iš karto, bet aš vis dar čia sėdžiu. Iš kitos pusės, kadangi ir mano keršto trokštanti žmona yra kartu, gal visgi miriau ir patekau į pragarą..? - iškėlęs retorinį klausimą kilstelėjo antakį. - Bet tu ketini mane nužudyti. Palauk, atspėsiu. Lengva ir greita mirtis būtų per didelė dovana man, tokiam nedorėliui ir tironui, - toliau kalbėdamas nejučia prunkštelėjo, mat tokiais žodžiais jį įvardinti galėjo ne tik Montero, bet ir dar nemenka saujelė žmonių, kuriems Nicholas vienaip ar kitaip sugebėjo pakenkti ar, blogiausiu atveju, nudėti. - Tik tu esi labai... pervertinanti save. Kol ketini įgyvendinti tobulą keršto planą, galiu tave vėl įkišti atgal tarp keturių sienų ir šį kartą pasirūpinti, kad nebepaspruktum. Arba, galėtum atsižvelgti į faktą, kad aš esu mirties valgytojas, į mano namus ateina nelaukti svečiai, ir į kai kuriuos viskio butelius galiu įmaišyti šlakelį nuodų, - dėstydamas, kodėl Maria elgėsi kvailai, taip drąsiai įžingsniuodama į Nicholo namus, leido sau ir linksmiau šyptelėti. Nepaminėjo dar ir to, kad bet kurią akimirką galėjo pasiimti lazdelę ir ją pačią nudėti ar tiesiog gerai pravalyti moters atmintį. Vienintelė priežastis, kodėl Nicholas to nedarė prieš penkerius metus ir neketino to daryti šiandien, tai tik faktas, jog Montero buvo vienintelė moteris, kurią vyras sau leido pamilti. Ir tai jam šį tą reiškė, kad ir kaip pats nenorėjo to pripažinti.
- Nusiramink. Viskis švarus. Ir neketinu tau nieko daryti, - atsiduso pasidėdamas alaus skardinę ant kelio ir akimirkai nukreipdamas žvilgsnį į ją. - Gal šiek tiek ir pasikarščiavau, kai liepiau tave pagrobti, bet, pripažink, tapai man realia grėsme, kai ėme švaistytis grąsinimais, kad mane įduosi, jei neišstosiu iš mirties valgytojų. Ką gi dar man reikėjo daryti? - kilstelėjo antakį, prabilęs jau kiek rimčiau. Akivaizdu, kad Nicholas pasirinko būti ir asshole, ir mėginti savo veiksmus iš dalies pateisinti. Nors vyras ir buvo bemaž šimtu procentų įsitikinęs, kad Mariai nusišvilpt, dėl ko jis taip elgėsi, reikėjo bent jau pamėginti su ja normaliai pasikalbėti, kol viskas aplinkui nepradėjo sproginėti ir Archibald nereikėjo bijoti aiškiai demonstruojamos Montero rūstybės.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 1:56 am

Maria kuo toliau tuo vis labiau jautė padariusi klaidą čia ateidama. Mažiausiai ko jai reikėjo tai buvimo netoli Nicholo ilgiau nei reikia. Dabar jau ir pati nebe suprato, kokio velnio tiesiu taikymu nenuėjo į magijos ministeriją. Iš tiesų net nereikėtų labai toli eiti, kai jau turi neblogą draugę dirbančią ten. Būtų užtekę papasakoti tai ką žino apie Nicholą ministerijai, kad šiam pradėtų svilt padai. Ir net nebūtų reikėję čia ateiti. Tačiau akivaizdu, kad Claude tokia dar nepadarė ir dabar pati savęs klausė kodėl. Kodėl iš vis čia atėjo? Galbūt ateidama čia ji lyg ir norėjo sulaukti kažkokio patvirtinimo, koks žiaurus ir bjaurus Nicholas yra ir kad jis niekada nebuvo ir niekada nebus vertas kokio nors pasigailėjimo ir tik tuomet veikti. Akimirkai Montero visiškai pasimetė nesuprasdama ką daro ir koks yra tas jos keršto planas. Net akimirkai pabijojo, kad šis pokalbis su vyrų neatvertų kažkokių gražių prisiminimų iš visos tos jų istorijos pradžios, kas tikrai galėtų viską sujaukti. Tačiau nors ir buvo visiškai sutrikusi viduje, išorėje stengėsi išlikti tvirta kaip akmuo. Na bent jau stengėsi.
- Tu iš vis nesitikėjai kada nors gyvenime mane pamatyti, tai yra faktas. Tikėjaisi, kad įgrūsi mane į tą kambarėlį ir aš pragyvensiu ten visą savo gyvenimą, mirsiu ten, o tu galėsi gyvent ir toliau savo ramų gyvenimą be jokios galimos grėsmės, - konstatavusi akivaizdų faktą pilnu paniekos ir pykčio balsu prabilo. O toliau tik klausėsi ką vyras sako, nelabai varginosi atsikirtinėti jam po kiekvieno jo pasisakymo. Kažkaip netgi buvo pradėjusi jausti, kaip ją aplanko nuovargis nuo viso šito vaikiško įkaskim vienas kitam pokalbio. Arba kuris kurį suerzins labiau. Todėl keletą kartų tiesiog pavarčiusi akis kurį laiką tylėjo leisdama kalbėti Nicholui. - Nepervertinu savęs, - pamojavusi ore pirštu nesutikdama pasakė, - neturiu ką prarasti ateidama čia, - trūktelėjo pečiais, nes iš tiesų taip ir buvo. Maria neturėjo nieko,- šį kartą nebebus taip lengva gražinti mane į tą skylę, gali būti tuo tikras, - paprieštaraudama vyro pateiktai galimybei nežymiai papurtė galvą šiaip jau pasiruošusi už savo laisvę šį kartą neblogai pasidraskyt, - nunuodysi mane? puiku, nuodyk. ką galėčiau prarasti mirdama? kelis draugus? šeimą, kurios neturiu? ar vyrą, kuris bet kokiu atveju manimi nori atsikratyt? - vėl trūktelėjo pečiais akimirkai net nusijuokdama iš galimybių gausos kaip viskas gali baigtis jai čia atėjus. Vienintelis Mariai likęs dalykas gyvenime tebuvo kerštas Nicholui. Daugiau ji nieko neturėjo. Tik pyktis, kerštas ir skausmas.
- Šiek tiek pasikarščiavai? - nesusilaikius net nusijuokė išgirdusi tokį Nicholo pareiškimą. Gerai, čia jau bent jau kažkoks žingsnis, vyras prisipažino, kad pasikarščiavo. Bet tas šiek tiek šiuo atveju buvo labai švelnus žodis. - Pasikarščiavai šiek tiek įkišdamas savo žmoną į kažkokią skylę penkiems metams? Tu tai vadini šiek tiek? - nežymiai kilstelėjusi balso toną paklausė, nors šiaip jau atsakymo kaip ir nelaukė. Greičiausiai Maria mieliau būtų besiklausiusi kaip Nicholas džiaugiasi ją ten įkišęs ir jog mielai vėl patalpintų ją į kokią belangę skylę daugiau nei penkeriems metams nei klausytųsi kaip jis bando pasiteisinti, jog neturėjo kito pasirinkimo. - Ką tau reikėjo daryti? Manau nužudymas būtų buvęs geresnis sprendimas, bent jau būtum žinojęs, jog niekada manęs nebepamatysi, - tipo va paklausė tai Maria ir atsakė, kad geriau jau nužudęs būtų ją. Bet kokiu atveju visa ta grėsmė vėl sugrįžo, tai čia tik papildomų rūpesčių sau prisidarė pasamdęs nevykėlius ir įkalinęs ją tarp keturių sienų, - dabar esu ta pati grėsmė, kokia buvau ir ta, puikiai žinai, kad man užteks tik pravert burną ir papasakot viską ką apie tave žinau, kad viskas pradėtų slysti tau iš po kojų, - žvelgdama į stikle teliuskuojantį viskį pasakė, jau net nebeturėjo jėgų pažvelgti į vyrą. Dabar toji mintis jį iškart nužudyt net gi buvo pradėjusi vilioti, nors ir žinojo, kad kaži kiek čia tos galimybės jai prieš Nicholą laimėt būtų. Tuo labiau kai magijos nenaudojo ganėtinai ilgai. Labai kvailas žingsnis būtų bandyt kažką įrodyt ir žūt pačiai. - Sugriovei mano gyvenimą suorganizuodamas tą pagrobimą ir atimdamas iš manęs tuos penkerius gyvenimo metus vien dėl to, jog pagrasinau tau, - prunkštelėjusi pasakė, nes jai pačiai tiksliai sunkiai suvokiamas dalykas čia buvo. Gyvenime labai daug grasinus buvo, bet tik kartą teko už tai pagrobtai būt, - dieve, tai skamba taip kvailai net ir iš tavo lūpų, - papurčiusi galvą bet ganėtinai ramiai pasakė. Iš tiesų tai ji nebuvo kvaila, puikiai suprato kodėl viskas taip įvyko. Penkių metų pilnai užteko, kad suprastų kodėl Nicholas taip pasielgė. Bet ar dėl to jai buvo lengviau? Ne. - Po viso to ką patyriau per tuos penkerius metus drįsčiau sakyti, kad mirtis būtų buvus daug geresnė išeitis, - jau net nebe pyktų balsu pasakė, nors viduj ir viskas kunkuliavo, bet kadangi Nicholas nusprendė prieš visą tą sprogimą ir visą tą karą pasikalbėt kaip normaliems žmonėms, tai kodėl gi to nepadarius, o po to nepakariavus, bet bus aiškios abi pusės.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 8:33 pm

Labiausiai vyrą erzino tai, kad jis nebuvo pasiruošęs tokiam netikėtam Marios sugrįžimui. Kol moteris buvo įkalinta Nicholas, rodės, apsvarstė visas galimybes, ką darytų, jei ji sugebėtų ištrūkti, kaip ją įgrūstų atgal, kaip su ja susidorotų, ar, jei ranka visgi suvirpėtų, pavestų šį darbą kam nors kitam. O dabar jautėsi bejėgis. Tarsi nieko negalėtų padaryti ar pakeisti, lyg visa valdžia būtų Montero rankose, o jis privalėtų taikstytis prie jos sąlygų. Na, geriau pagalvojus, taip ir buvo. Maria nemalavo, pakaktų menkiausio jos liudijimo ką Archibald iškrėtė, kokiais darbais užsiiminėjo, kaip įkišo ją tarp keturių sienų, kad neišduotų jo paslapčių, ir Magijos Ministerija gražiai jį supakuotų ir pasiųstų į Azkabaną. Nicholas ir taip sėdėjo lyg ant adatų, stengėsi nekristi į akis, bet Ministerijos įtarumo šešėlis jau senai krito ant vyro pečių. Jis buvo siejamas su ne viena žmogžudyste, padegimu ar sąmokslo kūrimu, vien laimingo atsitiktinumo dėka jam pavykdavo išsisukti susirandant, ar labiau vertėtų sakyti, paperkant kokį nors nelaimėlį, jog jis taptų Davis alibi. Montero galėjo jį sužlugdyti ir Nicholas beveik neabejojo, kad atėjus laikui, ji būtent tai ir padarys. Jis jautėsi to nusipelnęs. Juk negalėjo visą gyvenimą sukti fortūnos rato ir laimėti. Kažkuriuo metu sėkmė turėjo nuo jo nusigręžti ir šią akimirką rodėsi, kad tas laikas išaušo, viskas ėmė slysti iš rankų, o vienintelis ginklas kovojant su, dabar jau baisiausia grėsme, Maria, buvo tik kandūs žodžiai ir lengvabūdiškas elgesys. Archibald nužudė savo tėvą, nors tai ir buvo nelaimingas atsitikimas vaikystėje, jis vis tiek nesijautė kaltas. Motina jo išsižadėjo, Nicholas laikė ją sau mirusia. Trumpai tariant, vyrui nerūpėjo niekas. Laisva ranka nužudė dešimtis nekaltų žmonių. Bet kai lazdelę reikėjo pakelti prieš Marią, jis negalėjo to padaryti. Vyras pyko ant savęs, pyko ant tokios savo silpnybės, bet net ir norėdamas negalėjo nieko pakeisti. Tai jau nebebuvo jo valioje.
- Iš tikrųjų, taip. Tikėjausi, kad nebesugrįši. Tikėjausi vieną dieną sulaukti skambučio, kad mirei, nusižudei ar tave ištiko kokia nelaimė. Būčiau tave palaidojęs ir gyvenęs toliau. Nesiginu. Tai būtų buvę žymiai lengviau, nei dabar stėbėti, kaip ramiai stoviniuoji mano svetainėje, geri viskį ir kurpi planus, kaip sugadinti man gyvenimą ir priversti mane kentėti, - labai atvirai išsakęs viską, ką galvoja, gūžtelėjo pečiais, akis nukreipdamas tiesiai į Montero. - Jeigu manai, kad priimti tokį sprendimą, liepti tave pagrobti ir išvežti vienas dievas žino kur, man buvo lengva, labai klysti. Aš neturėjau kito pasirinkimo. Vertei mane rinktis tarp tavęs ir to, ko troškau aš pats. Vertei mane išsižadėti savo veiklos, svaidydamasi grasinimais, kaip mane įduosi. Kas man liko, Maria? Numoti ranka į viską..? Tapti kitų mirties valgytojų persekiojama auka? Jie būtų mane nužudę. Kaip ir tave. Tai nebuvo kokia pokerio lošėjų organizacija, iš kurios gali išeiti ir toliau gyventi laimingą gyvenimą. Mirties valgytojai yra pavojingi. Išdavystė yra baudžiama mirtimi. Nori tikėk, nori ne, bet išgelbėjau tau gyvybę, - nurijo seiles ir papurtė galvą jausdamasis kaip kvailys, kad turi aiškinti moteriai tokius dalykus. Bet jo žodžiai buvo tiesa. Tam tikra prasme jis Montero apsaugojo nuo žiauraus likimo. Vyras žinojo, kad jei būtų pasirinkęs ją, anksčiau ar vėliau jiedu nebeturėtų kur bėgti. Būtų surasti, o tuomet ir nužudyti. Tokio likimo Davis nenorėjo nei sau, nei Mariai. Nei tuomet, nei dabar.
- Na, tai pirmyn. Įduok mane. Nudėk. Koks gi galų gale skirtumas. Kiti tave susiras ir taip pat nužudys. Sulauksi tokio pačio galo, nuo kurio mėginau tave apsaugoti, - kad ir kaip banaliai tai skambėjo, bet Nicholas žinojo ką šneka. Maria nesugebėtų apsisaugoti nuo tokios pražūties, vis tiek liktų mirusi. - Tad jeigu ketini kerštauti ar kažką daryti, patariu neskubėti ir pasidžiaugti savo gyvenimu, nes po savo grandiozinio plano turėsi labai mažai laiko pakeliauti po pasaulį ar pasidžiaugti savo egzistencija, - pavartė akis ir kilstelėjo alų sau prie lūpų, godžiai nugerdamas didesnį jo gurkšnį.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 10:38 pm

Maria atvirkščiai nei Nicholas manė, kad yra pilnai pasiruošusi šiam susitikimui, galvojo, jog laukė labai ilgai ir dabar jautėsi tvirta kaip niekad. Tačiau iš tiesų realybė nebuvo tokia jau graži kaip kad ji galvojo. Net ir pati sau ji nelabai norėjo pripažinti, tačiau tikrai nebuvo pasiruošusi visam šitam susitikimui. Net nebežinojo koks gi buvo tikslas ateinant čia ir pasirodant Nicholui. Maria niekada nebuvo žiauri ir kerštauti linkusi moteris, tačiau pastaruoju metu galvojo, kad tie penkeri metai tūnojimo kažkokiame kambarėlyje ją tokia pavertė. O galbūt ateidama čia ji tikėjosi, kad išvydusi Nichola persigalvos, jog visa ta keršto idėja subliukš, jog nebeliks to didelio noro jį žudyti ar jam keršyti. Nes kuo puikiausiai suprato, kad galų gale sugadinusi jo gyvenimą sugadintų ir savąjį. Nebuvo kvaila ir puikiai žinojo kaip viskas baigtųsi. Ir net nebuvo tikra, kad pajustu palengvėjimą nužudžiusi savo vyrą. O jeigu viskas bus atvirkščiai? Ji nužudys jį ir kartu su jo mirtimi ji pajus ne palengvėjimą, o tuštumą. Visgi kažkada jis buvo jos gyvenimo dalis, teoriškai tebėra ir dabar, kadangi jiedu vis dar susituokę. Ir nebuvo galima paneigti to, jog jiedu turėjo bendrą praeitį, kuri ne visada buvo tokia bjauri ir tokia apie kurią niekada nenorėtum pagalvoti. Kad ir kaip neįtikima būtų, tačiau buvo laikų kai viskas buvo tikrai gražu ir gražių atsiminimų tikrai buvo galima rasti.
Maria stovėjo kone vidurį svetainės ir įsikabinusi į stiklą viskio kaip į kokį paskutinį gelbėjimosi šiaudą klausė to ką dabar jai kalbėjo Nicholas. Tai buvo tiesa, ji žinojo tai. Ji žinojo, kad jeigu būtų išdavusi Nichola tuomet galiausiai mirtis būtų pasiekusi ir ją. Tik tiesa ta, kad dėl to jai lengviau susitaikyti su penkiais prarastas gyvenimo metais nebuvo. Nors tas prisipažinimas, jog jam nebuvo lengva liepti pagrobti ją ir išvežti kažin kur kažkiek paglostė moters širdį, tuo pačiu ji negalėjo būti tikra, kad vyras nemeluoja. Galbūt tai tik triukas sušvelninti visa šita bjaurią situaciją. Maria nežinojo ar gali tikėti Nicholu po viso to ką jis padarė. Jautėsi kažkiek sutrikusi po visų tų vyro žodžiu, o ši būsena jai visiškai nepatiko. Ėjo čia su tvirtu tikslu, kuris dabar nebeatrode toks tvirtas. Maria net ėmė dvėjoti ar tas kerštas yra reikalingas, ar jai nuo to bus geriau. Tačiau iškart tą pačią akimirką nutraukė tokias mintis. Nenorėjo leisti sau manyti, jog staiga suskydo. - Neįsivaizduoji kiek kartų sėdėdama tame kambaryje galvojau apie savižudybę, praėjus metams tokia mintis mane aplankydavo kasdien, bet visada su ta mintimi pagalvodavau, kad būtent toks ir yra tavo tikslas, kad galų gale nusižudyčiau, jog nebekelčiau jokios grėsmės ir būtent tas keršto troškimas kiekvieną dieną palaikė mano gyvybę, vedama to pykčio ir to noro atkeršyt sugebėjau iš ten pabėgti, tik tai mane ir motyvavo kiekvieną mano egzistencijos minutę, - su šiokiu tokiu skausmu balse, kurio deja nebesugebėjo nuslėpti išgėrė paskutinį lašą viskio buvusio jos stikle ir sparčiu rankos mostu vėl prisipylė to gėrimo. Tikėjosi, kad būtent jis, patikimiausias dalykas šiame kambaryje leis jai susivaldyti nuo bet kokių galimų emocijų. Nes jau buvo spėjusi pajausti kaip viskas tvenkiasi it prieš kokį potvynį ar sprogimą. - žinau, kad niekada nebuvo protinga tavęs to prašyti, žinojau kokios viso to pasekmės būtų, puikiai viską žinojau, - kiek paminusi visa savo pyktį ir kerštą bent akimirkai visiškai ramiu kiek pritildytu balsų pasakė, - tačiau, Nichola, - atsidususi ištarė vyro vardą, po kurio laiko žvilgsnio vengimo vėl pažvelgdama į jį, - negali kaltinti manęs už tai, kad norėjau būti laiminga, kad nors kartą gyvenime norėjau normalaus gyvenimo, tik nesitikėjau, kad bet kokiu atvėju tos norimos laimės negausiu, - čia buvo toks netikėtas pareiškimas iš moters, kuri prieš kelias minutes būtų galėjusi besidraskydama išklykti kaip nekenčia šio vyro, o dabar tokiomis atviromis kortomis kalbėjo apie tai kodėl taip elgėsi ir netgi prisipažino, kad padarė klaidą prašydama iš Nicholo tiek daug. Akimirkai moteriai į galvą šmėstelėjo, kad jeigu būtų žinojusi kaip viskas susiklostys niekada nebūtų to prašiusi savo vyro, tik dabar jau kvaila būtų taip sakyti, kadangi ir tuomet galėjo drąsiai nuspėti, kad po tokių grasinimų viskas nebus palikta ramiai ir kad jos laukia pasėkmes. Nors tas grasinimas ir buvo staigus ir neapgalvotas moters sprendimas.
Maria atsiduso iškart po sekančių vyro žodžių, nes nuoširdžiai nebežinojo ką sakyt, o tas grandiozinis keršto planas nebeatrodė toks grandiozinis. Užsivertusi ir godžiai išgėrusi neseniai papildyto viskio nežymiai susiraukė. Va gal iš tos nevilties ne kerštaus, o tiesiog alkoholike taps kol pati užlenks kojas nuo kepenų cirozės. - Jei nori žinoti nesimėgauju savo gyvenimu jau penkerius metus, net ir pabėgus nebesugebėjau džiaugtis ta laisve, todėl nemanau, kad toji mirtis būtų toks žiaurus dalykas, - bekalbėdama nežymiai pamojavo ore tuo tuščiu stiklu, kurį laikė rankoje ir vėl atsiduso tokia visiškai savimi nusivylusi, nes dabar jau tiksliai viskas ėjo ne pagal planą.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Sk. 10 28, 2018 11:50 pm

Netikėtai šis pokalbis atrodė normalus, lyg susirinkę pakalbėti būtų du civilizuoti žmonės, nesistengiantys vienas kito patraukti per dantį ar grasinti gyvenimo sužlugdymu. Jie atrodė lyg normalūs sutuoktiniai po įsiplieskusio ginčo, mėginantys užglaistyti problemas ir susitaikyti. Tik abu žinojo, jog tai padaryti bus velniškai sunku. Maria turėjo perlipti nuoskaudas, pyktį ir sugebėti rasti savyje stiprybės atleisti, o Nicholas privalėjo rasti būdą išpirkti savo kaltes. Abi užduotys atrodė neįmanomos, ypač atsižvelgus į aplinkybes. Juk ne dėl paprasto dalyko susikivirčijo, visa ši situacija, turbūt, verta filmo scenarijaus, viskas buvo taip labai komplikuota. Pirmieji žingsniai žengti, abudu bent dalinai išsakė kaip jaučiasi, kas paskatino taip elgtis. Tik Nicholas nežinojo ką daryti toliau. Numoti į viską ranka ir išvaryti Marią iš namų atrodė labai prasta mintis, o ir ignoruoti tokių problemų paprasčiausiai negalėjo, vis dar veikiant stipriam savisaugos instinktui.
- Nesitikiu, kad viską pamirši, atleisi ir gyvensime toliau, tarsi nieko nebūtų įvykę. Net nedrįsčiau tavęs to prašyti. Tiesiog... na, gerai. Atėmiau iš tavęs tuos penkerius metus gyvenimo. Palikau vieną, uždarytą ir nelaimingą. Tai buvo klaida. Impulsyvus sprendimas, savanaudiškas mėginimas apsisaugoti ar tiesiog valdžios įrodymas - vadink kaip nori. Jei manai, kad nieko nebeturi, drįsčiau su tuo nesutikti. Visas gyvenimas tau prieš akis, gali su juo daryti ką nori, nesimaišysiu tavo kelyje, tik nenoriu, kad dėl neapykantos man pati gautum galą, - tai veikiausiai buvo vieni nuoširdžiausių žodžių, kuriuos Archibald kažkada yra pasakęs. Ramiu žvilgsniu stebėdamas moterį sunkiai atsiduso ir tik gūžtelėjo pečiais, tarsi nežinodamas, ką čia daugiau komentuoti. - Pati puikiai žinai, kad vieną dieną gausiu savo nusipelnytą galą. Gal mane nudės su burtažodžiu, gal nušaus, gal supūsiu Azkabane, o gal išvis mirsiu kitokiomis aplinkybėmis. Toks jau mano likimas, aš pats jį pasirinkau, su juo susitaikiau, ir tau tikrai nereikia griauti savo ateities, kad aš atsiimčiau už padarytas skriaudas, - kiek tylesniu tonu pridėjo ir nusukęs akis į šoną pakilo nuo sofos. Alaus skardinę padėjo atgal ant staliuko, o pats nedrąsiai patraukė prie Marios. Paėmęs stiklą sau, pripildė jį rusvu viskio gėrimu ir sunkiai iškvėpęs orą pro nosį papurtė galvą, kažkodėl nedrįsdamas pakelti akių į Marią.
- Atsiprašau, kad nebuvau toks vyras, kokio norėjai, atsiprašau, kad negalėjai būti su manimi laiminga ir atsiprašau už tai, kad nesugebu pasikeisti. Bet toks jau aš, sugadintas ir pasmerktas. Mirties valgytojų gretos man yra tobulas pasirinkimas. Visi jie nebegali grįžti į tą aukštinamą doros kelią. Nebegaliu ir aš. Man jau senai per vėlu mėginti taisytis, o padėti žmogui, kuris nenori pagalbos, neįmanoma. Taigi tikrai tau siūlau koncentruotis į save ir šviesią ateitį, o ne gaišinti brangų laiką mėginant mane lėtai ir skausmingai sunaikinti. Aš tai baigiu padaryti ir pats, - išbėręs dar vieną ilgesnę prakalbą vyras gurkštelėjo viskio ir pasirėmė į greta stovėjusį mini barą. Akys taip ir liko nuleistos kažkur į žemę, žvilgsnis liko susimąstęs. Atvertęs visas kortas ir pirmą kartą gyvenime taip atvirai pareiškęs, kad pats sau nutiesė kelią į kapines Nicholas jautėsi... keistai. Nors ir buvo susitaikęs su tuo, kad kaip mirties valgytojas ant savo nugaros visada nešiojasi taikinį, visą tai išsakyti balsu kitam žmogui vis tiek buvo šiek tiek baisu.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 10 29, 2018 1:28 am

Šis pokalbis kuo toliau tuo vis labiau šokiravo Maria. Žinoma jos tikslas ateinant čia nebuvo iškabint Nicholui akis ar iškapot tą dailiai nuaugusią jo barzdą. Neduok dieve. Ji tiesiog norėjo sutrikdyti jo gyvenimą pranešant apie savo grįžimą į jo gyvenimą. Akivaizdu sutrikdyti šį vyrą pavyko, tačiau kartu su juo sutriko ir pati Montero. Pasimetė tarp savo regztų planų ir staiga atgamintų praeities prisiminimų, kuriuos nagrinėt vieną po kito nebuvo lengvą net ir iš pažiūros tokiai stipriai moteriai kaip Maria. Nors galbūt dabar ir nebuvo pats geriausias metas visų tų prisiminimų nagrinėjimui, bet jie lyg tyčia dabar vienas po kito lindo jai į galvą. O kaip žinia prisiminimus ir šiaip mintis kartais būna be galo sunku sukontroliuoti. Taip atsitiko ir Mariai, būtent dabar. Kai stovėjo savo vyro namų svetainėje. Lyg niekur nieko ramiai sau kalbėjo apie visus blogus dalykus ar sprendimus, kuriuos padarė tiek jis, tiek pati Maria. Greitu metu šitą susitikimą bus galima pavadinti laida "atleisk".
- Tu teisus, - tik tiek te pasakius akimirką leido sau patylėti tarytum norėdama susidėlioti mintis ir tolimesnius žodžius į vietas, - negaliu pamiršti, negaliu atleisti, ne dabar, - papurtė galvą iš dalies net nesugebėdama patikėti savo žodžiais, gal ją koks šėtonas apsėdo ir ji pradėjo į viską žiūrėti iš kitos perspektyvos, kad nėra viskas jau taip blogai ir panašiai, - galbūt kažkada atleisiu ir pamiršiu, galbūt kažkada gyvensiu ramiai nebegalvodama apie tuos penkerius metus nelaisvės, tačiau dabar to padaryti negaliu, vis dar pabundu vidurį nakties, kad patikrinčiau ar tikrai esu savo namuose, o ne toje skylėje, tapau tikra paranojike. vis tikrinu bijodama, jog mane atseks ir vėl būsiu įkišta į tą prakeiktą skylę, - papurtydama galvą ir taip išvarydama visas tas blogas mintis iš savo galvos. Tačiau išgirdusi kaip Nicholas pripažįsta, jog nenori, kad dėl neapykantos jam gautų galą ir ji, Maria nežymiai šyptelėjo. Negalėjo nuneigti to, jog buvo malonu tai girdėti. Maria dar prieš penkerius metus gyveno šiomis akimirkomis, kai Nicholas būdavo būtent toks. O šie žodžiai Montero leido akimirkai sugrįžti į visus tuos kartus, kai jos vyras nebuvo tas žiaurusis ir beširdis Nicholas. Tačiau labai greitai ji visas tas mintis nuvijo šalin, nenorėdama užsipildyti galvos pozityvu. Ne vieta ir ne laikas. Iš tiesų Maria net nebeturėjo ką pasakyti. Iš dalies ji galėjo sutikti su Davis. Kažin kiek buvo verta aukoti savo laiką ir gyvenimą dėl visos tos keršto idėjos. Ji vis nebyliai klausė savęs ar verta, ar verta siekti to keršto, ar tai ją padarys laiminga, ar tai yra tas didysis jos gyvenimo tikslas. Claude akivaizdžiai jautėsi pasimetus. Tas pasimetimas tik dar labiau padidėjo, kai Archibald pakilo nuo sofos ir atsidūrė per keletą žingsnių nuo jos. Viskas, Maria buvo tikra, kad jos širdis sekundžių bėgį iššoks iš krūtinės ir parkris be gyvybės ženklų čia ant žemės priešais jos kojas. O viskas kas įvyko išorėje tai Montero įsitempė vos tik vyras prisiartino prie mini baro, o visa toji drąsa, kurios joje buvo pilna labai greitai išgaravo.
Nicholui pradėjus atsiprašymų koncertą Maria kartu su jo atsiprašymais ėmė intensyviai purtyti galvą nesutikdama su tuo ką sakė vyras ar bent jau su dalimi to, - ne, Nicholai, - dar kartą papurčiusi galvą visa nepatenkinta pasakė, - kaip tik ir buvai toks vyras, kokio norėjau, - atsidususi pasakė, o tai jau buvo šis tas iš moters, kuri šiaip jau grįžo su keršto planu, pusės, - nebūčiau tekėjusi, jei nebūčiau norėjusi tokio vyro kaip tu, neskaitant visų tų faktų, kad esi mirties valgytojas ir kitų šūdų, - jau net nebefiltruodama sakomų žodžiu liejosi čia į visas puses. Akivaizdu, kad per keletą sekundžių visą Nicholo gyvenimą į šipulius žadančios sudraskyti žmonos nebeliko nė lašo. - ir labai stipriai klysti, jei manai, kad nebuvau laiminga, - tokia šiek tiek nusivylusi atsiduso žvilgsniu bandydama išgręžti skylę vyro galvoje, kadangi pastarasis dabar buvo nusprendęs, kad teisingiau bus tyrinėti žemę nei kariauti su Marios žvilgsniu, kas šiaip jau greičiausiai buvo geras sprendimas. Nes visas tas artumas, kai juodu skyrė gal pusantro žingsnio buvo kiek nejaukus. Nors tai šiaip jau buvo ganėtinai normalu žmonėms, kurie turėjo tokius fucked up santykius ir tokią telenovelinę istoriją, - didžiąją laiko dalį sugebėjau tavyje įžvelgti daugiau nei tik mirties valgytoja, žiaurųjį padarą, kuriam niekas nerūpi ir negali sakyti, jog niekada neturėjom laimingų akimirkų, tik tada viskas pasikeitė, - taip skaudžiai nusijuokus pasakė trumpam užversdama galvą ir kelias akimirkas tiesiog žvelgdama į lubas. Mariai tikrai nebuvo lengva narplioti judviejų meilės istoriją, kuri dabar jau toli gražu tos meilės istorijos nebe priminė. - pasikeitė, kai patikėjau, kad galiu tave pakeisti, akivaizdu klydau, - gražinusi savo galvą į buvusią padėtį gražino žvilgsnį ties Nicholo veidu, - užteko šiek tiek pabuvimo su savimi, kad tai suprasčiau, - skausmingai šypsenai akimirkai šmėstelėjus jos veide ji vėl pripildė savo stiklą tuo viskiu, kuris taip sėkmingai čia jai veikė bei privedė juos prie šito normalaus pokalbio. - suvokiau ir tai, jog neturėjau prašyti tavęs pasikeisti, nes būtent tokį tave pamilau ir už tokio tavęs ištekėjau, tiesiog nenorėjau vieną rytą pabudus sužinot, jog mano vyras netikėtai atsidūrė Azkabane arba išvis buvo nužudytas, niekada nelinkėjau tau mirties, Nicholai, - ir pati šokiruota tokių savo žodžiu kelias akimirkas tiesiog stovėjo, leisdama sau atsigauti po tokios veiksmų eigos. Dar kelis kartus savęs mintyse paklausė kas su ja darosi ir tuomet tuos kelis kartus pakartojo, kad alkoholio jau tikrai gana, bet tuo pačiu dar ir šiek tiek gurkštelėjo turimo viskio. Kad Maria gali būt labai sudėtinga asmenybė, tai čia jau faktas buvo.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 10 29, 2018 9:53 pm

Reikėjo pripažinti tiesą - Nicholas nemokėjo susitvarkyti su pasekmėmis. Mieliau klausytų moters baladojimosi į duris, klykavimų, koks jis yra pabaisa, grasinimų, kaip ji pasirūpins, kad jį patį ištiktų toks likimas. Bent nereikėtų suvokti, kokią psichologinę traumą kalėjimas viename kambaryje paliko Marios gyvenime. Davis nenorėjo to girdėti. Nenorėjo klausytis ir suprasti, kad tai yra jo kaltė. Montero apeliavo į jo sąžinę. Sąžiningai ar nesąžiningai, nesvarbu, esmė ta, kad vyras privalėjo sukąsti dantis ir dar labiau įsitempti, kad neleistų jausmų bangai užtemdyti jo blaivaus proto. Netgi būnant blogiuku nepasidaro lengviau atsakyti už savo veiksmus ir suprasti kokias jie sukėlė pasekmes kitiems. Kokias pragariškas akimirkas jo paties žmona privalėjo kęsti ištisus metus dėl jo neatsakingo sprendimo. Žala jau buvo padaryta. Moteris pati pareškė negalinti jam atleisti, o Nicholas nieko daugiau ir nenorėjo. Staiga šitas susitikimas ar jo tęsimas, jo akimis, atrodė betikslis. Maria jam neatleis. Nicholas savo poziciją išreiškė gan aiškiai.
- Niekas tavęs nebeseks ir nesistengs dar sykį pagrobti, - pakratė galvą. - Be pinigų niekas nieko nedarys, o mokėti, kad vėl sėdėtum kažkokioje apšnerkštoje patalpoje galvodama apie savižudybę, nėra verta. Kaip jau ir sakiau, turi savo laisvę. Naudokis ja, - dar sykį paragino moterį negaišinti savo brangaus laiko. Ji tai darė netgi stovėdama čia, gerdama viskį ir šnekučiuodamasi su pačiu Davis. Nieko naujo jis nebepasakys, viską, ką galvojo, spėjo išsakyti. Netgi perlipo savo išdidumą ir atsiprašė. Ir, norite tikėkite, norite ne, darė tai nuoširdžiai, o tai, pažįstant vyrą, apskritai buvo kažkas nerealaus. Tik Mariai ėmus dėstyti, kad jis buvo jos svajonių vyras, Archibald tarsi negalėdamas patikėti jos žodžiais, pakėlė abu antakius, kaip ir akis, veide leisdamas įsižiebti sutrikusiai išraiškai. Tai buvo kažkas naujo. Mintis, kad Maria norėjo su juo būti, nepaisant visko, kažkodėl nekada neužklydo į tamsiaplaukio galvą. Galbūt jis tiesiog nemanė, kad jį galima nuoširdžiai mylėti, nes net jo paties motina nusprendė, kad verčiau neturėti vaikų, nei auginti tokį pabaisą, kaip jis. Tokia vaikystės trauma paveikia žmogų, todėl paveikė ir Nicholą. Kažkokiu tuščiu, neaiškiu žvilgsniu žvelgė į Montero, kol galiausiai labai lėtai, vos vos pakrutino galvą į šalis, parodydamas, kad nesutinka su jos žodžiais.
- Tu buvai verta daugiau. Verta geresnio, nei aš kažkada galėjau būti. Galbūt kažkada ir galvojau, kad sugebėsiu tau suteikti laimės, bet klydau. Pažiūrėk, kaip viskas išėjo. Užrakinau tave. Pasirinkau žudymus ir sąmokslo planus, o ne savo žmoną. Vargu, ar tu iš tikrųjų norėjai tokio gyvenimo, - ištarė, o tada lėtai atsitraukė nuo moters per porą žingsnių. Lėtai žingsniavo po svetainę, pirštais spausdamas viskio taurę. Norėjo, kad jo žodžiai nebūtų tiesa, norėjo, kad Montero pasakytų, kad jis nebuvo toks jau didelis niekšas, bet pats suprato, jog to nebus. Jis nevertas atleidimo, nevertas savo santuokos. Ko gero, nužudydama Nicholą anksčiau laiko, Maria jam padarytų didžiulę paslaugą. Nebereikėtų kankintis ir galvoti, kad viskas galėjo pasibaigti kitaip, jei jis nebūtų buvęs toks egoistiškas šūdžius, siekęs naudos tik sau.
- Aš nepatekau į Azkabaną iki šiol. Elgiuosi atsargiai, nenoriu baigti savo gyvenimo toje... skylėje, - kažkodėl vyras susimąstė ir nutilo. Jei vis dėlto ir būtų kažkada įkištas ten, tai praktiškai prilygtų Marios kalėjimui visus tuos penkerius metus. Tokia situacija prilygtų karmai, o ji, kaip visi žino, visada atlikdavo savo darbą. Klausimas, kaip ilgai Archibald galės pasislėpti nuo jo laukiančio likimo. Maria jau buvo laisvėje, logiška, kad dabar uždarytas turėtų būti jos vyras. - Na, bet velniop tai. Jei pakliūsiu, tai pakliūsiu. Vis tiek to nusipelniau, - truktelėjo pečiais kiek šyptelėdamas. Pabaigęs stikle buvusį viskį, apsisuko ant kulno ir grįžo atgal prie mini baro. Į rankas paėmęs viskio butelį, klausiamai dirstelėjo į moterį, tarsi klausdamas, ar josios stiklą taip pat papildyti.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 10 29, 2018 11:50 pm

Tiesa ta, kad pasakodama apie tai ką jai teko išgyventi per tuos penkerius metus tame kambaryje ji nebandė nieko pasiekti. Tiesiog norėjo suteikti progą Nicholui sužinoti ką jai teko išgyventi ir kaip ji jautėsi būdama ten. Pirmaisiais mėnesiais net neleido sau patikėti, jog Nicholas būtų galėjęs tai suorganizuoti, nenorėjo leisti sau tikėti, jog ištekėjo už monstro, kuris tiesiog ėmė ir įgrūdo ją į kažkokią skylę visam laikui. Todėl turbūt tuo metu Mariai buvo sunkiausia. Suvokti ir susitaikyti su tuo, jog visgi vyras, kurį jį taip idealizavo ir kurį ji taip mylėjo jai tai padarė, pakeisti visą tą meilę pykčių. Visa taip anaiptol nebuvo lengva. Todėl dabar Montero tenorėjo, kad vyras žinotų ką jai teko išgyventi per tą laikotarpį tik jo dėka.
- Pasistengsiu pasinaudoti šia savo išsikovota laisve, - kelis kartus palinksėjus jau mąstė, kur pirmiau keliaus. Ne vien dėl to ji planavo užtempti visą tą kerštą Nicholui, jog jį pakankintų, bet ir dėl to, jog galėtų pasimėgauti tą laisve dėl kurios tiek kovojo ir kurios taip ilgai laukė. Buvo taip išsiilgusi pačio paprasčiausio keliavimo. Aišku, ji daug keliavo ir iškart po išsilaisvinimo, tačiau su visiškai kitokiu tikslu, tam kad surastų Nicholą. O dabar norėjo tai daryti dėl savęs, pasimėgauti kelionėmis, vaizdais, aplankyti naujas vietas ir tiesiog, kaip kad pats Nicholas patarė pasimėgauti savo gyvenimu ir laisve. Tikėjosi, kad keliaudama savyje atras tą vidinę ramybę, palaidos tą pyktį Nicholui dėl jo praeityje priimtų sprendimų ir galės jam atleisti. Nenorėjo apkrauti savo gyvenimo nereikalinga neapykanta, nors dabar jos atsisakyti atrodė bene neįmanoma. Visa tai ką Maria pasakė apie Nicholą jai ir pačiai buvo nauja. Ne tiek patys žodžiai, bet nauja buvo tai, jog ji tai pasakė garsiai, ne sau, o pačiam vyrui. Niekada nebuvo prasmės kalbėti tokiomis temomis ar išsakyti tokius dalykus, todėl toks atvirumas apie tai kaip ji žiūrėjo į Nicholą jai taip pat buvo kiek naujas dalykas. Tačiau tai buvo visiškai nuoširdu. Kažin ar Claude drįstu meluoti tokius dalykus, o ir šiaip kokia gi prasmė būtų suokti apie tai, kad Nicholą jį galėtų pavadinti savo svajonių vyru ir panašius dalykus. Kokia visgi iš to nauda būtų.
- Ne visada įsimylime tinkamus, Nicholai, - nepatenkinta veido išraiška papurtė galvą negalėdama sutikti su tuo ką jai sakė vyras. Negalėjo pasakyti, kad ji buvo verta geresnio. Niekada negalvojo, kad Nicholas jai per prastas. Todėl negalėjo priimti šios minties ir dabar. Dar kartą papurčiusi galvą sunkiai atsiduso. Kuo toliau tuo vis labiau moteriai šis pokalbis darėsi vis sunkesnis. - galbūt nesitikėjau, kad gyvenimas mane taip mėtys, galbūt nesitikėjau, kad gyvenimas su tavimi gali būti toks.... sunkus, - galbūt tai ir nebuvo pats tinkamiausias žodis apibūdinti jos gyvenimą su Nicholu, tačiau šiuo metu negalėjo sugalvoti nieko labiau dramatiško, - tačiau kad ir kaip ten bebūtų dar prieš ištekant žinojau, kur veliuosi, žinojau už ko išteku ir žinojau, jog viskas nebus rožėm klota, tenorėjau būti laiminga ir tam tikru gyvenimo periodu tą laimę būdama su tavimi atradau, - sekdama judantį po kambarį Nicholą akimis kurį laiką tylėjo. Norėjo susidėlioti savo tokias išsibarsčiusias po galvą mintis. Kadangi akivaizdu, kad šis atėjimas čia, į šiuos namus, pakeitė labai daug, tas anksčiau buvęs toks ryškus keršto planas dabar jau nebebuvo toks ryškus, o ir noras žudyti nebuvo toks didelis. Vis kartojo savo galvoje, vis klausė savęs kas pasikeis nužudžius Nicholą ir ar tai yra tai ko jai dabar reikia iki pilnos laimės. Kažin ar kada gyvenime ji dar jautėsi taip pasimetus kaip dabar. Kad ir kaip ironišką bebūtų turbūt dabar pati užsidarytų kelioms dienoms tarp tų keturių sienų, kad galėtų susidėlioti visą tai kas dabar vyko jos galvoje. - esi kur kas geresnis, nei kad pats galvoji, - tokiu visiškai nutildytu balsu pasakė tarytum nenorėdama, kad Nicholas tai išgirstų. Bet tuo pačiu tai buvo pakankamai garsu, jog esant tokiai tylai moters žodžiai būtų išgirsti. Maria negalėjo paneigti to fakto, kad Nicholas buvo žiaurus, egoistas ir savanaudis, ieškodavo naudos tik sau, kad jam buvo nusispjaut ant daugelio dalykų, tačiau dabar Marios lūpomis kalbėjo tie prisiminimai, kuriuose ne viskas buvo taip blogai. Dabar ji nekalbėjo kaip blaiviai mastanti moteris neseniai grįžusi iš šio vyro, kurį ji dabar kažkodėl tai labai idealizavo, tremties. Turbūt net neįmanoma dabar būtų paaiškinti, kodėl Marios lūpomis sklido tokie dalykai, tačiau moteris nors akimirkai kalbėjo labai nuoširdžiai. Nežinojo kaip viskas bus rytoj, galbūt rytoj apsisukus badys savo vyrą peiliu siųsdama jį į pragarą, tačiau dabar to nedarė. Ir bent jau šį vakarą neketino to daryti.
Klausydama tolimesnių Nicholo žodžių apie Azkabaną nebeturėjo ką pasakyti. Peržvelgus visus blogus dalykus, kuriuos jos vyras padarė ji negalėjo nuneigti to fakto, kad ji būtų vertas atsidurti Azkabane, tačiau tuo pačiu Montero nedrįstu nuoširdžiai iš širdies jam to linkėti. Turbūt net didžiausiam priešui nebūtų linkėjusi išgyventi tą ką išgyveno pati, o ką dar kalbėti apie Azkabaną. Tiesa, tokių savo minčių moteris išsakyti garsiai sau tiesiog nebeleido. Tačiau tuo pačiu ir nedrįso sutikti su tuo, jog jis vertas ten pakliūti. Davis grįžus prie mini baro ir besipilant viskį Maria pastatė savo stiklą nežymiai jį stumtelėdama į šoną taip leisdama suprasti, kad toliau mėgautis viskiu atsisako. Jautė, kad jau laikas palikti Nicholą ramybėj, bent jau šiandien. Bet kokiu atveju neketino nieko šiandien daryti, o ir kad ir nedidelis, tačiau tas alkoholio kiekis jos kraujyje vargu ar leistu jai dabar iš vis su kuo nors pakovot. Šiaip jau nebuvo prasta burtininkė, bet nežinojo kokia gera būtų po penkerių metų magijos nenaudojimo ir dar išgėrus. O alkoholis pasirodo dabar jau veikė ją greičiau nei anksčiau. - Manau man jau metas, - ramiai pasakius tyliai atsiduso ir tuomet akimirkai pakėlė akis į Archibald, - atsiųsiu skyrybų dokumentus tau paštu, - su tokiu taip staiga atsiradusiu sunkumu krūtinėje pasakė, nebūtų pagalvojusi, kad kada gali tekt skirtis ir kad gali būti taip sunku net kalbėti apie tai. Nors Maria pati sunkiai suvokė, ko vedama ji čia dabar taip sielojosi dėl būsimų savo skyrybų. Tačiau rodos kito pasirinkimo kaip ir nebuvo. Niekada net nebūtų pagalvojusi, kad jos gyvenimas taip sugrius.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Nicholas Archibald Davis
GHEAD OF GRYFFINDOR
avatar

CREDIT : maliblue
REAL NAME : Simona
OTHER CHARS I HAVE : Luke, Aurièle, Hazel
POSTS : 4905
CLAIM : skeet ulrich
LIKES : 301
LOVE OF YOUR LIFE : I was interested in everything and committed to nothing.
AGE : sugar daddy
ABOUT CHARACTER : 29.03.1979 • 39 y.o. • death eater • pretty broken unstable, impulsive, direct, live his life simply, has trouble sitting still, knows how to acheve goals, independent, stubborn, reserved, cautious, a bit materialistic, alcohol problems, rebellious, moody.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Kv. 11 01, 2018 8:11 pm

Nicholas galėjo būti geru vyru. Sukurti šeimą, atiduoti jai visą save. Daryti bet ką, kad Maria būtų laiminga. Prieš sumainydamas su Montero žiedus Archibald ir turėjo tokius siekius. Tikėjosi, kad pagaliau gaus norimą gyvenimą, šviesią ateitį, galbūt net pamirš savo pyktį ant viso pasaulio, kurį nešiojosi su savimi kiekvieną dieną. Tačiau jiedu susituokė, o vyras jautėsi taip pat. Nepatenkintas, pritvinkęs noro keršyti visiems, tarsi žmonija būtų kalta dėl jo sunkios vaikystės. Netgi keisdamas gyvenamąją vietą Davis nesugebėjo nuo to pabėgti. Viskas liko. Tuomet Nicholas galėjo tik priimti patį blogiausią sprendimą savo gyvenime - įstoti į mirties valgytojus - ir tikėtis, kad Maria jį palaikys. Akivaizdu, kad vyras prašė per daug. Dabar įsivaizduodamas save moters vietoje Archibald tai suprato, tačiau jau buvo per vėlu kažką keisti. Laiko atgal atsukti neįmanoma, su pasekmėmis reikėjo kažkaip tvarkytis. Nicholas ir stengėsi tai daryti - nusprendė duoti Montero laisvę, kurios ji nusipelnė. Šį sprendimą priėmė gerokai pavėlavęs, tačiau guodėsi ta mintimi, kad verčiau tai padaryti vėliau, negu apskritai nepadaryti. Galbūt Maria sugebės susirasti savęs vertą, padorų vyrą, kuris su ja nesielgs taip, kaip elgėsi Nicholas.
- Tu nekalta, kad aš toks esu. Galvodamas, kad šeima sugebės man padėti pamiršti visas nuoskaudas, klydau. Tuo pačiu į visą tą mėšlo liūną nusitempiau ir tave, - gūžtelėjo pečiais pildamasis dar vieną, šį kartą jau pilnesnį viskio stiklą. - Maria, ne. Nemėgink man įrodyti, kad aš turiu kažkokių žmogiškumo likučių savyje ar tai, kad esu geras žmogus. Ar tu bent nutuoki, ką aš esu padaręs per visą savo gyvenimą? Savo ištikimybę prisiekiau mirties valgytojams, darau viską, kas man yra liepiama. Dirbu Hogvartse kaip normalus medicinos dėstytojas, tačiau mulkinu visus, kurie ten dirba ir mokosi. Jie manimi pasitiki, o aš visą gautą informaciją nutekinu savo organizacijai. Žudau purvakraujus. Žudau nekaltus žmones. Prisidedu prie tos mokyklos sunaikinimo planų. Jei anksčiau maniau, kad esu tik paprastas maištininkas, pasirinkęs klystkelius, dabar galiu drąsiai teigti, kad esu žudikas. Bet tuo nesiskundžiu. Kiekvienas šiame pasaulyje turi sau skirtą rolę, o aš galiausiai radau savąją. Todėl ne, nemėgink manęs piešti kaip geros, bet paklydusios sielos. Man jau per vėlu kažką keisti ar mėginti grįžti į gėrio pusę. Kai vyks perversmas, aš būsiu to iniciatorius, - nesibaimindamas to, kad ką tik moteriai išdėstė visas atverstas kortas apie mirties valgytojų planus ir savo nuodėmes, atsainiai gurkštelėjo viskio. Tiesiog... kam viską slėpti? Jau geriau Montero jį paliks žinodama, kad Nicholas nėra auksinis berniukas, nei manydama, kad jam dar yra kažkokios vilties išsigelbėti. Visas galimybes būtų geru Davis paskandino tą pačią akimirką, kai prisidėjo prie mirties valgytojų. - Galėjai rinktis, ar prisidėti prie manęs, ar likti ištikimai savo įsitikinimams. Ir, galiu drąsiai teigti, kad pasirinkai teisingai, - linktelėjo galva mažumėlę šyptelėdamas. Greičiausiai nusitempęs Marią kartu su savimi Archibald jaustųsi kur kas šūdiniau, nei dabar. Dabar ji bent jau galėjo išlipti sausa iš visko, tęsti savo gyvenimą niekieno netrukdoma, o Nicholas Mariai visada linkėjo tik gero. Žlugdyti savo gyvenimą ir stebėti, kaip jį žlugdo tau brangus žmogus buvo du skirtingi dalykai, tik antrasis dažniausiai tapdavo žymiai skausmingesnis.
- Gerai, pasirašysiu juos kai tik gausiu, - kiek sudvejojęs tarstelėjo nusukdamas akis į šalį. Negalėjo parodyti, kad kalbos apie skyrybas jį vis tiek veikia, nepaisant to, kad pats primygtinai reikalavo Marios pradėti naują gyvenimą. - Išlydėti tave? - vietoje to, kad pasisiūlytų tai padaryti, Davis visgi suprato, kad galbūt moteris nenori jo kompanijos. O argi ją būtų galima kaltinti? Marios vietoje Nicholas pats savęs vengtų kiek įmanydamas, ypač po to, ką buvo jai padaręs.


If it is right, it happens — The main thing is not to hurry. Nothing good gets away.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t12711-here-are-the-monsters-we-pu
avatar

CREDIT : painofchoco;starboy
OTHER CHARS I HAVE : diana, william, jason, voldis, eliot
POSTS : 63
CLAIM : madchen amick
LIKES : 17
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   Pir. 11 05, 2018 5:43 pm

Marios gyvenimas niekada nebuvo rožėm klotas, tačiau kad ir kaip bebūtų, kad ir koks tas gyvenimas sunkus bebūtų ir kad ir kaip nesisekė bendraut su šeima Maria išliko tokia kokia ir buvo visą gyvenimą. Niekada net neturėjo jokios blogos minties. Jau vien tik ką nors blogesnio apie žmogų pagalvojus ar kažko blogo kažkam palinkėjus mintyse plakdavo save už tokį nederamą elgesį sakydama, jog tai ne ji, o kažkokie neaiškūs demonai spėję ją apsėsti. Todėl nenuostabu, kad dažnai ji nesuprasdavo to nežmoniškai didelio pykčio įsišaknijusio savo vyro kūne ir prote. Nesuprato ir jo pasirinkimo įstoti į mirties valgytojus. Niekada to nesuprato, nesugebėjo suprasti kaip žmoguje gali būt tiek daug neapykantos kiek buvo pas Nicholą. Tačiau net ir nesugebėdama suprasti tokių vyro pasirinkimų dažnai tiesiog nutylėdavo, nepasakydavo ką apie tai galvoja, nes nuoširdžiai jį mylėjo ir visada galvojo, kad turėtų jį palaikyti, o ne kurstyti kažkokius pykčius tarp judviejų. Tačiau galiausiai neatlaikė. Turbūt tikrai per daug buvo iš jos prašyti palaikyti Nicholą, būti šalia jo, kai jis daro tokius siaubingus dalykus, kurie nebuvo jai toli gražu priimtini. O vėliau viskas susiklostė kaip ir turbūt turėjo. O dabar kad ir kaip nenorėtų to pripažinti Maria buvo tokia savęs versija kokia niekada nenorėjo būti. Ir toji begalinė neapykanta kažkieno viduje dabar jai buvo ganėtinai aiškiai suvokiama ir sveiku protu paaiškinama. Tik problema, kad su ta neapykanta dabar ji negalėjo pakęsti ir pati savęs, tapo pačia blogiausia savo versija.
Moteris tiesiog atsiduso besiklausydama to ką Nicholas kalbėjo. Suprato viską kuo puikiausiai ir net negalėjo pasakyt, kad tai nėra teisybė. Maria žinojo koks jos vyras yra, tačiau visi tie jo sakomi žodžiai kažkodėl žeidė nei jei ir nebuvo kalbama apie ją. Galbūt ta meilė kartais tikrai apakina ir matai žmogų visiškai kitokį nei kad jis yra. Tačiau kad ir kaip bebūtų Maria nenorėjo galvoti, kad Nicholas yra būtent toks kokiu dabar save įvardijo ir tikrai nenorėjo prasidėjus perversmui išvysti savo vyro kaip vieno iš lyderių ar tuo labiau matyt kaip jis žūsta to perversmo metu. Tačiau greičiausiai tai kaip ir buvo ne jos valioj. Nelabai ką dabar ir galėjo padaryt. Per tiek metų sugebėjo suprasti, kad ko jau ko, bet Nicholo jai pakeisti nelemta. Su tuo jau buvo sugebėjusi susitaikyti. Vienintelis dalykas ką šiuo metu Maria galėjo padaryti tai susitvarkyti savo, o ne bandyti sutvarkyti kažkieno kito gyvenimą.
- Nereikia, rasiu išėjimą pati, - atsisakė pasiūlymo būti išlydėta, tačiau ne dėl to, jog nenorėjo Nicholo kompanijos, o tiesiog manė, jog būtent taip bus geriau. Nenorėjo parodyti nereikalingų emocijų, nes ir taip jau jautėsi užtektinai išskydusi per visą laiką kol stovi šioje svetainėje ir perėjusi labai daug stadijų. - Tiesiog nežūk iki skyrybų, manęs nežavi našlės statusas, - skausmingam šypsniui šmėstelėjus jos veide Maria galiausiai tiesiog atsiduso, - Viso Nicholai, - dar paskutinį kartą leidusi sau pažvelgti į vyrą sparčiu žingsniu nužingsniavo išėjimo link.


we must love one another or die.
Just when you think it can't get any worse, it can. And just when you think it can't get any better, it can.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   

Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲Davis-
Pereiti į: