rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Share | 
 

 VAMPYRAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Gucci Voldemort
GHOGWARTS PROFESSOR
avatar
REAL NAME :
POSTS : 32997
LIKES : 520
DC
RašytiTemos pavadinimas: VAMPYRAI   Antr. 06 26, 2018 9:12 pm

vampires
vampyrai YRA LABAI JAUTRŪS KRAUJUI PADARAI. RETAI KURIS SUGEBA SUSILAIKYTI NEPRATRŪKĘS.

KAIP TAPTI VAMPYRU?
TAPTI VAMPYRU GALIMA, JEIGU MIRŠTI SU JO KRAUJU SAVO KRAUJO SISTEMOJE.

KAIP NUŽUDYTI VAMPYRĄ?
• MIRTINAS VILKOLAKIŲ ĮKANDIMAS.
• GALI MIRTINAI SUDEGTI.

GALIOS + SVARBU
• GALIOS  - NEMIRTINGUMAS, MAITINANTIS APLINK AKIS IŠRYŠKĖJA KRAUJAGYSLĖS IR AKYS TAMPA RAUDONOS, GREITAS ŽAIZDŲ GIJIMAS, DIDELI NEŽMONIŠKI POJŪČIAI(UOSLĖ, KLAUSA).
• VAMPYRAI MAITINASI ŽMONIŲ ARBA GYVŪNŲ KRAUJU.
• LĖTAS ŠIRDIES PLAKIMAS.
• MEDIENA KENKIA, SUŽEIDIMAI PADARYTI MEDINIU DAIKTU GYJA ILGIAU.
• MAŽA SAVIKONTROLĖ (NEBENT VAMPYRAS YRA LABAI SENAS)
• SAVO KRAUJU PATEPĘ ŽMONIŲ ŽAIZDAS JAS UŽGYDO.
• GEBA JAUSTI SAVO PAVERSTIEMS VAMPYRAMS GRESIANTĮ PAVOJŲ.
• KADANGI YRA PAVERTĘ ŽMOGŲ VAMPYRU, JAUČIA UŽ JĮ ATSAKOMYBĘ.
21/120
claim
Visiška priešingybė savo broliui. Visuomet stengėsi prisiimti visa kaltę už jį, rūpindavosi, jog šis turėtų viską, apie ką svajojąs. Atvykus į Hogwartsą net kartu su broliu papuolė į Švilpynės koledžą, visados buvo kartu, draugų nebuvo susiradusi, nes turėjo brolį ir daugiau nieko nereikėjo. Kiekvieną pilnatį mergina būdavo šalia brolio ir padėdavo jam iškęsti skausmą. Tačiau vieną vakarą viskas pasikeitė, broliui pavirtus į vilką ir pabėgus, ji stengėsi jį surasti, kuomet miškuose sutiko nežinomą vyriškį jis buvo dailus ir labai panašus į jos brolį. Tai buvo dar vienas vilkas, tačiau jis neturėjo žmogaus, galinčio jam padėti. Nesusivaldęs ir pavirtęs vilku, vaikinas užpuolė ir mirtinai sužalojo Estę. Tačiau ko jis nežinojo, kad motina Estei visados duodavo savo kraujo mažomis dozėmis, kad per pilnatį atsitikus nelaimei, ši išgyventų. Vilkas pabėgo, palikdamas Estę mirti, jos širdis sustojo, tačiau neilgam. Po kelių akimirkų, ji atgimė ir suprato, kokiu monstru pavirto. Norėjo mamai pasiųsti žinutę, bet jos magija nebeveikė. Viskas aplink buvo per ryšku, per garsu, tai ją tiesiog varė iš proto. Ji puikiai suprato, kad grįžti į pilį negali, tėvams rodytis bijo, o brolis vedamas vilko genų lėkė link jos. Todėl Estė ant medžio žievės užrašė "Atsiprašau, myliu tave Matt." ir pradingo. Tai buvo paskutinis kartas, kai ji buvo pastebėta Anglijos apylinkėse. Prieš išvykdama ji nukeliavo namo pas mamą ir papasakojo visą situaciją. Mama ją puikiai suprato, suprato, kodėl jai reikia išvykti. Ir nieko neklausinėjusi išleido Estę keliauti į Ameriką. Išvykusi ji stengėsi išmokti kontroliuoti save, susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimu ir gyventi be magijos. Vienintelė problema, su kuria teko Leanorai susidurti – alkis, kurio niekaip nesugebėjo numalšinti, kol nenužudydavo kokio pašaliečio. Neturėjo jokios alkio kontrolės, kol po kelių metų nesutiko savo gyvenimo meilės, Rafaelio, kuris ne vien ją išgelbėjo nuo vampyro išpuolio, tačiau su laiku tapo jos sužadėtiniu, o galiausiai ir mylimu vyru, kuris padėjo pereiti ne vien per baltą, tačiau ir per juodą. Rafaelis tapo jos gyvenimo inkaru, kurio dėka išmokė idealios alkio kontrolės. Dabar kartu su vyru ji nusprendžia sugrįžti į Londoną, susitikti su šeima ir atsiprašyti brolio, kad prieš kelis metus pradingo.
Estée Leanhor de Boutiqué
27/88
jack falahee
Gimė kilmingų bajorų šeimoje Pietų Prancūzijoje, Nicoje. Visada sekė tėvo pėdomis, kibosi į mokslą, troško pažinti pasaulį ir viskas kas jį supa. Septyniolikos Nicholas išvyko į Maskvos Universitetą, ten užtruko keturius metus, pirmuosius tris jis turbūt buvo pajautęs tą gyvenimo džiaugsmą, tokį kokį ir įsivaizdavo, tačiau ketvirtus metus jį aplankė nežinia. Nebegaudavo tėvų laiškų ir tai keldavo nerima. Galiausiai jį pasiekė žinia, kad Nicoje esantys visos bajorų šeimų namai buvo sunaikinti iki pamatų, dauguma gyventojų mire. Spėjo, kad tai laukinių gyvūnų užpuolimas, bet vaikinas tuo netikėjo. Jis grįžo į Prancūziją, kur rado dar savo namų pamatus. Vaikinui reikėjo išsiaškinti kas gi nutiko čia, tad pradėjo savo paieškas. Keliavo po pasaulį, skaitė įvairius raštus ir vieną kartą jam į galvą atėjo mintis apie mistines būtybės. Tai buvo visiška beprotybė, bet jis buvo pasiruošęs jau tikėti bet kuo. Bet turbūt norėti žinoti viską, nėra pats saugiausias kelias. Jis išvyko į Londoną, kur girdėjo gandus, kad galiu surasti informaciją apie tai ko jis ieško. Londone praleido kelis mėnesius tačiau šnipštas – nieko nerado. Tačiau paskutinę dieną jis nusprendė apsilankyti sename apleistame dvare, kuris buvo aprašytas raštuose. Viskas buvo sugriauta, tik sienos iš išorės dar laikėsi ir jis pasirodė esąs ne vienas toje patalpoje, nes prieš jį išniro moteris. Jokio diskusijos nebuvo, jis jai buvo eilinis grobis, tik šį kartą pasibeldęs į jos namus. Moteris pasirodo buvo vampyrė, kuri paliko leisgyvį vaikiną gulėti ant apžėlusių pastato grindų. Per plauką išgyveno. Kol kas nieko keisto pastebėjęs nebuvo, jis papuolė į ligoninę ir tik po kurio laiko pradėjo jausti perštėjimą gerklėje, keista troškulį. Vampyro instiktai atsirandantys jauname vyro kūne tapo neprognozuojami. Pats nesuprato kaip perplešė kelioms seselėm gerkles prieš tai suleisdamas iltis. Nuo tos dienos jo visas gyvenimas tiesiog pasikeitė. Jis nebebuvo tas pats berniukas, kuri turėjo tokias žavias vaikiškas svajones, jis tapo monstru, kuris troško, kad viskas priklausytų tik jam. Grįžo atgal į Nica, kur analizavo savus eksperimentus ir bandė surasti daugiau tokių kaip jis. Netikėtai Prancūzijoje sutiko moterį, žmogų. Pradžioje ji buvo jam tiesiog eilinė vakarienė, tačiau jo viduje kažkas suspurdėjo ir nuojauta kuždėjo, kad ją reikia palikti gyvą. Nors vyras ir tapo šaltas bei šališkas, merginą jis prisileido ir pajuto keistus jausmus jai kurių niekam nejautė. Po kelių metų jis ją išsivežė atgal į Londoną, kur jis jautė potraukį grįžti jau labai senai. Jis sake, kad Londonas ta vieta, kur iš tikro prasidėjo jo gyvenimas.
Nicholas de Sauveterre
25/50
claim
Sesilija - viena iš tikrojo Anglijos sosto paveldėtojų, tačiau viena nelemta naktis apvertė merginos gyvenimą aukštyn kojomis. Po praktikos karinėje ligoninėje, Lora nusprendė namo grįžti su 'draugo' (Florian) palyda. Deja, tačiau ši net nenutuokė, kad tariamas 'draugas' turėjo jai kur kas didesnių planų. Negailestingai sužalojęs merginą ir išgėręs didžiąją dalį jos kraujo, dar tą pačią naktį ją pervertė į vampyrę. Vos prabudusi, Sesilija net nenutuokė, jog jos gyvenimas pasikeis visapusiškai. Pasidavusi alkiui, užpuolė karinę bazę, taip išžudydama ne tik bendradarbius, tačiau ir tuo metu Anglijoje beruošiamus karius. Tik tuomet ją surado jos kūrėjas ir paaiškino apie naktinį gyvenimą ir tai, kad ši privalo susikurti naują tapatybę, jog niekas neįtartų jos tikrosios rasės. Neturėjusi kitos išeities - atsiribojo nuo šeimos ir išvyko link Škotijos, kur ilgus metus gyveno niekeno nevaržoma. Per penkiasdešimt metų taip ir nesugebėjo sutvardyti jaučiamo alkio, tad vos sužinojo, jog Škotijoje klaidžioja Elisabeth Hardwell - kaip mat patraukė atgal į tikrąją gimtinę - Londoną. Vilkolakių Sesilija baidėsi labiau nei kryžiaus, tad nieko keisto, jog dabar dideliame mieste ši stengiasi būti ypatingai atsargi, jog nesukeltų sau jokio papildomo dėmesio.
Cecile Lora Wetherbee
27/100
claim
Florianas yra vokiečių kariuomenės tėvo sūnus, kuris buvo priverstas eiti tarnauti šaliai, kad parodyti pagarbą savo tėvui. Vaikinas nuo pat mažens jautėsi tarsi negalėdamas išpildyti kažkokių tėvo norų, nepaisant to, kad darydavo praktiškai viską ką jis liepdavo. Motina niekad nesipriešindavo tėvo norui, kad norint, jog jų sūnus būtų tikras vyras jis privalo pabūti karo lauke. Dėja, Florianas nebuvo labai tvirto sudėjimo ir nebuvo labai gerai fiziškai pasiruošęs. Jis buvo paskirtas eiti į vokietijos rytų frontą, tačiau net jo nepasiekus jo komanda buvo netikėtai užpulta rusų. Su pašautu pečiu vaikinas bėgo miške nuo pavojaus, net negalvojo, kad kitame miško gale tyko kitas pavojus. Pasiklydęs ir praradęs visą savo turimą altlerija jis negalėjo rasti atgal tad teko nakvoti prie medžiu ant sniego. Vidury nakties jį pažadino klyksmai, kurie siaubingu greičiau artėjo link jo. Atsistojęs ant kojų jis tęsė savo kelionė anksčiau negu tikėjosi tikėdamas pasprukti nuo grėsmės, bet jį pasitiko keistos būtybės su aštriomis iltimis, kurios greitai jau buvo įsmeigtos į ploną vaikino odą. Pasirodo karo laukas buvo labai gera priedanga vampyrams, tiek daug žmonių mirčių buvo nurašoma kaip karo pasekmės, kai iš tikro pasirodo čia buvo didžiausia vampyrų puota.
Grįžęs į savo žemes Florianas įtikino visus, kad jo komanda buvo užpulta priešininkų, apsimetė, kad pats yra psichologiškai sutraumuotas ir negali tęsti savo darbo. Buvo paskirtas ligoninėje dirbti. Naktimis maitindavosi mirštančiais kariais. Vieną dieną Florianas tiesiog dingo ir negrįžo. Jis keliavo nuo vienos vietos iki kitos, niekur neapsistodavo.
Anglijoje vyras susipažino su moterimi – Cecile. Tarp jų užsimezgė keistas ryšis,tad kuriam laikui vyras pasiliko Anglijoje, bet neilgam, nes vieną dieną grįžo su ją kartu ir nieko nelaukęs nusprendė paskanauti moters kraujo, ir dingo. Tik vėliau vėl pasirodė Lorai kaip jos kūrėjas, trumpam buvo jos mokytojas, bet jis neketino ilgai užsisedėti nors ne visai ir jauną vampyrę norėjo palikti klaidžioti, pats žinojo, kokia siaubingai sunki pradžia. Kurį laiką Florianas stebėjo Cecilę iš šalies norėdamas ją apsaugoti, galiausiai pats išvyko į Londoną ir ten pasiliko.
Florian Beck
24(496)
claim
Gimusi 1521m. lapkričio 25d., Zoja spėjo 24 metus pasidžiaugti pilnaverčiu gyvenimu. Tačiau, vienas vakaras pakeitė jos visą gyvenimo rėžimą. Visas miestelis buvo prigąsdintas, jog kažkur pakampėmis slankioja pabaisa. Abigailei tai iš pradžių atrodė ganėtinai juokinga, iki akimirkos, kol sužinojo, kad ta pabaisa - jos sesuo Vivian. Mergina negalėjo tuo patikėti ir vos tik sesė užpuolė Zoją, jai tą akimirka susisuko šarabanai. Nespėjo pastebėti, kuomet atsigavusi jau svajojo apie šviežią žmogaus kraują. Mergina buvo nevaldoma, todėl trys seserys susimokė prieš ją ir paliko pūti psichiatrinėje ligoninėje. Jos pasirūpino, jog Zoja negalėtų naudotis savo galiomis ir gautų minimaliai kraujo, reikalingo išgyvenimui.
Dažniausiai psichiatrinėje ligoninėje ši praleisdavo laiką vienutėje su tramdomaisiais marškiniais ir viena vienintele grojančia daina, kuri niekuomet nesiliaudavo. Seserys keldavo Zoją iš vienos psichiatrinės ligoninės į kitą, vos tik aplinkiai imdavo pastebėti, jog Abigailė nesensta. Keletą šimtmečių žaisdama seserų žaidimą (taip, jai tai atrodė lyg žaidimas), paskutinėje psichiatrinėje ligoninėje sukėlė tokį šou, jog po jos neliko nei vieno gyvo žmogaus. Koridoriai skendo kraujyje, o mergina džiaugėsi tokiu vaizdu. Daktarų ir seselių riksmai ir maldavimai pasigailėti, kėlė vampyrei neapsakomą džiaugsmą. Išėjusi iš ligoninės paliko seserims raštelį, jog jas suras tada, kuomet jos mažiausiai to tikėsis ir pažais taip, kaip jos žaidė su Zoja ištisus šimtmečius.
ZOÉ ABIGAIL BELL
40/55
Alexander Skarsgård
Prieš 55 metus grynakraujų burtininkų šeimoje gimė berniukas. Vaikas būtų kaip vaikas, tačiau jo tėvai buvo prisiekę mirties valgytojai, todėl berniukas pirmuosius savo gyvenimo metus praleido begirdėdamas šlovinant Voldemortą, kuris netgi keistai mėgo šį berniuką. Aišku, kai jam buvo penkeri visas tėvų susikurtas gyvenimas sugriuvo. Tėvas iškeliavo į kalėjimą, bet buvusi šeimos galia ištraukė mamą. Todėl Chris su mama gyveno senuose ir beveik apleistuose rūmuose. Buvo per mažas suprasti, koks tai didelis nuosmukis yra. O kadangi mama ir toliau buvo kažkiek įsitraukusi į mirties valgytojų veiklą, berniukas ir užaugo tokioje aplinkoje.
Visi žinojo, kad jis bus galingas burtininkas. Atsidūrė Hogvartse. Atėjo įsivaizduodamas, kad yra pasaulio valdovas ir kažkaip visi aplinkiniai labai lengvai tai priėmė. Niekada neturėjęs artimų draugų taip ir nesuprato jų svarbos, todėl turėjo didelę kompaniją visada besitrainiojančių burtininkų. Greitai tapo savo namo kvidičo komandos kapitonu, išlaikė tą poziciją keturis metus. Sužinojo, kad yra animagas ir virsta į tarantulą. O tai leido Chrisui čniukštinėti po visa pilį niekam nestabdomam, nes kas kreips dėmesį į naminį gyvūnėlį. Tačiau nieko ypatingo mokyklos metais nenuveikė.
Po to tapo profesionaliu kvidičo žaidėju, po truputi buvo įtrauktas į mirties valgytojus. Galiausiai prisiėmė jų ženklą. Darbas leido jam keliauti, jausti pasididžiavimą savimi viešumoje, o priklausymas kultui leido jaustis, jog kovoja dėl kažkokio aukštesnio tikslo.
Šiek tiek išsilakstęs ir būdamas stipriai virš trisdešimties sugalvojo susituokti, vedė iš garsios burtininkų šeimos kilusią kiek per jauną merginą. Prie to prisidėjo ne tik viešojo statuso palaikymas, tačiau kažkokios  šeimos šis vyras visada norėjo. Jausdavosi laimingas, kai apkabindavo daug smulkesnę žmoną, lyg tai turėtų ką apsaugoti. Iš esmės jų santykiai buvo gražūs, gal Christopher jai niekada nedavė per daug laisvės, tačiau abiem tokie senoviški santykiai puikiai tiko. Gimus dukrai išviso nieko daugiau nebegalėjo norėti.
Tačiau vienąkart atlikdamas savo mirties valgytojo pareigas buvo užpultas vampyrų. Išgyveno tik dviese. Abudu buvo paversti vampyrais, tačiau Chris turėjo netikėta kontrolę. Pats galvojo nuslėpti šią gėdą nuo visų, tačiau jo kolega prasitarė, kad buvo paverstas vampyru ir Chris jį nužudė, kol nebuvo išduotas patsai. Kažkodėl jis išlaikė visas savo burtininko galimybes, tačiau jo mirties ženklas išnyko.
Kelis mėnesius vyko šis spektaklis, kai jis bandė apsimesti, jog jis nebuvo paveiktas. Tačiau pasakė savo žmonai, o ši kaip tikra grynakraujė pirmąkart suabejojo, ar gali toliau būti su juo, o svarbiausia, ar nesukels Chris pavojaus savo dukrai. Šitą įtarimą priėmė kaip išdavystę. Apimtas pykčio patsai nužudė savo žmoną. Tada jau pradėjo abejoti ir dėl vaiko saugumo. Žinoma, savigrauža irgi atėjo, tačiau tai pasireiškė daug vėliau.
Viską nuosekliai papasakojo tik patiems aukščiausiams. Jie žinojo, kad Christopher tenori pasitraukti, tačiau puikiai suprato, kad jo, net tapusio vampyru, prarasti nereikia. Susitarė, kad kažkas įsivaikins dukrą, kad kai jo prireiks, jis turės grįžti. Pats vyras sutiko, kad niekada nebebus tarp vadovaujančių.
Visuomenės akyse kažkas nužudė vieno garsiausio kvidičo žaidėjo dukrą ir pagrobė žmoną. Nenuostabu, kad visų mylima žvaigždutė pasitraukė į šalį. Būdavo užmatomas visus penkiolika metų. Pats tuo laiku gyveno beatodairiškai hedonistinį gyvenimą, tačiau savo galias įprato slėpti.
Dabar jo dukra jau kuris laikas turėtų būti Hogvarce ir pats Chris beatodairiškai nori atkurti šeimą. Kad per šiuos penkiolika metų nepaseno nieko nenustebino, buvo susikūręs tokį įvaizdį iš kurio tikėtumeisi, jog gers visokius eleksyrus. Bet tuo pačiu nieko nestebina ir tai, kad vyras, kuris prarado vaiką, nori padėti kitiems. Todėl dabar kartais veda kvidičo pamokas, bet svarbiausia, kad yra asmeninis tutorius visiems jauniems animagams.
Christopher Marcellus Draven
41/70
claim
Arthuras - vienos įtakingiausių Čikagoje šeimos galva. Kitaip dar tituluojamas, kaip vietos narkotikų baronas. Žinoma,
vyras savo veiklą jau antrą dešimtmetį sėkmingai slepia priedangoje. Oficialiai jis - aristokratiškai prabangaus restorano tinklų savininkas. Vyro šaknys Ispanijoje, Madride, kur jis susipažino ir vedė savo žmoną, bei, prieš tapdamas vampyru, susilaukė trijų atžalų. Gyvenimas klostėsi sėkmingai, investicijos atsipirko, pavyko įkurti verslo imperiją ir vyras vieną dieną planavo savo vaikams perleisti milijardinės vertės įmones. Tačiau atsitiko taip, jog Arthuras pasidavė neištikimybės pagundai. Vyras permiegojo su verslo partnere, kuri, pasirodo, buvo vampyrė, pametusi galvą dėl Arthuro. Ji troško visą amžinybę praleisti su juo, tad pavertė Arthurą savo rasės atstovu. Po viso šio įvykio Arthuras nieko nepranešęs dingo, kaip į vandenį, palikdamas šeimą. Arthuras žinojo, jog toliau gyventi normalų gyvenimą būtų buvę neįmanoma. Jis tapo potencialia grėsme savo šeimai. Vyras blaškėsi aplink pasaulį, stengdamasis išmokti kontroliuoti naujai užgimusius instinktus. Stipri prigimtinė valia gan greitai padėjo išlavinti savikontrolę. Jausdamasis pasiruošusiu ir susigyvenusiu su nauja prigimtimi, Arthuras nusprendė pradėti viską nuo nulio JAV, Čikagoje. Vėl prasimušti į aukštuomenę vyrui prireikė dešimties metų. Tačiau jis žinojo, kad praturtėti darant tai legaliai išvis gali būti neįmanoma. Taigi, Arthuras nusprendė plėtoti narkotikų verslą. Jis norėjo gyventi normalų žmogaus gyvenimą, visais įmanomais būdais nuslepiant vampyro tapatybę. Investavęs pakankamai laiko, Arthuras vėl tapo turtingųjų sluoksnio dalimi. Gyvendamas Čikagoje, Arthuras susipažino ir su kitų rasių atstovais, tačiau intrigos ir karai tarp skirtingų rasių barikadų jo nedomino. Visa, kas jam buvo svarbu - pinigai, galia ir troškimas kada nors susigrąžinti šeimą. Ką kalbant apie Arthuro charakterį - jis išties komplikuotas. Brutalus kontrolės maniakas, materialistas, fragmentiškas cinikas ir egoistas, siekiantis bet kokia kaina apsaugoti savo verslo imperiją. Nepakenčia maištininkų, kliūtis iš savo kelio šalina gan žiauriais ir sadistiškas metodais. Tapimas vampyru tik dar labiau sustiprino šiuos būdo bruožus.
ARTHUR CASSIUS ARCAÑO
20/137
claim
Melody tapo viena iš vampyrų išpuolių Amerikoje aukų. Nežinia kodėl, tačiau vietoje to, kad būtų nužudyta, mergina atsibudo gatvėje, šalia dviejų lavonų. Gerklę graužęs troškulys nebuvo numalšinamas jokiu vandeniu, kuriuo Melody stengėsi jį numalšinti. Naivi, jauna mergina negalėjo net pagalvoti, kad tapo tokia būtybe, apie kurią galėjai išgirsti tik siaubo istorijose. Kadangi Innes neprisiminė kas jai nutiko, o galva plyšte plyšo, pagalbos nuėjo prašyti prie pirmų pasitaikiusių namų durų. Ją įsileidę žmonės buvo labai malonūs, pamatę, kokia kruvina ir susitaršiusi yra Melody, pasiūlė jai apsistoti pas juos, kol situacija gatvėse nurims. Tačiau vampyrės prigimtis veržėsi į priekį, o noras išgyventi nugalėjo, todėl nesuvokdama to ką daro, Melody visiškai išsunkė ją priglaudusius žmones, palikdama jų kūnus be lašelio kraujo. Suvokus, kad tapo pabaisa, išvyko iš Anglijos, keliavo per šalis prisidengdama vis nauju vardu, kol po daugiau nei šimto metų pasiekė Angliją, kurioje ėmė naudoti savo tikrąjį vardą ir pavardę, tikėdamasi čia surasti prieglobstį ir bent šiek tiek pastovesnius namus.
Melody Andrea Innes
29/85
claim
Zachary istorija nėra tipinė tapimo į vampyrą, kadangi nuo vaikystės svajojo tapti tokiu padaru. Tėvams tai buvo eilinės vaiko fantazijos, nei tėvas, nei motina negalėjo patikėti, kad vieną dieną Zachary ims ir pradės ieškoti vampyrų. Bet... taip ir nutiko. Būdamas dvidešimt ketverių Zachary susekė vieną vampyrą, tačiau tą sykį vyrui nelabai pasisekė - vos liko gyvas, o vampyras pabėgo. Normalų žmogų toks incidentas būtų atbaidęs nuo tolimesnių paieškų, bet Ottlinger tai netgi motyvavo labiau stengtis. Kembridže po kelių metų sutiko vieną vampyrą, tiksliau, vos netapo jo auka, tačiau Zachary pasisiūlė tapti jų "kraujo donoru", kol galiausiai po savo metus trukusios tarnystės vampyrams, pats buvo juo paverstas. Visgi, gyvenimas su kitais nebuvo toks, apie kokį svajojo vyras, todėl bendruomenėje neliko pernelyg ilgai - patraukė į artimiausius miestelius, žudydamas kone viską, kas pasitaikydavo jo kelyje. Zachary jautėsi nenugalimu, keliavo po visą Europą, bet ilgainiui grįžo į Kembridžią, norėdamas tapti visų vampyrų 'lyderiu', o pradėti nuo tos vietos, kur prasidėjo jo vampyro gyvenimas, iškreiptam Zachary mąstymui atrodė pakankamai sentimentalu, kad jis šio plano imtųsi.
Zachary Ian Ottlinger
29/20
Benjamin Eidem
Vaikinas gimė ir audo Rusijoje, Sankt Peterburgė. Tėvas buvo labai plačiai pasaulyje žinoma samdomas žudikas, o mama tiesiog paprasta siuvėja. Nuo pat mažens tėvas savo sūnų mokė būti bejausmiu, kaip visados perimti valdžią į savo rankas na ir koks jis būtų buvęs tėvas, jeigu pats nebūtų išmokinęs savąjį sūnų naudotis ginklais. Timofėjus savo kelio nesirinko, tai buvo pasirinkta už jį, bet negalima būtų sakyti, kad šis “pašaukimas” jo netraukė. Kai berniukas buvo paauglys, jo tėvui pagaliau buvo rasta pakankamai kaltininimų, kad uždaryti jį iki galvos už grotų. Jaunesnysis Ivanovas po mokyklos stojo į policijos akademiją, su tikslu, kad geriau sugebės perprati teisėsaugos sistemą. Metęs mokslus dingo. Išvyko į Italiją, kur po truputi ir pradėjo savo darbą. Pradėjus kilt įtarimams Timofėjus vis keitė savo gyvenamąsias vietas. Jis įtariamas daugumoje nusikaltimų kontorų, tačiau niekas neturi pakankamai įrodymų, kad jį pasodinti. Galiausiai vaikinas išvyko į Angliją, Londoną ir ten liko. Darbai ėjosi puikiai, užsakymų vis daugėjo. Liko pastebėtas ne tik žmonių tarpe, bet ir mistinių būtybių. Vienu užsakymo metu, vyras buvo apgautas. Jis atėjo pribaigti žmogų, kuris pasirodo iš tikrųjų nebuvo žmogus, o tik vampyras ieškantis keršto už savo artimąjį. Tik per plauką Timofėjus išgyveno ir klaidinga būtų galvoti, jeigu jis šį užpuolimą nelaikytų dovana. Jo darbas tapo žymiai paprastesniu, o ir jo gyvenimas atrodo tarsi apsusuko tris šimtus šešiasdešimt laipsniu tik į gerąją pusę. Dabar Londonui telieka saugotis, nes jo gatvėmis vaikšto sandomasis žudikas, kurio venomis pulsuoja vampyro kraujas.
TIMOFEY JASTRIK IVANOV
25/200
Candice King
Karolyn gimė prieš lygiai 200 metų. Gimė kaip normalus žmogus nežinantis apie jokius atgamintinius padarus,kol viena diena viso to nepakeite.Užaugo geroje ir turtingoje šeimoje, kurią vėliau išžudė nežinomi asmenys, tačiau Karolyn ir dar keli jos giminaičiai liko gyvi. Karolyn po netekties buvo pasiryžusi atkeršyti, bet galiausiai pati buvo  paversta siaubingu padaru- vampyru.Mergina ilgai kovojo su savo prigimtimi, jai net būnant žmogumi buvo ištrinti visi prisiminimai apie tėvų žutį, tačiau tą ji prisiminė kai tapo vampyre. Praėjus 200-ams metų Karolyn gryžo trokšdama keršto.
Karolyn de Marie
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
 
VAMPYRAI
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: Naujausas naujinimas :: E. L. O'Halloran-
Pereiti į: