rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąShare | 
 

 MIRTIES VALGYTOJAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CREDIT : just
REAL NAME :
OTHER CHARS I HAVE : Alexis
POSTS : 32627
LIKES : 464
LOVE OF YOUR LIFE : She wasnt exactly sure when it happened. Or even when it started. All she knew for sure was that right here and now, she was falling hard and she could only pray that he was feeling the same way.- Luke
AGE : 18
DC
RašytiTemos pavadinimas: MIRTIES VALGYTOJAI   Antr. 06 26, 2018 9:11 pm

DEATH EATERS
Mirties Valgytojai -  grynakraujai burtininkai, palaikę valdovą Voldemortą. Jis Mirties Valgytojus laikė naudingais, kadangi dalis grupuotės narių buvo vyriausybės nariai ir tai padėjo Voldemortui lengviau pasiekti savo tikslus, paslėpti savo pėdsakus. Voldemortas, vis dėlto, ypatingai neaukštino vien tik grynakraujų burtininkų, kadangi jo tėvas buvo žiobaras, o tai jį darė puskrauju. Tačiau Voldemortas tame nematė jokios gėdos, nors savo tėvo ir nemėgo.

KAIP TAPTI MIRTIES VALGYTOJU
• Tapti Mirties Valgytoju reiškė amžiną tarnystę Voldemortui. Grupuotės nariai neturėjo progos pasitraukti, kadangi juos sumedžiodavo ir žiauriai nužudydavo pats valdovas arba jo pasekėjai. Mirties Valgytojais besąlygiškai vykdė valdovo įsakymus, tačiau Voldemortas su jais elgėsi negailestingai. Skirdavo žiaurias bausmes, jei kas nors jį nuvildavo, neretai siųsdavo į neįmanomas misijas. Voldemorto paliepimu, Mirties Valgytojai veikė prieš valdovo priešus bei kitą, prieš jį nusiteikusią organizaciją - Fenikso Broliją. Mirties Valgytojai taip pat kankindavo žiobarus savo malonumui, naikindavo kitų asmenų turtą ir užsiimdavo kita spontaniška veikla. Per Antrąjį Burtininkų karą užėmę Magijos Ministeriją, Mirties Valgytojai atskirdavo purvakraujus (žiobarų kilmės) burtininkus ir juos žudydavo ar įkalindavo, kadangi organizacija teigdavo, jog tokie burtininkai magiją pavogė iš tikrų, grynakraujų burtininkų.


SVARBU
• Po to, kai Voldemortas buvo nugalėtas ir burtininkų pasaulis ėmė kalbėti, jog jis nebegrįš, Mirties Valgytojų grupuotė nenustojo veikusi, tik ėmė veikti šiek tiek atsargiau, kadangi vis dar buvo ieškomi už padarytus nusikaltimus. Visgi, Voldemorto vietos niekas nepakeitė, ir pagrindinis Mirties Valgytojų tikslas išliko rasti būdą, kaip prikelti savo valdovą. .
39
skeet ulrich
Dėstytojas Hogvartso universiteto padalinyje. Nicholas nebuvo tas, kuris pleškina viską, kas pasitaiko jo kelyje, tačiau draugiškos auros šiam pasauliui taip pat neskleidė. Nuo mažumės žinojo, kad yra burtininkas, nes kai netyčia nužudai savo tėvą susprogdinęs kone pusę namo dėl išprovokuoto pykčio, tampa gan aišku, kad su tavimi kažkas ne taip. Motina nuo to laiko engė Nicholą kaip tik įmanydama, ir Davis pastebėjo, su kokiu palengvėjimu išsiuntė jį į Hogvartsą. Juk nusimetė tokią naštą sau nuo pečių, tiesa..? Be abejo, Nicholas pateko į Klastūnyno koledžą, netrukus išsiaiškino, jog yra šnypštūnas, tačiau, nors ir demonstravo gan gerus pasiekimus, prefektu niekada taip ir netapo. Turbūt tai paskatino Nicholo neapykantą visam pasauliui, nes vos tik baigęs Hogvartsą, keliems metams išvyko į Londoną, kur susitiko su pora Mirties Valgytojų ir gavo pasiūlymą prie jų prisidėti. Apsvarstyti nebuvo ko, tad Davis gavo savo Mirties Valgytojų tatuiruotę ant rankos ir infiltravosi į Hogvarstą, kadangi kažkam juk reikėjo infiltruotis į mokyklos vidų, kad ją būtų galima sunaikinti kartą ir visiems laikams.
Nicholas Archibald Davis
18
Cameron Monaghan
Varno nagas. Jeromas gimė tikrai gražioje šeimoje – tėvai mylėjo jį ir vienas kitą, buvo pasiturintys, be to abu grynakraujai. Berniuko gyvenimas turėjo būti nuostabus. Iš tiesų, penkerius metus panašiai buvo. Tik mama kai kada vis dingdavo, bet jis vis tiek gaudavo daug dėmesio ir meilės. Ir žaislų. Deja, visa tai truko neilgai, nes Jeromo tėvas turėjo paslapčių. Vieną vakarą, prieš pat grįžtant Jeromo tėvui, į Black-Devereux namus įsiveržė Mirties Valgytojai. Jie tikėjosi sutikti tik tėvą su sūnum, bet rado auklę su sūnum. Auklei, aišku, buvo galas, bet vaikui nieko nedarė. Pamatę mažą berniuką, jie nusprendė, kad iš jo gali kažkas išeiti. Šiek tiek palaukę, juodieji burtininkai pagrobė ir tėvą, ir iškeliavo. Na, dar šiek tiek „patvarkė“ namus, kad Black atstovė nesugalvotų ieškot savo šeimos.
Iš tiesų,nei berniuko, nei tėvo jie neketino iškart žudyt. Jeromą atidavė vienai jaunai, juodajai burtininkei, o tėvą nutrenkė į rūsį, kur vyriškio nelaukė pats geriausias likimas. Jis buvo kankinamas aštuonerius metus, kai tuo metu jo sūnų augino Mirties Valgytojai. Jeromą jie gan greitai pervadino į Eliotą Costa. Vargšas berniukas buvo mokomas Mirties Valgytojų įsitikinimų ir įvairių žiaurumų. Magijos niekas jo nemokė, bet Eliotas vos trylikos jau neblogai mokėjo naudotis peiliais, durklais, net ir šaudyti iš lanko ar arbaleto. Jo globėja vaiką buvo ne kartą privertus papjauti ar nušauti kokį nors gyvūnėlį – katę, kiškį, šuniuką, net ir jauniklius. Greičiausiai dėl to gavęs užduotį nužudyti savo tėvą, Eliotas net nesumirksėjęs suvarė peilį į širdį savo iškankintam, kraujais paplūdusiam tėvui. Nuo tos dienos, vaiko asmenybė labai pasikeitė – jeigu anksčiau jis dar šiek tiek šlykštėjosi krauju, vėliau dar grauždavo save dėl kažkieno nužudymo ar bijotų pats susižeisti – visa tai dingo. Eliotas tapo šaltakrauju žudiku, kurio skiriamasis ženklas buvo pamišėliškas kvatojimas ir šypsena. Jis puikiai valdė ir ypač pamėgo visokius durklus, peilius, dažnai savo nusikaltimus paversdavo kruvinais ir mirtinais spektakliais, meno kūriniais. Eliotas buvo kartu neblogas lyderis ir aktorius, charizmatiškas, nieko nebijo, net mirties ar skausmo ir jam nieko nereikėjo. Iš tiesų, jis žudė dėl malonumo. Dėl šių priežasčių aurorams Costa buvo pakliuvęs tikrai ne kartą, bet visad pavykdavo pabėgti. Priežastys? Vaikinas turėjo itin unikalų ir retą sugebėjimą – metamorfagiją. Tai ypač apsunkindavo aurorų darbą, be to, Eliotas turėjo ir neblogų draugų visose vietose.
Atrodo, viskas. Jis buvo užsitikrinęs savo vietą tarp juodųjų magų ir daugiau nereikia nieko įrodinėti. Deja, tiems juodiesiems magams pradėjo kai ko trūkti. Nors jie žavėjosi savo „kūriniu“ ir jį tikrai gerbė, bet kai Eliotui suėjo 17, daugeliui Mirties Valgytojų pradėjo rodytis, kad vaikino šou trūksta magijos. Taigi, tarp profesorių turėdami draugų jie įkišo Costą į Hogvartsą ir, kad nesukeltų įtarimų, priskyrė jį į Varno Nagą. Tik ar ten jis nesutiks savo šeimos? Ar neatras savo širdyje trupinėlį meilės, kurią Mirties Valgytojai taip stengės iššluoti?
Eliot Costa (Jerome Black-Devereux)
35
Ivan Kozak
Atsakingas už Švilpynės koledžą, herbologijos mokytojas. Christopher pavyzdingos šeimos sūnus, kurios dėja – jis nepamena. Dar jam būnant visai kūdikiu, mirties valgytojai iš jo atėmė tėvus, tačiau jo paties likimas buvo visai kitoks. Kozakų šeima buvo grynakraujai burtininkai: galingi, ištvermingi, o ir berniuko tėvas garsėjo esąs animagas, todėl kūdikis pateko į tamsiosios pusės rankas, kur jis buvo auginamas kaip ginklas, kuris buvo ruošiamas karui. Augdamas berniukas pasižymėjo puikiu talentu magijai, taip pat, labai greitai suprato turintys įgimta dovaną pavirsti bet kokiu norimu gyvūnu. Christopher labai greitai pritapo augdamas, nors ir ne visada jautėsi mirties valgytojų kompanijoje suprastas, tačiau nepaisant to, kadangi buvo priglaustas tamsos valdovo, jis įsipareigojo tarnauti jam, net žinodamas, kad tai jo kaltė, jog yra netekęs tėvų, bet jis jautė neįkainojama skolą jam, kad nebuvo su juo pasielgta taip pat ir nebuvo paliktas likimo valiai. Vaikinas galėjo pasirodyti esantis doras, malonus, tačiau vertėtų neapsigauti. Nors išties šios asmenybės bruožai buvo nuoširdus, nuo pat mažens berniukas buvo įtikintas priešintis savo natūraliam būdui. Tad iki dabar jis yra pastovioje kovoje savo galvoje su savimi, koks jis išties yra ir tikina save būti storžieviu bei rimtu.
Tamsos valdovui mirus, Christopher jautėsi keistai, tarsi galėdamas labiau atsikvėpti, lyg galėtų pradėti savo gyvenimą iš naujo. Atrodė, kad jo tikroji asmenybės pusė pagaliau galinti būti laisva. Įsidarbino Hogvartse herbalogijos dėstytoju, tapo atsakingas už Švilpynės koledžą, bet dėja, visa ramybė trūko neilgai. Nuojauta kuždėjo, kad tai ne pabaiga, jis jautė, kad galintis su kitais mirties valgytojais prikelti valdovą iš numirusiųjų ir padėti jam laimėti tai, ko jis visad troško. Nors jo pasąmonė tam siaubingai priešinosi, jis buvo per daug atsidavęs valdovui ir negalėjo leisti sau nuvilti jo.
Mokykloje tikina esąs visam palikęs mirties valgytojus, nors pats puikiai žinojo, kad tai melas. Christopher yra marionete, turbūt labiausiai atsidavęs burtininkas iš visų mirties valgytojų, kuris padarytų bet ką. Iki dabar mokykloje vyras gali būti nesuprastas tiek kitų mokytojų, burtininkų bei taip pat mokinių. Jis yra išrankus bendraudamas su kažkuo, ne dėl to, kad yra arogantiškas, tiesiog nemėgstantis prisirišti prie kitų bei tiki, kad jo pareiga šioje žemėje yra daug svarbesnė negu plėsti savo draugų ratą.
Christopher Kozak
23
vanessa morgan
Mokėsi Grifų Gūžtoje. Dirba Hogvartso ligoninėje, padeda Hogvartso studentams su praktika. Florence augo grynakraujų šeimoje. Abu jos tėvai buvo grynakraujai, bet tikrai ne iš tų kilmingųjų, garsiųjų. Jie taip pat nebuvo baisiausiai turtingi ir jiems visai nerūpėjo kraujo grynumas. Abu baigė Hogvartsą, tapo vienas tapo Magijos Ministerijos darbuotoju, mama paveldėjo iš savo tėvų barą, susituokė ir ramiai gyveno, o po metų susilaukė dukrelės. Bent jau tokią istoriją girdėjo Florence. Iš tiesų jai visai nerūpėjo ar ta istorija tiesa ar ne, svarbiau buvo, kad tėveliai ją myli ir jie visi gražiai gyvena.
Vaikystėje Flo be galo mėgo ir žiobariškas, ir burtininkų veiklas – mokėjo jodinėti žirgu, tėvai išmokė skraidyti šluotą, na ir be galo mėgo visur karstytis. Ne kartą teko tėveliams jaudintis kaip nukels savo dukrą nuo kaimynų balkono, kol jie nepamatė. Laimei, viskas (dažniausiai) baigdavosi gerai ir nesutrukdydavo šeimai mėgautis jų ramiu ir idilišku gyvenimu. Kai Sadie gavo laišką iš Hogvartso niekam tai nebuvo naujiena, bet vis tiek jie šventė. Taip pat visi džiaugėsi ir kai mergaitė pakliuvo į Grifų Gūžtą. Florence mokytis sekėsi tikrai neblogai, bet taip pat sekėsi ir praradinėti taškus. Užtat, vėliau pakliuvus į Kvidičo komandą, visi pamiršo apie tai kiek šimtų taškų savo koledžui ji prarasdavo.
Rodos, viskas buvo gražu ir nuostabu, bet deja. Kai Flo baigė Hogvartsą, ją pasiekė siaubinga žinia – jos tėvai buvo nužudyti. Sadie kitų giminių neturėjo, todėl gedėti liko viena. Po jos kažkaip surengtų laidotuvių, prie merginos prisistatė vienas Mirties Valgytojas. Jis papasakojo Flo, kad jos tėvų istorija buvo toli gražu ne tokia paprasta. Iš tiesų, kai kas buvo tiesa, bet jie praleido viena svarbų faktą – prieš susikuriant tą gražų gyvenimą jie buvo Mirties Valgytojai ir prasiskolino. Nežinodami kaip sugrąžinti skolą jie pabėgo ir pradėjo šeimyninį gyvenimą.
Tai išgirdus Florence iš pradžių negalėjo patikėti, bet teko, kai jai padarė Mirties Valgytojų tatuiruotę. Iš pradžių Sadie svarstė kaip galėtų pabėgti, bet netrukus jai buvo suteikta galimybė pamatyti kas nutinka išdavikams ir ji susitaikė su likimu.
Florence Sadie Kindel
21(50+)
Phoebe Tonkin
Klastūnynas, Dragonologija. Tomo dvynė sesuo, kuri buvo pasilikta tėvo dėl stipraus magijos šaltinio, kuomet jos brolis ėmė rodyti keistus elgesio požymius. Netekusi brolio, ilgus metus nuogastavo. Prasidėjus didžiajam karui - Caitlyn negalėjo stoti brolio pusėn, mat šios atmintis ir visas gyvenimas buvo ištrintas prieš jos valią. Užšaldyta laike net nesuvokė, jog kažkas yra ne taip. Vos ir vėl galėjusi pradėti gyventi, Tėvo paliepimu užsirašė į Hogvartsą kur po tiek šimtmečių jau nei vienas neprisimena nei to, kaip ji atrodė ar iš kokios šeimos ji buvo kilusi. Nors yra užsispyrusi ir narsi, tačiau niekuomet nesuvokė kodėl atsidūrė Klastūnyne. Tėvui tapus Mokyklos direktoriumi, Lilith pagaliau nusprendžia siekti savo svajonės ir tapti Drakonų žinovę. Pasirinkusi dragonologijos mokslus, tuojau pat stačia galvą nėrė į pavojus. Sutikusi savo gyvenimo meilę - susilaukė dviejų atžalų, kurios buvo užaugintos magijos pagalba Tėvo paliepimu. Tačiau prabėgus keleriems metams, daugelis aplinkinių galvoja, jog Caitlyn, Aurielė ir Eliseo - tik direktoriaus atžalos. Nėra nei dienos, kuomet Lilith neatgailautų už šį pasirinkimą, tačiau dabar stengiasi tik džiaugtis, jog vaikai suprato senelio pasirinkimą.
Vos išgirdusi apie kelis mirties valgytojus Hogvartse, Caitlyn pasirašė mirties nuosprendį ir prisijungė prie jų gretų, taip tikėdamasi savyje pabundinti ilgai slėptą tamsą, kuri retkarčiais išlįsdavo į paviršių. Iš tiesų, moteris tikisi, kad kada nors turės šansą nužudyti savo Tėvą už viską, ką jis privertė ją iškęsti.
Caitlyn Lilith Côté
23
Gaspard Ulliel
Mokėsi Klastūnyne. Grynakraujis. Auroras. Vos gimęs Xavieras buvo paliktas vaikų namuose. Jis ilgą laiką absoliučiai nieko nežinojo apie savo tikruosius tėvus. Ilgą laiką jam net jo pavardės niekas nesakė. Iš tiesų, jam ir nerūpėjo. Kaip ir kiekvienam vaikui paliktam globos namuose, jam labiau rūpėjo tai, kad niekas jo nepasiima arba, kad kažkas pasiėmė jo mėgstamą žaislą. Būtent taip ir pasirodė pirmieji ženklai, kad jis yra burtininkas - per vieną kivirčą su kitu berniuku Maxas netyčia padegė tą žaislą. Auklėtojos galvojo, kad tasai žaislas tiesiog nekokybiškas, bet Xavieras žinojo. Jis žinojo, kad tai joks atsiktinumas ar gedimas. Vėliau vaikas dar bandė pats kažką padaryti, bet pavykdavo tik be galo supykus.
Iš tiesų, Maxas buvo pakankamai ramus vaikas. Dažniausiai stengdavosi išvengti pykčių, bet kai kada nesusivaldydavo. Jis visad vengdavo kitų vaikų draugijos, mėgo skaityti. Be to, greitai suprato, kad vargu ar kas jį pasiims, todėl greičiau negu kiti vaikai nustojo vėpsoti pro langą. Auklėtojos dažnai svarstydavo ar Xavierui viskas gerai. Galbūt dėl to kai jis gavo laišką į Hogvartsą, jos nevisiškai nustebo. Galėjai vien stovėdamas pajusti, kad aplink tą vaiką laukas yra kažkoks kitoks.
Hogvartse Xavieras pateko į Klastūnyną. Pats vaikinas neiškart suprato ką tai reiškia, bet tada vis dažniau išgirsdavo kitų mokinių pasišnabždėjimus apie tokią Bellatrix Lestrange. Susidomėjas klastuolis nusprendė pasidomėti apie ją. Ilgai netruko kol sužinojo kas ji buvo per moteriškė. Nuo tada mintyse Maxas pasižadėjo jokiu būdu netapti tokiu kaip ji. Deja, gyvenimas yra pokštininkas ir jau po kelerių metų Xaviero pasižadėjimas nuėjo šuniui ant uodegos.
Buvo paskutiniai metai. Xavieras jau trejus metus draugavo su viena klastuole. Jie iš tiesų vienas kitą mylėjo nors ir buvo kivirčų. Deja, bet vienas kivirčas juos išskyrė. Su visam. Pats Maxas jau nebeatsiminė dėl ko jie pykosi, bet jis nejučiom pradėjo ją smaugt. Xavieras suprato ką daro, bet negalėjo sustot. Jis tuom mėgavosi. Jis jautėsi toks galingas, tartum siurbtų visas jėgas, visą gyvybę iš jos. Vis dėlto, kai mergina mirė, Maxas suprato ką padarė. Išgąsdintas jis išmetė ją į ežerą. Atvyko daug kas ieškoti merginos. Apklausė ir Xavierą, jis pasakė, kad paskutinį kartą matė merginą prie ežero. Tada tyrimas ir buvo nutrauktas, o Maxas išsisuko. Išsisuko nuo Azkabano, bet tikrai ne nuo savo minčių. Kiekvieną mielą dieną jis girdėjo balsą mintyse, kuris maldavo dar vienos aukos. Xavierui pavyko išsilaikyti tik iki kol tapo auroru, o tada prisijungė prie Mirties Valgytojų ir pagaliau galėjo patenkinti tą įkyrų balselį galvoje.
Xavier Max Lestrange
39
Tom Hiddleston
Išsiskyręs. Grynakraujis. Mokėsi Klastūnyne. Dabar turi kelis asmeninius biznius, bei dirba Magijos Ministerijoje. Lucian gimine prasidėjo ne iš ten, iš kur kilo dauguma Black'ų. Kol kiti buvo Phineas Nigellus Black palikuonys, Lucian iš tiesu buvo pirmojo Sirius Black pro-pronukis. Sirius Black buvo pirmagimis ir daugelis mano, kad berniukas mirė sulaukes vos aštuonerių, tačiau tai buvo nevisai tiesa. Vaikas aštuonerių pateko į koma, iš kurios niekaip negalėjo pabusti. Tėvai magijos pagalba palaike jo gyvybe iki vėlyvos paauglystes, kai jis atsigavo, tačiau pripažinti, jog jų sūnus grįžo, buvo per daug gėdinga. Į pilnametyste tuoj įkopsiantis paauglys buvo vaikiško mentaliteto. Jis ne tik kad neskyrė gero nuo blogo, tačiau nejautė absoliučiai jokių ribų ir laužė visas taisykles. Atrodytu, jog Black'ų šeimai toks būdas tiktu, tačiau vaikinas buvo nekontroliuojamas ir nepaaiškinamai žiaurus.
Tas žiaurumas persidavė visai tolimesnei giminei. Vaikais jis buvo apdovanotas tik jau perkopęs keturiasdešimtmetį, tačiau jie vargiai kuo skyrėsi nuo savo pirmtako. Lucian tame ne išimtis. Nuo pat vaikystes vartė savo šeimos istorines knygas, domėdamasis jos veikla. Jis augo nuožmus ir sadistiškas. Black'o varomasis arkliukas greitai tapo kitu padaru kančia. Susidėjęs su kitais juodosios magijos atstovais, jaunuolis greitai buvo išrinktas būti budeliu. Dar ankstyvoje vaikystėje įgytas pomėgis skirtingiems kankinimo būdams čia buvo idealus. Vyras iš bet ko galėdavo iškvosti norima informacija, o tada žiauriausiais būdais nukenksmindavo savo auka. Nevengė net žiobariškų viduramžių kankinimų įrankių - jo namo rūsys jų tiesiog pilnas. Pirma karta jis nužudė būdamas vos trylikos ir nuo tada nei karto nesustojo. Mokykloje susipažinęs su naivia grynakrauje tuoj pat po Hogvartso baigimo ja vedė ir susilauke dvejų sūnų.
Vedybinis gyvenimas nebuvo laimingas. Kad ir kaip moteris stengėsi pro pirštus žvelgti į tai, kas vyksta jos namuose ji neiškentė ir išsiskyrusi su Lucian išsivedė jauniausia jo sūnų gyventi su savimi. Priešingai nei vyresnysis, jaunėlis jai dar neatrodė toks paveiktas jos vyro įtakos. Visada smurtavęs prieš savo vyresnįjį sūnų, Black'as, šį kart, neketino dėl savo nuoskaudų išsilieti ant Nathaniel. Kaip tik stūmė vaikiną labiau į tamsa, mokindamas ji žiauriausių metodu ir versdamas jį jaunesne savo kopija. Viliasi, kad mokykla baigęs jo sūnus padės jam įgyvendinti jo planą išvalyti magijos pasauli nuo negrynakrauju ar žiobarams gimusiu magu.
Character: žiaurus, sadistiškas, nepaprastai intelektualus ir išsilavinęs. Visus savo sprendimus gerai apgalvoja ir apskaičiuoja. Daugumai gali pasirodyti ramus ir santūrus, tačiau visi vengia patekti į jo blogąją puse, lyg įtardami koks brutalus jis iš tiesu gali būti. 'Bausmėms', kvotoms ir nužudymams naudoja svetimas lazdeles ar žiobariškus įrankius, tad nors nekarta sėdėjo teisiamųjų suole - ne karto nebuvo nuteistas. Turi daug ryšių ir dar daugiau jam įsiskolinusių asmenų, tad teismui niekaip neužtenka 'įrodymų'.
Lucian Black
21
frida gustavsson
Kad ir kaip bebūtų keista, Laporte šeimos pavardė dažniau asocijuodavosi su Fenikso Brolija, o ne Mirties Valgytojais. Allison jautėsi kaip balta varna, kai būdama septyniolikos prisidėjo prie garsiosios blogio grupuotės gretų. Dėl šio savo pasirinkimo, deja, mergina privalėjo paaukoti tai, ko pati nesitikėjo prarasianti - savo pačios šeimą. Vardan Mirties Valgytojų saugumo, kadangi apie jų išlikusį egziztavimą negalėjo žinoti pašaliniai, o Laporte bet kuriuo metu galėjo apie tai išsiaiškinti, Allison buvo priversta nužudyti savo tėvus, taip viduje atverdama kažkokią tuštumą, kurios niekas vėliau nebeužpildė. Kiekvienais metais tapdama vis apatiškesne pasauliui, mergina tapo tikra eleksyrų meistre - įgavusi pakankamai praktikos, Laporte galėjo idealiai sumaišyti net mirtinus nuodus, tačiau, aišku, su ribotomis Mirties Valgytojų atsargomis, šį savo gebėjimą Allison gali panaudoti gan retais atvejais. Visgi, Allison klusniai atlieka specialiai jai pavestas užduotis, dažniausiai lankosi burtininkų užeigose bei baruose, kur, naudodama ne tik savo kūną, bet ir juodąją magiją bei eleksyrus, išgauna reikalingą informaciją iš savo aukų.
Allison Zoie Laporte
29
claim
Niekas dar lig šiol negali pasakyti, iš kur kiles šis keistas raganius, tačiau jis buvo rastas pasiklydęs ‘Knockturn Alley’. Vapėjo niekam nesuprantama kalba, nerasdamas sau kelio. Mirties Valgytojai jį greitai sučiupo ir, tuomet dar vaikinas, Enzo papuolė į Lucian Black nagus. Vyras ilgai buvo kankinamas, tačiau jis neišdavė jokios informacijos apie save, iš kur atsirado ir kodėl trainiojosi taip arti svetimos teritorijos. Laikyti liežuvio už dantų nemokėjo - sėkmingai jį laidė nesuprantama kalba, tačiau nieko prasmingo taip ir nepasakė, nes ir pats nieko neprisiminė. Susidomejęs tokiu eksponatu, Lucian jiį pasiliko vos ne kaip augintini. Išmokė jį kelių kalbų, etiketo, o vėliau ir kaip žudyti. Vaikinas buvo idealus ginklas - jo lazdelė buvo įsigyta nežinia kur ir jis darė viską, ką Black’as jam liepdavo, taip tapdamas vyro dešiniąja ranka ir artimiausiu draugu.
Enzo - idealus džentelmenas. Mandagus, išauklėtas ir tikrai niekuomet nepadarytų gėdos savo globėjo šeimai. Tačiau tiek, kiek vyras yra idealus, tiek pat jis ir ‘sulūžęs’. Jis nesugeba suprasti emocijų ir jausmų - jam jos visiškai svetimos. Nesupranta kitų džiaugsmo ar skausmo, pats nejaučia nei baimės, nei aistros niekam. Gali ramiai gurkšnoti arbatos puodelį, kita ranka suvaręs sukinėti durklą tarp kažkieno žarnų. Ramus jaučiasi tik Black’o ir jo šeimos kompanijoje, nors juk būtent jis jį pradžioje kankino, tačiau visais kitais nei kiek nepasitiki.
Enzo Augustian Eroz
24
francisco lachowski
Buvęs klastūnyno studentas. Mirties valgytojas. Gaunt šeima kurį laiką buvo visų užmiršta, kol vieną dieną pro Hogwartso duris neįžengė vyriausioji Gaunt'ų atžala. Nuo tos dienos Dominykas priminė pasauliui, kad Salazaro Slytherin palikuonis vis dar egzistuoja. Kilus iš tokios šeimos, vaikinas net nenustebo, kai kepurė pranešė, jog šis keliauja į klastūnyną. Nuo pat pirmos dienos vaikinas užsitarnavo savo vardą, taip "pasodindamas" vyresnio kurso išsišokėlį į jo vietą. Gaunt'ų vaikai nuo mažų dienų buvo mokami magijos, šeimos istorijos, bei tikinami, kad jie negali niekam nusileisti. Būtent toks ir buvo Dominic, jis net nenustebo, kad po kelerių metų tapo klastūnyno prefektų, savo pareigas vaikinas užėmė kaip tikras profesionalas, jo laikas klastūnynas klestėjo ir būdavo pirmaujantis koledžas. Studentavo laikas Dominykas prisijungė prie mirties valgytojų, palaikydamas savo tolimą giminaitį Voldemortą, bei norėdamas turėti didesnę galią. Hogwartse jis buvo tikras klastuolis, dienomis atlikdavo savo kaip prefekto pareigas, o naktimis su kitais mirties valgytojais keliaudavo į Londoną kankinti žiobarų. Bet viskam ateina pabaiga, kaip ir jo karjerai. Pabaigęs Hogwartsą, kitų mirties valgytojų pagalba jis gavo darbą magijos ministerijoje ir kelis metus ten puikiai dirbo, kol suprato,kad jam šis darbas ne prie širdies. kaip tik tuo metu jo sesuo prasitarė, kad šiuo metu suterštos De la Cavallería šeimos palikuonė yra atsakinga už klastūnyną. Dėl Salazar Slytherin atminimo, jis to negalėjo leisti, bei manydamas, kad klastūnynas yra jo pašaukimas, Dominykas nusprendė tapti atsakingas už klastūnyno koledžą. Tad dabar vaikinas vis dažniau pasirodo Hogwartse bei daug laiko praleidžia Jacob'o kabinete, ar jam pavyks įtikinti Hogwartso direktorių, kad jis geriau atliktų pareigas? Bei kaip vaikinas reaguos, kai sužinos, jog jis kovoje dėl tyrimo, o tuo metu jo sesuo po lėto įsimyli hibridą?
Dominic Gaunt




THERE’S NO WHERE TO GO, BUT STRAIGHT THROUGH THE SMOKE... THE FIGHT IS ALL WE KNOW.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
 
MIRTIES VALGYTOJAI
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs galite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: COME HERE, WE'LL SHARE OUR BLOOD :: HELLO, LITTLE WOLF :: ▲Personažų Sąrašas-
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąPereiti į: