rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąShare | 
 

 STUDENTAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CREDIT : just
REAL NAME :
OTHER CHARS I HAVE : Alexis
POSTS : 32627
LIKES : 464
LOVE OF YOUR LIFE : She wasnt exactly sure when it happened. Or even when it started. All she knew for sure was that right here and now, she was falling hard and she could only pray that he was feeling the same way.- Luke
AGE : 18
DC
RašytiTemos pavadinimas: STUDENTAI   Antr. 06 26, 2018 9:10 pm

students
Koledžai: Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje yra keturi koledžiai, iš kurių kiekvienas turi savo įkūrėjo vardą: Grifų Gūžta (įkūrėjas Godrikas Grifas), Švilpynė (įkūrėja Helga Švilpynė), Varno Nagas (įkūrėja Rovena Varnanagė) ir Klastūnynas (įkūrėjas Salazaras Klastuolis).


Grifų Gūžta:
• Grifų Gūžta vertina drąsumą, narsumą, ryžtingumą ir kilnumą. Koledžo emblema yra liūtas, o Grifų Gūžtos spalvos - raudona ir auksinė. Simboline prasme, Grifų Gūžta atitinka ugnies elementą. Beveik Begalvis Nikas yra šio koledžo vaiduoklis. Grifų Gūžtos įkūrėjas buvo Godrikas Grifas. Koledžo benrasis kambarys yra įkurtas viename iš aukščiausių pilies bokštų, įėjimas į jį yra septintame aukšte, tačiau jis saugomas Storulės paveikslo, pro kurį neįmanoma praeiti nežinant slaptažodžio. Šiame koledže mokėsi tokie garsūs burtininkai, kaip Albas Dumbuldoras ir Haris Poteris.

Švilpynė:
• Švilpynė vertina sunkų darbą, atsidavimą, ištikimybę, kantrybę ir sąžiningumą.  Koledžo emblema yra barsukas, o Švilpynės spalvos - geltona ir juoda. Dručkis vienuolis yra koledžo vaiduoklis. Simboline prasme Švilpynė atitinka žemės elementą. Koledžą įkūrė Helga Švilpynė. Švilpynės bendrasis kambarys yra kone žemiausioje pilies vietoje, rūsyje, netoli pilies virtuvės.

Varno Nagas:
• Varno Nagas vertina išmintį, žinias ir protą. Koledžo emblema yra erelis, o Varno Nago spalvos - mėlyna ir bronzinė. Simboline prasme koledžas atitinka oro elementą. Pilkoji dama yra koledžo vaiduoklis, ji buvo Varno Nago įkūrėjos, Rovenos Varnanagės, dukra. Bendrasis koledžo kambarys yra įkurtas Vakariniame bokšte. Norėdami į jį patekti, mokiniai turi įminti mįslę, o ne pasakyti slaptažodį. Mįslę gali įminti ir ne koledžo mokiniai. Šiame koledže mokėsi tokie žymūs burtininkai, kaip Gilderojus Lokhartas, Olivanderis.

Klastūnynas:
• Klastūnynas vertina ambicingumą, suktumą, gudrumą ir išradingumą. Koledžo emblema yra gyvatė, o spalvos - žalia ir sidabrinė. Simboline prasme, Klastūnynas atitinka vandens elementą. Koledžą įkūrė Salazaras Klastuolis. Kruvinasis Baronas yra Klastūnyno vaiduoklis. Bendrasis kambarys yra įkurtas požemiuose. Šiame koledže mokėsi tokie žymūs burtininkai, kaip Tomas Ridlis (Valdovas Voldemortas), Merlinas, Doloresa Ambridž.

18
LALISA MANOBAN
Klastūnynas. Prefektė.
Waterhouse - grynakraujų raganių šeima, kuri nors ir nėra pasižymėjusi įspūdingais darbais, tačiau šiokią tokią reputaciją turi. Chaelin šeima, kaip ir dauguma kitų grynakraujų raganių šeimų, dėl savo tyros linijos anksčiau buvo siejama su Tamsos Valdovu, tad šeimos nariai turėjo nemažai problemų bandant atgaivinti gerą šeimos vardą bei įvaizdį, nes nors vyresnieji ir palaikė grynakraujiškumo metodą, vis dėlto niekada nereiškė noro ar idėjų prisidėti prie Tamsos Valdovo.
Kad Chaelin pakliuvo į klastūnyną, nieko nestebino, mat Waterhouse šeimos nariai dažniausiai ir paklūdavo į klastūnyną arba grifų gūžtą. Chaelin Hogvartse labiau patinka bendrauti su kitais, o ne stropiai mokytis, ir tas dažnai pastebima tiek iš jos pažymių, kurie nors ir nėra vidutiniški, vis dėlto netenkina jos tėvų, tiek iš jos nemenko draugų rato. Chae patinka bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis. Nors jau nebe tie laikai, kai reikia teisti žmones už jų netyrą kraują, per įvairius grynakraujų burtininkų šeimų susitikimus, į kuriuos ji priversta eiti, Chae visgi susilaukia kreivų žvilgsnių ar komentarų už savo elgesį ir nemokėjimą išsirinkti tinkamus draugus.
Chaelin Waterhouse
19
elizabeth gillies
Klastūnynas. Surašydama šeimas, kurių kraujas yra gryniausias, Magijos Ministerija vieną pavardę praleido – Gaunt. Šios šeimos nariai buvo tiesioginiai Salazaro Slytherin palikuonys ir beveik visi jie galėjo susikalbėti su gyvatėmis. Bet jie slėpėsi. Niekam nebuvo aišku kodėl, nes daugelis tiesiog nepažinojo Gauntų. Vis dėlto, Frėjai suėjus 13 metų, slėptis jau nebebuvo reikalo.
Mergaitė visą gyvenimą augo aplinkoje, kurioje žiobarai ir purvakraujai buvo niekinami, daugelis giminaičių net tuokdavosi vieni su kitais, kad išlaikytų gryną kraują ir pavardę. Atvykusi į Hogvartsą Frėja jau žinojo, kur bus paskirta, tad kepurei sušukus „KLASTŪNYNAS!“ Freya nė kiek nenustebo ir ramiai nužingsniavo prie stalo, kur kiti klastuoliai šūkavo ir džiaugėsi. Savo koledže Freya draugų rado gan greitai – ji buvo žavi, paslaptinga ir įdomi, be to jos pavardė visus išties nustebindavo ir dar nepamirškim, kad mažoji Gaunt mokėjo susikalbėti su gyvatėm. Visgi, vaikščioti su Frėja galėjo tik grynakraujai. Su purvakraujais Gaunt elgėsi neslėpdama paniekos ir pasišlykštėjimo. Nors mokėsi puikiai, bet ne kartą prarado taškus savo koledžui, nes iškrėtė kažkokį pokštą purvakraujui.
Viskas ėjo puikiai – Frėja puikiai mokėsi, turėjo daug savo draugų-pakalikų, mergaitės tėvai galėjo savo dukrele didžiuotis. Deja, bet gyvenimas buvo paruošęs Gaunt siurprizą. Vieną dieną vaikščiodama koridoriais mergina vos neatsitrenkė į pro šalį einantį Grifų gūžtps vaikiną. Aišku, Frėja jį užsipuolė, jau iškart užuosdama, kad šis buvo kitoks nei visi. Praėjus dienai po to įvykio, Frėja jau spėjo išsiaiškinti beveik visas smulkmenas apie tą vaikiną. Ir taip, jis buvo hibridas. Norėdama jam iškrėsti kokią nors šunybę, Freya jį dažnai sekdavo, bet po kelių dienų pastebėjo, kad ji net neturi jokio plano. Tai ji bandė pateisinti noru sužinoti jo paslaptis ir kuo skaudžiau jį įskaudinti. Deja, bet bėgant laikui Freya nieko jam taip ir nepadarė, kai kada net pasisveikindavo praeidama. Tai buvo visiškai nebūdinga Gaunt, todėl jau kitą kartą ji elgdavosi su vaikinu šaltai. Skirtingai nei kiti, giliai širdyje Freya suprato kas čia vyksta, bet nenorėdama nuvilti savo tėvų, to nepripažino. Stengėsi tą faktą užgniaužti, paslėpti po juodžiausiu neapykantos purvakraujams apsiaustu, bet vis nesigaudavo. Freya nė nepajusdavo kai į vaikiną užsižiūrėdavo kiek per ilgai, kai jam nusišypsodavo ar pamojuodavo. Po tokių smulkmenų Frėja valandų valandas save grauždavo galvodama ką pasakys tėvai, bet netrukus suprasdavo, kad jai tai visiškai nerūpi. Visą gyvenimą augusi uždaroje bendruomenėje, suvaržyta, kontroliuojama ji pagaliau turėjo galimybę išsilaisvint, tik ar ji pasirinks tą galimybę?
Freya Olivia Gaunt
16
bailee madison
Švilpynė. Weylyn šeima burtininkų pasaulį garsi tuo, jog tai vienintelė šeima, kurioje neįmanoma rasti nei vieno grynakraujo burtininko. Dažnas šeimos narys pamilsta žiobarą, mat Weylyn labai dažnai stebisi jų turimu užsispyrimu ir tikslų siekimų. Alexis - paauglė, labiau besirūpinanti savo socialiniu gyvenimu ir stažu, nei Weylyn'ų dramomis. Nori būti 'normali'. Jeigu galėtų - pasirinktų žmogišką gyvenimą ir atsisakytų savos magijos. Yra gan uždara asmenybė, sunkiai prisileidžia arčiau nepažįstamus asmenis. Namuose ji gan irzli ir nuolatos besimėtanti sarkazmu pertvinkusiomis frazėmis, nors vos užvėrus namų duris tampa tylenę, neretai susitelkusia į savo reikalus. Gimusi žmonių pasaulyje, jau ketverių suprato esanti protingesnė už daugumą vaikų. Užslėptas savo kartos genijus - mergina puikiai gaudosi kompiuteriuose, programinėse sistemose, socialinių tinklų nulaužimuose ir panašiuose dalykuose, tad nuolat renka informaciją apie kitus asmenis. 'For fun', nė neįtardama, kad taip gali netyčia pasiekti informaciją, kurios jos akys neturėtų matyti. Per kiekvienas vasaros atostogas mergina stengiasi išmėginti kaip įmanoma daugiau žiobariškų dalykų, pasimėgauti net ir mažiausiomis smulkmenomis.
Alexis Évelyne Weylyn
19
zoey deutch
Varno nagas. Sophia yra Leonardo pusseserė. Apie pusbrolio egzistavimą ji sužinojo tik tuomet, kai jis buvo tėvų pristatytas prie jos šeimos durų. Nors jie ir nuo pirmų metų prasilenkdavo koridoriuose, jie niekados net nepagalvojo, kad gali būti giminėmis. Kigham šeima niekados nebendravo su Maddoxų, nes niekados netikėjo burtais, kurie egzistavo jų pasaulyje, tačiau vaikui pareiškus, kad yra biseksualus ir nusprendus atsisakyti, teko prisiminti duris į Maddoxų šeimos namą. Nuo tos dienos, kai berniukas pradėjo gyventi pas Sophia, jie tapo geriausias draugais, Sophia visados galėdavo pasikalbėti su Leo, o kai reikėdavo, Leo visados pagelbėdavo pusseserei suorganizuoti pasimatymą. Jie taip susibendravo, kad net pasijuto, lyg tikras brolis ir sesuo. Mergaitė nuo pat priskyrimo į Varno nago koledžą susidraugavo su bendramoksliais, tapo tikra koledžo sielą, kuri visados prisidėdavo visokiuose renginiuose, nors ir buvo tikra knygų mėgėja, tačiau niekados neatsisakė pakvietimo į vakarėlį. Sophia suprato, kaip reikia džiaugtis gyvenimu ir tai dažnai darydavo, ne kartą per ją buvo prarasti koledžo taškai, tačiau visados kai tai atsitikdavo, ji nerdavosi iš kailio, kad taškus atstatytų su pliusu.  
Sophia Maddox
17
danielle campbell  
Švilpynė.Eliseo dvynė sesuo. Žinant, kad Aurielės giminės medžio šaknys apima ir vieną galingiausių tamsos burtininkų visame pasaulyje - Lordą Voldemortą - buvo gana šokiruojanti žinia, kai Paskirstymo kepurė merginą paskyrė ne į Klastūnyną, bet į, turbūt, labiausiai nuvertintą ir Klastūnyno niekinamą koledžą Švilpynę. Aurielė pati nuoširdžiai niekada nesijautė tarsi šimtaprocentinė klastuolė, tamsos ir blogio mergaitėje buvo kur kas mažiau, negu turėjo jos šeima, tačiau šitaip išsiskirti tamsiaplaukė niekuomet netroško. Giliai viduje slypinti užuojauta kitiems, savyje pasimetusiems ar gyvenimo nesuprastiems asmenims bei ištikimybė ir atsidavimas tiems, kurie tikrai Aurielei rūpi, pasiuntė merginą į tą koledžą, kuriam ji ir priklausė. Dar vienas neįprastas faktas yra tas, kad tamsiaplaukė didesnį talentą ir susidomėjimą demonstravo ne juodajai magijai, o apsigynimui nuo jos. Mokytojai taip pat pastebėjo šį dalyką, ypač kai Aurielė pasirodydavo beveik nepriekaištingai demonstruodama gynybinius kerus. Tėvams niekuomet neaiškino kodėl taip nutiko, per daug bijojo sulaukti dar didesnio nusivylimo, kadangi Aurielė sau į galvą įsikalė, jog yra šeimos gėda. Pernelyg nesiveldama į draugystes su kitais koledžo nariais, Aurielė pasirinko būti užsiskendusia savyje, paslaptinga ir tam tikra prasme klastinga asmenybe. Ne viena šalta bei kandi replika atsklido iš jos gerklės, tačiau sulig kiekvienais bėgančiais metais Aurielė ėmė ignoruoti šias klastuoliškas savo savybes. Gal ir kvaila, tačiau pati savęs negalėtų priskirti nė vienam koledžui, todėl mano esanti Švilpynės ir Klastūnyno koledžų hibridas.
Aurièle Bradford-Côté
17
DAVE FRANCO
"Eliseo gyvena dviguba gyvenimą. Namuose jis tas sūnus, kuriuo atrodo visi didžiuojasi, o už namų ribų jis tas, kuris kartais nori pabėgti nuo savo šeimos istorijos, nuo magijos ir visko kas su ja susiję. Nors vaikinas iš ties turi didelį talentą magijai ir jos kerams, jis tiki, kad labai dažnai jie naudojami bereikalingai. Jis gan naivus ir dažnai gali pasirodyti truputi nerangus. Turi gerą širdį ir bando padėti kitiems, tačiau jo viduje slypi keista tamsuma, kuri kartais išlenda į paviršių. Kartais jis ją kontroliuoja, o kartais Eliseo tampa nebeatpažįstamas. Atsiranda impulsyvumas ir net agresyvumas, ko pasekoje nežinai ko tikėtis. Mokykloje jis buvo paskirtas į Klastūnyną, tad buvo atskirtas nuo savo sesers, kuri dažnai vaikinui būdavo kaip asmuo į kurį jis galėdavo pasiremti, nors dažnai turi įtarimą, kad sesuo jam tokius pat jausmu nejaučia, bet tik ji žinojo apie Eliseo susidvejinimo problem. Jis savo paslapties niekaip nepasakojo, nes bijo būti palaikytas keistuoliu ir gal net psichopatu.  Mokytojai dažnai būdavo stebinami jo gabumų, bet pats vaikinas žinojo, kad visas jos talentas atėjęs iš tamsių šeimos šaknų, kuo jis nelabai didžiuojasi, dėl to, magija naudodavo labai retai."
Eliseo Bradford-Côté
20
Madelaine Petsch
Grifų Gūžta. Prefektė. Studijuoja medicina. Nuo pat gimimo buvo engiama tėvo, mat garsus burtininkas norėjo susilaukti sūnaus, kuris padėtų šeimos vardui išgarsėti. Dėja, tačiau Klaudija toli gražu netapo Tėvo svajone, ypač kuomet į Johnsonų šeima susilaukė pagausėjimo. Kuomet visas Tėvo dėmesys buvo sutelktas ties Luku, Klaudija stengėsi išsiaiškinti paslaptis, kurios padėtų išgelbėti visą žmoniją nuo neapykantos ir dar vieno karo. Vos pasiekusi Hogvartsą, Klaudija greitai ėmė pasižymėti koledžo savybėmis ir ne gana to - po kelerių metų jau padėjo Popei mokyklos ligoninėje. Didžiąją dalį savo laisvo laiko mergina praleido skaitydama knygas bibliotekoje, mokindamasi gyjimui skirtus kerus. Atsiribojusi nuo šeimos stengėsi gyventi tik sau, tačiau visuomet rūpinosi savo broliais. Vos pabaigusi šeštus metus, Klaudija sužinojo tiesą apie mamos romaną ir naują šeimos narį. Nors ir pyko ant mamos, tačiau niekuomet nenusuko nugaros mažajam broliukui William. Siekdama pagalbos, išgirdo apie globos namus, kuriuose yra skriaudžiami vaikai, kai kurie iš jų atiduodami nakties pabaisoms. Iš globos namų išgelbėjusi Reuben, privalėjo susitaikyti su pasekmėmis. Už panaudotą magiją žiobarų pasaulyje - Klaudija buvo metams pašalinta iš Hogvartso. Per metus įtikinusi Magijos ministeriją jai leisti keliauti per kelis pasaulius, Klaudija stengiasi praleisti su Reuben tiek pat laiko, kaip ir su bet kuriuo kitu broliu. Ne gana to, mergina saugo paslaptį apie tikrąją Reuben tapatybę, taip stengdamasi apsaugoti visą savo šeimą ir šeimos vardą. Sugrįžusi į Hogvartsą, mergina greitai buvo palaikyta savo koledžo ir įstūmta į prefektės pareigas, nes vargu ar dar yra grifiukų, kurie vardan žiobaro būtų pasiryžę išmetimui iš garsiausios magijos mokyklos.
Claudia Rose Johnson
19
Dylan O'Brien
Grifų Gūžta. Iš tikrųjų, vienas Dievas žino, iš kur jis toks atsirado, mat turbūt niekas daugiau iš Johnson šeimos nepasižymi tokiomis charakterio savybėmis, kaip Lukas. Lengvabūdis, vėjavaikis ir visada atsipūtęs vaikinas yra tikras galvos skausmas visiems aplinkiniams. Gal ir keista, bet kaip burtininkas, Lukas nėra toks jau ir prastas, bet tam įtaką daro, ko gero, praktika, mat tamsiaplaukis nevengia padegti klasės užuolaidų ar šiaip kokios sienos nusprogdinti, kai būna su draugais. Populiarumo prasme, Lukas retai yra matomas vienas, dažniausiai sukasi savo kompanijos ratelyje ar šiaip palei mokyklos mergaičių sijonus.
Luke Johnson
16
aidan alexander
Grifų Gūžta.William yra grynakraujės ir žiobaro pradėta klaida. Vos gimęs berniukas buvo pavadintas ir atiduotas grynakraujei močiutei. Jam niekas apie tėvus nepasakojo, tad Will nė nežinojo ar jie gyvi, ar mirę. Deja, bet močiutė nemėgo savo anūko. Visų pirmą jis buvo nesantuokinis ir kas blogiausia - nekrynakraujis. Aišku, vaikui neteko gyventi sandėliuke po laiptais, bet jo kambarys buvo baltutėlis, be jokių žaislų ar dar kokių pramogų. Močiutė net neisitikėjo, kad berniukas išvis bus burtininkas, todėl Finn turėjo eiti į žiobarų mokyklą ir prie pamokų sėdėti kiaurą dieną. Laimei, vieną dieną Will gavo laišką iš Hogvartso. Nuo tos dienos močiutė lyg ir pradėjo į savo anūką žiūrėti meiliau. Porą metų jis mokėsi magijos mokykloj, kai vieną dieną vaikis sužinojo, kad Hogvartse mokosi dar du vyresni mokiniai su Johnson pavarde. Juos buvo gan lengva surasti, nes jie abu buvo Grifų Gūžtoje.
William Finn Johnson
17
Alycia Debnam-Carey
Klastūnynas. Galathynius šeimos pavardė yra gerai žinoma magiškame pasaulyje, mat jie puikuojasi ir didžiuojasi savo ilga grynakraujų šeimos linija. Kai kurie iš jų buvo net prisijungę prie mirties valgytojų.
Dėl tėvo slapto romano, Giana niekada pilnai nepritapo prie šeimos ar savo gyvenimo. Mat šis turėjo romaną su žmogumi, bet vos mergaitei gimus šis pasiėmė ją. Ir padarė viską, kad niekas nesuprastų, kad Giana yra kitos moters vaikas. Nors paslaptis ir liko tik tarp namų sienų, ši vis tiek visada jautė negatyvumą iš kitų. Jautėsi lyg šešėlyje atstumta šeimos ir tik jos brolis gaudavo visą dėmesį. Ji niekad nesuprato, ką ji darė ne taip, kodėl ji negali būti vertinama, kaip jos brolis. Ir vien tai buvimas užnugarį ugdė merginos norą siekti kažko daugiau, įrodyti, kad ji nėra tik eilinė mergina. Tačiau, rudaplaukė ilgai augo nežinodama, kad ji yra half-blood ir kad ne pilnai priklauso šiai šeimai. Vieną audringą naktį, įsėlinus į tėčio darbo kambarį besiklaisiodama ši sužinojo tiesą. Nuo tada ji galėjo suprasti kodėl jautėsi tokia nemėgstama. Tai buvo paslaptis kuri ją griaužė ir persekiojo. Kuri kėlė baimę, paniką ir paranoją. Kaip ir tikėtasi ši Hogwarts mokykloje pakliuvo į Slytherin, o kiek ji daug kartų prašė mintyse, kad ji pakliūtų į jį, mat net negalėjo įsivaizduoti kokios panikos būtų susilaukusi iš šeimos. Slapta, kartais ši vis pažiūri į linksmai sėdinčius Gryffindor studentus ir pagalvoja, kad gal būtų ten daug labiau pritapusi. Bet slėpdama šias mintis, ši daro viską, kad nuslėptų savo paslaptis ir išlaikytų gera Galathynius vardą.
Giana Galathynius
16
diego barrueco
Varno nagas. Adrian Black dalia buvo nelabai lengvesne, nei jo vyresniojo brolio. Nuolat šį idealizuodamas vaikinas iš pradžių jam pavydėjo tokio nuolatinio tėvo dėmesio. Ir jis norėjo keliauti, ten kur jie, tad nelabai suprato, kodėl jų motina taip ji nuo jų slepia. Ilgainiui situacija pasikeitė. Santykiams tarp broliu pagerėjus, Nath prasitarė, kas dedasi namo rūsyje ir Adris iš naujo apsvarstė visus savo norus. Vaikinas augo intelektualus, domėjosi knygomis ir magija dar prieš įstodamas į Hogvartsa. Buvo nepaprastai žingeidus, tik tiek, kad jo tėvas jam maitino ne vien geras žinias. Jaunuolis, kai ir kiti jo šeimos nariai, augo gan žiaurus. Priešingai nei brolis ir tėvas jis buvo gan karštakošiškas - greitai įsiplieksdavo dėl menkiausio dalyko, tad namuose buvo pradėjęs ne viena gaisra. Nathaniel už tai visuomet prisiimdavo kalte ir taip ryšys tarp broliu tik dar didėjo.
Tėvų skyrybos buvo žiauriausia, kas jiems galėjo nutikti. Iš vienos puses jis buvo ištrauktas iš tų namų, kur mirtis alsavo į jo nugara už kiekvieno kampo, tačiau tuo pačiu metu jis neteko prabangos, savo draugu, buvo priverstas su mama apsigyventi Prancūzijoje ir, svarbiausia, neteko Nathaniel. Vaikinas darė viska, kas buvo jo galioje, kad tik kuo greičiau įstotų į Hogvartsą, norėdamas vėl būti su vyresnėliu. Jis nepasidavė mamos įtakai. Taip, toliau buvo įkišęs nosį į knygas, tačiau naktimis išsmukdavo linksmintis ir ieškodavo vis kitu būdų, galėjusių sukelti adrenaliną. Gal ir gerai, kad taip greitai jis gavo laišką iš mokyklos, nes priešingu atveju butu pats sau žiobariską galą gavęs.
Tėvo propaganda, vis dėlto, veikia - nekenčia purvakraujų ir nesupranta, ką Nath sau galvoja bendraudamas su tokiomis šiukšlėmis. Yra gan uždaras, ciniškas, tačiau bet kam užkliudžius jo ego baisiausiai pasisiaus ir kibs tam nelaimėliui į atlapus. Jo nelaimei - įstojo į Varno nagą. Mintyse dėl to kaltina motiną ir knygas. Nors Nath to nesureikšmina, bijo papasakoti apie tai tėvui. Yra įsitikinęs, kad yra pirmas šeimos narys, nepapuolęs į Klastūnyną ir dėl to neįmanomai gėdinasi ir pyksta.
Adrian Black
19
claim
Grifų Gūžta. Kaip karštai meldėsi Waterhouse vyrsenėliai, kad Frank gimtų burtininkų, ir visa laimė jų maldos buvo išklausytos. Vaikinas visą gyvenimą jautė kažkokį tai stygių, ar tai motinos, kuri mirė kai jam buvo keleri metai, ar tėvo, kuris retai skirdavo savo sūnui dėmesio, ar tiesiog puikaus pavyzdžio ir artimesnio žmogaus. Praktiškai užaugintas auklių ir tėvo brolio šeimos Frank kivirčų metų labiau linkęs palaikyti savo dėdės pusę, nes ir pats vaikinas mato, kad tėvo sprendimai neapgalvoti. Ironiška, tačiau, kad itin artimai nebendrauja su tėvu, Frank vis vien labai jį primena, mat mokykloje jis nemėgsta žaisti pagal taisykles ir kaip tėvas dažnai prisiverda košės, tačiau ne tokios, kurios nebūtų galima išsrėbti. Tą jam dažnai padeda padaryti ne kas kitas, o kita Waterhouse atžala Chaelin.
Matydamas kitų bendraamžių šeimas Frank jaučia šiokį tokį pavydą, tad buvo pasiruošęs suartėti su tėvu vardan šeimyninės idilės, tačiau tam koją pakišo nauja tėvo mergina, o dabar jau ir sužadėtinė Olivia, kurios didelė asmenybė privertė Frank likti jos šešėlyje ir jaučiama abipusė antipatija nežada nieko gero.
Frank Waterhouse
16
katherine langford
Švilpynė. Purvakraujė. Kai Corai suėjo 2 metai, ji daugiau nebematė savo tėvų, kai jai suėjo 8 – ilgą laiką nebematė savo brolio. Aišku, viskam yra paaiškinimai. Kai mergaitė buvo vos dvejų metukų ir ją prižiūrėjo namie auklė, mielieji tėveliai anksti ryte, per liūtį važiavo į darbą ir pakeliui pakliuvo į avariją, kur abu ir žuvo. Fox ir jos brolį tada pasiėmė mylima močiutė pas save, į nedidelį Škotijos miestelį. Ten Coraline su broliu Aspenu galėjo toliau gyventi ir mėgautis vaikystę. Mergaitė vaikyste mėgavosi, tai tikrai – su kitais draugais iš kaiminystės laiką leisdavo miške, lauke, turėjo savo vieteles, kuriom davė visokius pačių sugalvotus pavadinimus ir net iš kitų kaimynų vogdavo braškes, obuolius, kai kada net ir pyragus nuo palangių. Kai kada net ir brolį išsitempdavo.
Iš pirmo žvilgsnio daugeliui atrodydavo, kad Fox su Aspenu neturėtų sutarti – jis buvo knygų graužikas, pamokose pats pirmas keldavo ranką, kai tuo tarpu Cora net nesistengė mokytis, kai kada išvis bėgdavo pamokų ir buvo tikra pasiutėlė. Visgi, ne veltui jie buvo brolis ir sesuo, neretai Aspenas pats mokydavo Corą ar įkišdavo jai kokią knygą, o ji išsitempdavo brolį į lauką pažaisti arba Aspenas pats tempdavo sesę iš bėdų. Deja, vieną dieną brolis pradingo. Niekas mergaitei nepaaiškino, nei kur, nei kodėl. Tiesiog Aspenas susikrovė daiktus ir visiems mokslo metams išnyko. Tik vasaromis sugrįždavo, bet nieko sesei nepasakodavo. Iš pradžių Fox nenurimdavo ir pastoviai stengdavosi iškvosti vyresnėlį brolį.
Po 5 metų atsakymas pats įskriejo Corai į rankas, tiesiogine to žodžio prasme. Mergaitė gavo laišką į Hogvartsą. Tą pačią dieną brolis jai viską ir papasakojo. Jei iš pradžių Fox jautė džiugesį ir lengvą jaudulį, nes buvo pakviesta mokytis magijos mokykloje, po Aspeno pasakojimo atsirado ir baimė. Kad ir kaip būtų keista pripažinti, bet ji pradėjo ir bijoti. Mintis, kad toje mokykloje visiems be galo rūpėjo tavo kraujo grynumas, mergaitę išgąsdino. Ji suprato, kad yra taip vadinama „purvakraujė“. Visgi nors ir ne su noru, bet jai teko keliauti į tą mokyklą. Viskas buvo kaip brolis ir išpranašavo – Coraline bent kelis kartus per dieną išgirsdavo kaip kiti mokiniai į ją kreipiasi „purvakrauje“ ar „žiobare“. Jai būdingas pasiutėliškumas mokykloje išgaravo kaip nebuvęs, o po močiutės mirties mergaitė visai užsisklendė ir tapo puikiu pajuokos objektu.
Coraline Fox Charpentier
20
claim
Grifų gūžta. Studijuoja aurorystę. Nors prabėgo daugybė metų Harry Potter vis dar puikiai žinomas, iš ties apie jį net rašoma vadovėliuose. Nenuostabu, kad Potteris gyveno gražų gyvenimą po nugalėjimo, to kurio vardo nevalia minėti. Harry šeima buvo gausi, todėl nenuostabu, kad Potter pavardė vis dar egzistuoja. Gimus pirmajam Potterio pronūkiui, jis buvo didžiai pavadintas prosenelio garbei. Noah abu tėvai buvo grynakraujai džinai, todėl nenuostabu, kad sulaukęs 13 metų berniukas gavo laišką su pakvietimo į Hogwartsą. Vaikinas su nekantrumu laukė tos dienos, vaikystėje buvo girdėjęs puikių istorijų, kurias pasakojo prosenelis, apie amžinas draugystes, meilę ir šeimą. Kepurei paskyrus vaikiną į Grifų gūžtą vaikis labai apsidžiaugė, jam buvo didelė garbė lankyti koledžą kurį lankė jo prosenelis, senelis ir tėvas. Tai buvo jo asmeninė garbė ir tuo vaikinas didžiavosi. Tik atvykęs į Hogwartsa Harry tapo populiarus, prieš populiarumo jis nebuvo pratęs, todėl pirmuosius metus jam buvo labai sunku prisitaikyti. Bet laikui bėgant, jis susigyveno su savo pavarde, ja didžiavosi. Populiarieji vaikai iš kart nusprendė, kad Noah bus jo grupelės dalis, pirmuosius metus jis jautėsi kaip ne ten pakliuvęs, Harry visados auklėjo būti draugišku visiems, tai jis Hogwartse ir darė, nors kitiems tai ir nelabai patiko. Trečiais metais jis pateko į kvidičo komandą, tais metais viskas pasikeitė, vaikinas užsitarnavo savo vardą, būti populiariu vaiku jam patiko, jis jautėsi to nusipelnęs, tačiau savo draugų niekados neišsižadėjo, bendravo su visais. Mokinys Noah nėra puikus, tačiau turi kilnią širdį ir yra tikras drąsuolis.
Noah Harry Potter
18
Neels Visser
Klastūnynas. Lucian Black sūnumi būti buvo tiek pat palaiminimas, kiek ir prakeiksmas. Vaikinui gyvenime niekada nieko netruko ir netruks. Kiekvienas jo troškimas visada buvo patenkinamas, dėl to daugumai jis atrodo kaip išlepintas turčių sūnus. Vaikystėje lanke prestižine Londono privačia mokykla, metus pabuvojo net privačiame internate Paryžiuje, kai lankėsi pas mamos giminaičius, o tuomet ilgainiui buvo pakviestas mokytis Hogvartse. Gyvenimas buvo pasaka...jei ne tas vyras, dėl kurio jis tokia pasaka galėjo gyventi. Lucian buvo reiklus ir savo pirmagimiui jis kėlė labai aukštus reikalavimus. Nuo mažų dienų vaikinas dalyvavo kaip žiūrovas tėvo rengiamuose kankinimuose. Jis turėjo stebėti, reaguoti ir išsakyti savo nuomone, lyg tai butu paprasta pamoka. Veliau jis turėjo gaudyti laukinius gyvūnus ir juos taip pat kankinti, stebėdamas ir registruodamas tai, kas kelia daugiausiai skausmo ir kaip palaikyti kažkieno sąmone/gyvybe iki paskutinio laso. Nieko keisto, kad užaugo gan sadistiškas. Pirma karta nužudė šešiolikos, tačiau dėl to taip pat niekada neįkliuvo. Tėvas nevengė iki pat paauglystes pakelti prieš sūnų rankos iki tol, kol jis tapo 'idealus'. Dabar to nebeprireikia, nes savo tėvą Nath perpratęs mintinai. Žino, ko iš jo tikimasi ir ta noriai vykdo.
Mokykloje vaikinas yra dviveidis. Jis apsimeta, jog visiškai nepritaria tėvo varomai politikai, bendrauja tiek su purvakraujais, tiek su žiobarams gimusiais magais, tačiau ta daro vien dėl to, kad taip idealiai išsirenka savo aukas. Mezga romanus su kiekviena ir kiekvienu gražesniu mokyklos mokiniu ir į visus žiūri lyg į įrankius jo ego ir malonumo patenkinimui. Tu, kuriu nepaperka savo dirbtina charizmą, paperka pinigais ar pažadais padaryti juos įtakingus. Nori apie visus žinoti viska. Nėra genijus - mokosi pakankamai gerai, tačiau daug geriau žaidžia Kvidičą. Tuo pačiu ne visada slapta paklusta tėvo hierarchijai. Žino, kad buvimas mokykloje - paskutinis jo šansas pasilinksminti, tad nebijo jo išnaudoti saviems tikslams.
Nathaniel Black
17
Troye Sivan
Grifų Gūžta. Kinghamų šeima buvo visiškai paprasta. Magijos būta tik tikrinant horoskopus ar netyčiom sutapus nuomonėm. Jie vargiai galėjo numanyti, kad šiame pasaulyje gali būti daug didesnių stebuklų negu staiga laiku ir vietoje atsiradusi plaukų gumytė ar savaržėlė. Vis dėlto, jiems teko nustebti. Kinghams sūnaus gimimas buvo didelė šventė. Ilgą laiką jie niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Dėdami daug vilčių į savo naujagimį jie jį pavadino Leonardu. Berniukas augo tikrai gražiai, turėjo įvairių žaislų, šiek tiek paaugęs tapo gan padykęs. Tėveliams tikrai nors porą kartų reikėjo mokėti už sudaužytus kaimynų langus. Kadangi jie nebuvo labai turtingi, teko Leo išklausyti porą moralų. Nuo tada jis tapo truputį ramesnis. Trylikto gimtadienio proga, Leonardas gavo laišką. Ne bet kokį, aišku. Tai buvo kvietimas mokytis burtų ir magijos mokykloje - Hogvartse. Leo tėvai iš pradžių galvojo, kad kažkas sugalvojo bjaurų pokštą, bet po netrukus išsiaiškino, kad tai joks ne pokštas. Jų sūnus iš tiesų buvo burtininkas. Kartu tai ir paaiškino įvarius keistus nutikimus, pavyzdžiui, kodėl nuo stalo vis nukrisdavo indai, kai berniukas supykdavo. Visgi, tėvai į savo sūnų pradėjo žiūrėti nebe taip kaip anksčiau. Tai pajautė net ir Leo. Po maždaug metų Kinghamai susitaikė su mintim, kad jauniausias šeimos narys yra burtininkas. Deja, bet vieną dieną Leonardo mama tvarkė savo sūnaus kambarį. Netyčiom ji atrado pustorį sąsiuvinį. Nė nesusimąsčiusi ji jį pravertė ir kai ką perskaitė. Tie pora sakinių buvo moteriai tiesiog smūgis žemiau juostos. Jų sūnus rašė, kad jį traukė ne vien tik merginos. Moteris iškart viską papasakojo savo vyrui ir jiedu sutarė, kad jau geriau gyvens be vaikų, negu turėdami tokį “išsigimėlį”. Paaugliui tai buvo itin nemaloni žinia. Jį tėvai atidavė tetai, kuri su malonumu priėmė savo sūnėną. Visgi, šis vietos pakeitimas išėjo į gerą - Leo atrado mėgstamą veiklą, dainavimą, nors niekad to nepripažino. Nors jis ir nebuvo pats geriausias mokinys, nemėgo visų tų vakarėlių, bet jis buvo geras, draugiškas. Juk tai ir yra vieni svarbiausių dalykų?
Leonard “Leo” Kingham
18
lucky blue smith
Varno nagas. Oliveris gimė maišytoje šeimoje. Jo mama buvo burtininkė, kuri norėjo susikurti paprastą gyvenimą, o tėvas - paprastas žiobaras pamilęs nepaprastą moterį. Jie iš tiesų be galo vienas kitą mylėjo, bet susituokė gal šiek tiek per anksti - moteris vos po pusmečio draugystės sužinojo, kad laukiasi, todėl jie nusprendė kuo greičiau susituokti. Ji nuo tos minutės kai sužinojo ligi gimdymo pradžios meldėsi, kad jos vaikas nebūtų burtininkas. Ji norėjo visiškai paprasto, be jokios magijos gyvenimo ir savo sūnui. Deja, jos maldos neišsipildė. Dar kūdikystėje Oliveris supykęs netyčiom padegdavo užuolaidas ar savo žaislus. Kad ir kaip bebūtų, mama vis tiek mylėjo savo vaiką be galo be krašto. Deja, kai Olis jau buvo ketverių, tarp jo tėvų atsirado įtampa ir pasirodė jų abiejų nesuderinamumas. Berniukas naktim dažnai girdėdavo kaip už sienos šaukia vienas ant kito jo tėvai, kai kada išgirsdavo ir dūžtančius daiktus ar mamos tylų verksmą, kai ją pastūmdavo. Po to vaikas ne kartą sapnuodavo košmarus, bet niekad neeidavo pas tėvus į miegamuosius.
Bėgo metai, Oliveriui suėjus vienuolika, jo mamai buvo diagnozuotas vėžys. Berniukas tada dar tiksliai nesuprato kas tai per liga, bet šventai tikėjo, kad jo mama pasveiks ir greitai vėl viskas bus gerai. Deja, jis labai skaudžiai suklydo. Iš pradžių mama laikėsi gan gerai, bet jau po poros mėnesių ji atrodė nusilpusi, dar po mėnesio ji atsisakė gydymo ir tada po savaitės mirė. Oliui tai buvo skaudus smūgis. Jis be galo mylėjo savo mamą ir tarp jų buvo tikrai glaudus ryšys. Po laidotuvių tėvas tapo tartum nesavas - pradėjo gerti, rūkyti ir vis dažniau nepasirodydavo darbe. Net savo sūnum nesirūpindavo. Oliveriui irgi buvo sunkus metas, bet jam padėjo išgyventi jo geriausia vaikystės draugė ir jos šeima. Kai berniukui suėjo 13, jis iškeliavo į Hogvartsą. Iš dalies džiaugėsi, nes galėjo pabėgti, bet iš dalies ir liūdėjo, nes turėjo palikti gerą draugę, kuriai jau pradėjo simpatizuoti.
Hogvartse Olis pateko į Varno Nagą. Jis iš tiesų buvo protingas, nors tai ir slėpė. Visgi, jei žiobarų mokykloje jam buvo svarbiausi mokslai, Hogvartse juos beveik užmiršo. Net ir būdamas negrynakraujis, Oliveris gan greitai su daugeliu susidraugavo ir tapo vienu iš populiariausių mokinių. Vis dėlto, merginos nesusirado, o suėjus 15 pradėjo susitikinėti su savo geriausia vaikystės drauge. Deja, bet praėjus vos metams ji pakliuvo į avariją ir žuvo, o dar po mėnesio nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė ir tėvas. Vaikinas buvo sugniuždytas. Per vasarą jį priėmė pas save gyventi močiutė iš tėvo pusės, bet ji buvo jau visai sena ir ligota, tad Oliui teko pačiam savimi pasirūpinti. Išverkęs visas ašaras namie, grįžęs į Hogvartsą, Oliveris šiek tiek pasikeitė. Jis vis dar buvo visai draugiškas, bet jam vis mažiau pradėjo rūpėti magija, o vis daugiau visokie pasilinksminimai, alkoholis, narkotikai, lovoje miegodavo su kuom pakliuvo. Nors iš išorės Olis atrodė protingas, linksmas, laimingas, bet jo viduje žiojėjo gili, juoda ir šalta skylė, kurią jau nežinia ar kas užpildys.
Oliver Tristesse
17
sabrina carpenter
Varno Nagas. Įsimylėjusi Nathaniel Black. Rose gimė Prancūzijoje, mažame Grimaud miestelyje prie St Tropezo. Grynakraujė magė dar ankstyvoje vaikysteje stebino tėvus savo sugebėjimais. Mergina visada buvo tiksli ir apgalvota. Domėjosi tiek žiobariskais dalykais, tiek magijos pasauliu, tačiau visada laikė save geresne už kitus. Jai pradėjus eiti i Beauxbatons akademija Paryžiuje, pradėjo is aukšto žvelgti net į savo tėvus. Rose greitai priprato prie gero gyvenimo didmiestyje ir gėdinosi tokiu ‘nežymių’ savo šaknų. Dauguma merginų buvo is kilmingų šeimų, tad ji visada meluodavo, jog yra kilmingos giminės našlaitė.
Būtent Paryžiuje ji ir susipažino su Nathaniel. Pora metų vyresnis vaikinas sužavėjo ją savo padėtimi, charizma ir kalbomis apie geresnį gyvenimą. Jie praleido pora mėnesių kartu. Merginos galvoje jie buvo romantiška pora, nors Nath, turbūt, tiesiog ieškojo pramogos svetimame krašte. Jam išvykus atgal i Angliją, Rose pradėjo kurti planus, kaip taip pat ten išvykti. Akademijoje ji pasistengė pirmauti savo pasiekimais, tapti visų vertinama, kad niekas nedrįstų tokiai, kaip ji, pasakyti ‘ne’. Tokios gabios moksleivės užklausą Hogvartsas labai noriai priėme. Vidurį semestro mergina buvo paskirta į Varno nagą ir gavo progą susitikti su ponaičiu Black’u. Jos nelaimei vaikinas iš pradžių jos net neprisiminė. To taip palikti ji negalėjo. Blanche įsitikinus, kad jie būsimoji įžymiausia Hogvartso pora, kad ji ideali antroji pusė tokiam, kaip Nathaniel ir po mokyklos baigimo ji gaus jo pavardę. Mergina nebijo tokiam tikslui pasitelkti bet kokias manipuliacijas ir būdus, tiek kišdamasi į jo šeimos reikalus, tiek bandydama sukurti idealų meilės viralą.
Rosalie ‘Rose’ Blanche
17
claim
Švilpynė. Daniel visą savo gyvenimą buvo dėmesio centru. Nuo pat vaikystės jis visų buvo mylimas ir liaupsinamas. Nebuvo jis nei perdėtai gabus, nei drąsus, tačiau vaikinas turėjo kažką tokio, kas vertė visus šypsotis. Naujose kompanijose jis greitai susirasdavo draugų, prie visu puikiai pritapdavo ir mokėjo išsklaidyti bet kokia įtempta situaciją. Viena tokia situacija nutiko, kai į jo namų pašto dėžutę buvo įmestas laiškas, su kvietimu i Hogvartsą. Magija? Vaikino tėvai manė, kad tai koks išplėstas kvietimas į kokio vaiko gimtadienį, tačiau nebuvo panašu, kad kas žinotu apie tai daugiau. Kvietimai vis plūdo, kol pagaliau jie jį įteikė savo sunui. Berniukas jau anksčiau buvo pastebejęs, kad yra ne visai toks, kaip kiti - jam nutikdavo perdaug atsitiktinumų ir tai buvo tape tiesiog matematiškai neįmanoma. Vieną dieną ant jų slenksčio pasirodė tikras magas į jų namus mokyklos atsiųstas ‘konsultacijai’. Taip Bywater sūnus buvo išsiųstas į Hogvartsą.
Paskirtas į Švilpynę vaikinas iškart papuolė į didelį ratą naujų pažistamų. Jis netruko tapti savo ‘namo’ kvidičo komandos kapitonu ir toliau kilti populiarumo laiptais aukštyn. Vienintelis jam koją kišęs dalykas buvo tai, kad jis buvo gimęs ‘žiobarams’. Anksčiau nemanęs, kad tai turi dideles reikšmes, paskutiniu metu vaikinas vis dažniau ir džzniau pastebi kitų pranašumą. Bijodamas konkurencijos ir savo populiarumo dingimo jis nusprendžia susidėti ne su pačia geriausia kompanija, tikėdamasis kaip nors išlaikyti savo poziciją mokyklos ‘hierarchijoje’.
Daniel Bywater
20
Nathalie Kelley
Švilpynės prefektė. Grynakraujė. Alisa nuo pat vaikystės augo su senele, kadangi mama mirė ją gimdydama, o tėvas šeimą paliko dar anksčiau, todėl jo nepažįsta. Mergaitė visuomet buvo ramaus charakterio, nemėgo didelių susibūrimų, daug laiko praleisdavo su senele, kuri jai atstojo tiek šeimą, tiek draugus. Laikui bėgant Alisa pastebėjo, jog kažkas vyksta su jos kūnu, o sutelkusi mintis sugebėdavo atlikti, regis, neįmanomus dalykus. Kurį laiką ji mėgino pamiršti atsiradusias galias ir toliau gyventi įprastą gyvenimą, tačiau vieną dieną močiutė jai papasakojo, jog jų šeima kilusi iš garsios raganų šeimos ir ji paveldėjusi dalį galių, kurios ėmė reikštis Alisai užaugus. Senelės paskatinta mergina sužinojo apie specialius koledžus, kuriuose studentai mokomi magijos ir vieną iš jų ji pasirinko. Koledže Alisa tobulino savo galias, sužinojo naujų dalykų, krie privertė ją jaustis stipresne asmenybe, todėl nieko keisto, kad ši iš uždaros būtybės virto stipria mergina, žinančia savo vertę ir neleidžiančia užgaulioti. Mergina iki šiol nemėgsta turėti daug draugų, jai daug mielesnė savo pačios draugija. O būdama tokia atsakinga po poros metų studijų koledže ji gavo prefektės pareigas.
Alice Meredith Cooper
17
kaia gerber
Švilpynė. Ordelis - viena garsiausių naujosios kartos grynakraujė burtininkų šeima. Prieš gerą šimtmetį šios šeimos likimai neretai susikirsdavo su Smirdžių šeima, kas tikriausiai ir lėmė tai, kad visi Orderis, kaip ir Smirdžiai - patekdavo į Klastūnyną. Wenora neturėjo būti išimtis, tačiau likimas dar nuo mažų dienų mėgo krėsti pokštus. Jaunajai burtininkei patekus į švilpynę, kalbos magijos pasauly ėmė greitai sklisti, jog Ordelis vaikas nepateko į Klastūnyną. Dėdės, tetos, seneliai bei kiti giminaičiai atsuko Wenorai nugarą, nepripažindami jos kaip šeimos narės, nes giminėje bet koks nukrypimas nebuvo toleruojamas. Patys tėvai vengė dukrai pažiūrėti į akis, todėl jausdamasi kaip išsigimėlė, kurios išsižadėjo jos pačios šeima, Gert atostogas praleido mokykloje, o vasarą su drakonais. Bent Hogvartse burtininkė galėjo pabėgti nuo šeimos dramų. Čia ji nebuvo badoma pirštais kitų studentų, verčiau buvo gerbiama tų, kurie iki šių dienų bijojo pasipriešinti savo tėvams užsiimantiems juodaja magija.
Gert Wenora Ordelis
17
Olivia Holt
Varno nago koledžas. Purvakraujė.Gimusi ir augusi geroje šeimoje, turbūt būtų sunku patikėti, kad Camilloje gali slypėti kažkoks užslėptas pyktis. Kerinti šypsena, šviesūs plaukai – visad atkreipdavo dėmesį, bet dar labiau atkreipdavo dėmesį į ją jos šeimos padėtis. Mama siuvėja, o tėtis dirbo burtų lazdelių parduotuvėje padejėju. Purvino kraujo mergina, kurią ne vienas mokinys Hogvarste yra pasiuntęs grįžti į žiobarų pasaulį ir ten likti, nes burtininke jai ne lemta būti. Bet tai niekad merginos nesustabdė, ji buvo užsispyrusi ir siekė savų norų, o dar turėjo ir tam pagalbos. Užnugarį, kuris ją saugodavo. Bent jai taip atrodė. Susižavėjo vaikinu, kuris gal ir norėjo gero, tačiau jo protas jau nuo mažų dienų buvo aptemdytas tamso, bet turbūt šviesiaplaukė buvo per naivi tikėti, jog viskas išeis į gerą. Vienas nelaimingas atsitikimas, kuris vos neprivertė užbaigti savo gyvenimo privertė ją išvykti iš Hogvartso, dingti iš Londono. Ji tiesiog išnyko. Dabar po metų ji grįžo atgal į Hogvartsą, įdomu kaip viskas klostysis toliau.
Camila Lea Clark
17
Maia Mitchell
Klastūnynas. Gimė grynakraujų burtininkų šeimoje. Abu merginos tėvai priklausė Grifų gūžtos koledžui, todėl labai normalu, kad merginai nuo vaikystės buvo brukamos būtent šiam koledžui būdingos savybės. Liūdniausia, kad tėvų pastangos buvo bevaisės. Kaiya jau buvo gimusi su įsišaknijusiomis klastūnyno koledžui tinkančiomis savybėmis. Atrodydavo, kad tuo pačiu metu gali būti ir žiauri ir rūpestinga bei mylinti. Todėl iki paskutinės minutės buvo sunku pasakyti ar yra galimybė jai patekti į tėvų taip mylimą grifų gūžtos koledžą. Dar prieš išvykstant į Hogvartsą Kaiya prarado savo motiną, kuri gindama dukrą nuo užpuoliko krito negyva nuo kito burtininko lazdelės. Todėl nenuostabu, kad tėvas, nuo tos dienos kai prarado žmoną kaltinęs dėl to savo dukrą galiausiai tiesiog jos atsisakė vos tik sužinojęs, jog ji pateko į klastūnyną. Tuo metu jam tai buvo pati didžiausia gėda. Todėl kurį laiką dar bandžiusi susisiekti su tėvų galiausiai ir pati jį paleido nutraukdama visus ryšius. Nors pradžioje prisitaikyti klastūnynę jai ir buvo sunku, tačiau greičiausiai kad toji patarlė "su kuo sutapsi tuo ir pats patapsi" jai labai šiuo atveju tiko. Netruko ilgai, jog kalbi ir labai drąsi mergina susirastų draugų klastuolių. Trečiais savo mokymosi metais pateko į kvidičo komandą. Ir net pati nepajuto kaip ėmė mėgautis buvimu būtent šiame koledže, nors pradžioje ir pati jautėsi nusivylusi tokiu skrybėlės sprendimu. Mokinė Kaiya nėra labai puiki, tačiau sugeba nė nesimokydama gauti gerus įvertinimus iš atsiskaitymų. Domisi mirties valgytojais ir magiškomis būtybėmis. Giliai širdyje nori sukelti tokį patį skausmą tėvui, kokį jis sukėlė jai jos atsisakydamas.
KAIYA ALLEGRA HITCHINGS
20
Christopher Wood
Klastūnynas. Iš išvaizdos Gabrielius gali pasirodyti malonus jaunuolis. Tačiau toli gražu. Vos jam gimus tikrieji tėvai iškart atsisakė vaiko. Priežastis tam nebuvo labai aiški, galbūt jie nenorėjo vaiko, o galbūt jis buvo jų akimis velnias po didelėmis mėlynomis akimis, tačiau visa tai privedė prie to, kad mažasis vaikas atsidūrė žiobarų, kurie nei kiek nenutuokia apie magijos pasaulį rankose. Atrodo, kad viskas tuo ir pasibaigtų. Žmonės augino jį kaip savą, davė viską ką tik galėjo, tačiau augant prasidėjo didelės keistenybės. Magija ir pradėjus lankyti normalių vaikų mokyklą, pasirodė, kad šis vaikelis visai nenormalus. Neįžeidžiant. Atsitikdavo visko, o kur ne kur šalia įvairiausių nelaimių stovėdavo ne kas kitas, o Berthier, su tokia nekalta veide šypsena. Jis darė viską pagal save, elgėsi kaip neišauklėtas, nors tėvai tenorėjo jam gero. Tada atėjo laiškas. Kurio regis niekas nesuprato. Magijos mokykla, Hogvartsas. Kas galėjo pagalvoti, kad jaunasis vaikinas buvo ne tik žmonių vaikas. Gyvenimui tekant sava vaga ir nekreipiant dėmesio į keistą papokštavimo laišką atėjo dar vienas, dar vienas. Ir tada tadam ir Berthier stovi prie pilies durų su uniforma svarstydamas ką gyvenimas jam atneš. Kepurė nusiuntė į klastūnyną. Nebuvo jis blogas vaikas, tačiau suktas ir žinantis ko siekia. O siekė tapti geriausiu. Visada su visais lenktyniaudavo trokšdamas viską gauti, nesvarbu kaip ir kokia kaina. Negavęs ko nori padarydavo savo ir juokais. Tai netyčia degdavo mantijos. Einant metam suprato, kad galbūt jo tėvai nėra jo tėvai ir prasidėjo paieškos, kurios atrodo galėjo ir likti paieškomis iki vieno vakaro. Sutikęs žmogų, kuris galėjo papasakoti apie jo tėvus sužinojo, kad tėvas jį atidavė kai motina mirė. O pats būdamas mirties valgytoju lyg ir nenorėjo velti vaiko į tai kas jam atrodė nesaugu.
GABRIEL ADAM BERTHIER
17
cindy kimberly
Klastūnynas. Valentina gimė grynakraujų šeimoje ,abu jos tėvai mokėsi grifų gūžtoje ,jie puoselėjo grifų gūžtai būdingas vertybes ir jas bandė perduoti savo dukrai ,tačiau jau nuo vaikystės ji labiau priminė klastūnyno mokinę, bet norėdama įtikti šeimai bandė būti pasiaukojančia ir visiems padedančia.Tačiau jos vardas ją apibūdino geriau negu jos pačios tėvai manė, jos vardas reiškė drąsą ir tikėjimą kas lyg ir būdinga grifų gūžtai ,bet tuo pačiu tai reiškia ir jog jei nebūsi jos draugu būsi puikiu priešu ,kas puikiai apibūdino ir jaunąją burtininkę. Dar nesulaukusi trylikos metų prarado savo tėvus ,kurių mirtis Val vis dar yra paslaptis. Dėl netekties išryškėjo savybės ,kurias ji slėpė visus tuos metus ,ji tapo arogantiška ir pikta ,o dėl to ji lengvai papuolė į klastūnyną. Burtuose mergaitei niekada nereikėjo didelių pastangų ,dėl ko jos mokslo metai tikrai nėjo ilgai, bet jos mintyse vis dar sukasi klausymas kas nutiko jos tėvams ,nors ji ir neigia jaučianti liūdėsi dėl tėvų.
VALENTINA RUTH DUVAL
20
Robert Sheehan
Jason nuo pat mažų pasižymėjo tikrai aukštu intelektu. Didžiąją dalį savo gyvenimo jis stengėsi padaryti savo tėvus patenkintus, rinkdamasis viską, ko jie tik pageidavo. Papildomi namų darbai? Check. Papildomos kerų pamokos? Check. Tobulas pamokų lankymas? Check. Tačiau tėvų paskutinis noras - pabaigus Hogvartsą, likti mokytis Hogvartso universiteto padalinyje. Tačiau dėl šio Jason taip lengvai nepasidavė ir pareiškė, jog į šį eisiąs tik su sąlyga, jog galės gyventi pabaigęs universitetą taip, kaip norės. Nuo šio posakio jo ir mamos bendravimas stipriai atšalo, vaikinui liko tik kitas svarbus asmuo jo gyvenime - Tėvas. Sutaręs paskutines detales, šis nekantriai laukė paskutiniųjų savo metų pabaigos.
Keitėsi draugų ratas, galiausiai vaikinas susidomėjo medicina. Turėjo nusižiūrėjęs prefektę, kuri jau nuo mažų dienų skleidė žinią, kad taps garsiausia Magijos pasaulio gydytoja. Iš tiesų, paskutiniais metais tikėjosi ją kažkur sutikti, pasidomėti apie studijas, tačiau greitai sužinojo, jog mergina buvo išmesta iš mokyklos. Tokios žinios privertė vaikiną patį imtis gilintis į vadovėlių informaciją, jog galėtų susidėti ganėtinai gera pagrindą savo ateičiai.
Vos išaušus naujiems metams, vaikinas nekantravo pradėti studijuoti mėgiama dalyką. Tačiau viena diena, prisėdęs laikrodžio bokšto kieme, Jason nekantriai laukė gerą valandą, kol išaus pirmosios paskaitos metas. Tačiau kaip tik tuomet į kiemą įžengė ir ilgų plaukų raudonplaukė - Claudia Johnson. Jis buvo tikras, kad ši mergina buvo išmesta iš mokyklos, tad nesusilaikė neužkalbinęs. Nuo to ir prasidėjo visiškai niekuo dėta draugystė.
Ši draugystė buvo dalykas, pakeitęs Woodward'o gyvenimą. Po kelių pamokslų jis suprato, jog tėvų buvo išnaudojamas jų užmirštoms svajonėms išpildyti. Iš tiesų ilgai susibendrauti su raudonplauke jam netruko ir greitai jie tapo lyg bendra visuma, kuri negalėjo gyventi vienas be kito. Jie kartu linksmindavosi, darydavo nesąmones. Ši draugystė buvo tyra, pastatyta ant tvirto pagrindo kuomet melas tarp jų net neegzistavo. Tačiau su kiekviena diena, jis imdavo justi vis didesnį artumą jai, kuris vertė jį trauktis tolyn nuo Johnsonų merginos. Viską suvertė ant paikos konkurencijos, bei pats kaip įmanydamas ėmė stengtis pralenkti Claudia ten, kur ši atrodė negali būti nurungiama.
Ieškodamas menkų prasiblaškymų, vaikinas ėmė naudotis visais galimais kraštutinumais. Rizikuodavo savo gyvybe ten, kur netingėdavo. Šuoliai nuo skardžio, pavojingų burtų naudojimai ir panašus šūdas tapo įprasta rutina. Dėka žvarbaus proto, Jason suvokia, jog jų dabartinis medicinos dėstytojas gali būti kažkas daugiau, nei vien tik eilinis mokytojas. Jusdamas šaltą vyro aurą, Woodward nusprendžia išsiaiškinti ar blogio jėgos vis dar egzistuoja šioje žemėje. Iš dalies, galbūt taip tiesiog tikisi pakliūti mirties valgytojams į nasrus, o galbūt tai stengiasi padaryti ir pačio vaikino pasąmonė, norint apsaugoti niekuo dėtą 'draugę', kuri akivaizdžiai buvo išnaudojama naujojo Grifų Gūžtos vadovo.
Jason Woodward
18
Carlson Young
David Humphrey – mirties valgytojas. Siaubingas žmogus, kuris manipuliuodamas kitų jausmais priversdavo kitus elgtis kaip tik panorėjęs. Vieną dieną grynakraujas burtininkas susipažino su žiobare, kuri jį iš karto pamilo, bet Deividas moteriai tuo paties nejautė, jam reikėjo tik vieno – vaiko, kuris prisiungtu prie mirties valgytojų gretų. Ir štai čia gimė Grace. Nors buvo laukiama berniuko, Deividas priglaudė mergaitę po savo sparnu, bet tikrai ne kaip tėvas, o kaip koks tarsi koks valdovas, kuris ją laikė tiesiog savo kūriniu saviems tikslams. Motina ne kartą patyrė smurtą ir mergaitei ne kartą teko tai stebėti. Deividas vis labiau bandė temti mergaitę savo keliais, kol motina norėjo ją apsaugoti, tačiau priešais vyrą ji buvo beginklė ir dėl nepaklusnumo buvo žiauriai nužudyta. Grace niekad nejautė ryšio su savo tėvu, turbūt todėl, kad jie neturėjo nieko bendro tarpusavy. Mergaitė buvo visa į mama, atrodo neturėjo nei vieno pykčio gyslelės savo viduje, tačiau žiaurus tėvu elgesys su Grace, jos vertimas palūžti sugadino ją ir taip ji tapo dar labiau pažeidžiama negu kada nors anksčiau. Jis ją laikydavo namuose, neleisdavo niekur eiti, magijos mokino pats. Galiausiai jis buvo nuteistas keliauti į Azkabaną. Supratęs, kad niekur nepasislėps jis nusižudė ir paliko mergaitę vieną. Magijos Ministerijos nariai rado mergaitę paslėpta Anglijos miškuose, trobelėje. Tėvas ją slapstė, nes Grace žinojo viską ką jis planavo ir kas nutiko mergaitės motinai. Po ilgo svarstymo ministerijoje, Bejaminas Black’as prisiėmė atsakomybė už mergaitę iki kol ji taps pilnametė, kadangi motina buvo tolima jų giminaitė. Nuo penkiolikos metų pradėjo lankyti Hogvartsą, buvo paskirta varno nago koledžui.
Grace yra naivi mergina, kuri kartais gali būti ir impulsyvi. Kartais ji gali mėgautis vienatvę, o kartais jai trūksta artimo žmogaus šalia. Ji yra priraiši ir labai lengvai manipuliuoja kitų, tačiau pati to nesupranta.
GRACE ROSALINA HUMPHREY


THERE’S NO WHERE TO GO, BUT STRAIGHT THROUGH THE SMOKE... THE FIGHT IS ALL WE KNOW.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
Claudia Rose Johnson
GGRYFFINDOR PREFECT(4)
avatar

CREDIT : maliblue/painofchoco ♥
REAL NAME : dasviduli, duli duli
POSTS : 11828
CLAIM : Madelaine Grobbelaar Petsch
LIKES : 905
LOVE OF YOUR LIFE : Brothers are like streetlights along the road, they don’t make distance any shorter but they light up the path and make the walk worthwhile. - Reuben, Luke&William♥
AGE : 21
ABOUT CHARACTER : She's it... She's the best of both worlds. She's that independent, focused, ambitious queen. She's a boss. She can handle her own. And she's as alpha as they come. But at the same time, she knows where to draw the line and be a woman. She has a soft, submissive side, with a heart of gold. She's affectionate, passionate and extremely sexual. She knows how to take care of a man. She's spiritual, selfless and understands the definition of unconditional love. She's it. She's the best of both worlds. And whoever God decides to send her, will be luckiest man alive.
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: STUDENTAI   Št. 07 14, 2018 12:52 pm

15
Natalia Dyer
Švilpynė. Rebecca gimė raganos ir žiobaro šeimoje, tad yra purvakraujė. Tiesa, apie tai, kad jos mama nėra tokia, kokią visą gyvenimą save pristatė, ji sužinojo tik sulaukusi kvietimo mokytis Hogvartse, mat iki tol augo kaip eilinė žiobarė, labiausiai vandens apsuptame Anglijos mieste - Kornvalyje. Nuo vaikystės Beka buvo tylus ir ramus vaikas, nekrečiantis eibių, nekrentantis į akis ir besidomintis fantastine literatūra. Magija ją visuomet žavėjo ir tam daugiausia įtakos turėjo mamos, kaip ji tuomet manė, sugalvota istorija apie pasaulį, kuriame magija egzistuoja. Iš tos istorijos, ji sužinojo apie mokyklą, kurią visi vadino Hogvartsu ir tai, jog ten mokosi neeiliai vaikai, mosuojantis magiškomis lazdelėmis ir skraidantys ant šluotų. Gyvenant visiškai žiobariškoje aplinkoje, ji galėjo tik pasvajoti, kad kažkada sulauks laiško ten mokytis. Ir visgi ji svajojo - kiekvieną kartą kai mokykloje prie jos imdavo kabinėtis, užgaulioti, stumdyti, ji su ašaromis akyse grįžusi namuose susirangydavo ant palangės ir laukdavo. Laukdavo to laiško, kuris išvaduos ją nuo šios beprotybės.
Tą dieną, kuomet saulutė už lango spigino į akis, Rebecca vis panerdavo po kaldra, nenorėdama atsikelti. Akį perštėjo, mat dieną prieš vieną iš mokyklos skriaudėjų jai trenkė. Už ką? Už tai, kad jos į pamokas atėjo su vienodais šalikėliais (tai buvo vienintelė leidžiama dėtalė prie mokyklos uniformos). Garbanė nenorėjo keltis, nes net ir žinodama, kad šiandien į mokyklą nereikės, ji troško likti lovoje amžiams. Iki kol išgirdo beldimą snapeliu į miegamojo langą. Jos Hogvartso laiškas atvyko. Negalėdama patikėti savo akimis ji lakstė po namus, mojuodama voku ir krykštavo iš laimės, kad keliaus mokytis magijos ir skraidyti ant šluotų. Tai buvo pirmas kartas, kai mama pasisodinusi ją ant kėdutės papasakojo visą tiesą, bei nuteikė, kad jai ten gali būti sunku dėl savo negryno kraujo. Mergaitei žinoma tai visiškai nerūpėjo, nes užgauliojama žiobariškoje mokykloje ji nemanė, kad kas nors gali būti blogiau. Visgi ji klydo.
Atvykusi į Hogvartsą su visa savo manta, mergina buvo paskirta į švilpynę. Dar kelias dienas ji buvo linksmutė, laiminga, siekė susipažinti su kiek įmanoma daugiau žmonių, tačiau taip jau gavosi, jog vieni iš tų žmonių, su kuriais norėjo susipažinti, buvo grynakraujai klastuoliai. Ji pirmą kartą pajuto, kaip gali skaudėti ne fiziškai, o emociškai, kuomet esi sulyginamas su žemėmis, kuomet ant tavęs rėkia, jog tokia šiukšlė turėtų dingti iš čia, kad verčiau jau pūtų tarp kirminų. To užteko, kad Wethan užsisklęstų savyje, nenorėdama daugiau ieškoti draugų. Ji pasinėrė į mokslus, pasinėrė į knygas, iškarto po pamokų skubėdavo į savo kambarį, vengė rodytis vietose, kur daug mokinių, vengė švenčių ir vakarėlių. Ji žinojo, kad mokykloje yra daugiau tokių kaip ji, tačiau ir su tokiais mokiniais per daug nebendravo, bijodama, kad kam nors užklius jos garbanos, didelės akys ar smulkus sudėjimas. Visgi ji norėjo mokytis magijos, norėjo tapti tokia galinga, kaip magai iš mamos pasakojimų ir labiau už viską - norėjo skraidyti. Ne šiaip skraidyti, o žaisti kvidičą, tačiau net ir gebėdama puikiai skraidyti, manevruoti ore, turėdama greitą reagciją, ji niekada neturėjo užtektinai drąsos, jog dalyvautų atrankoje, o ir žmogaus, kuris pastūmėtų tai padaryti, nebuvo
REBECCA SHELLY WETHAN
17
Ariana Grande
Grynakraujė. Varno nagas. Durand - sena grynakraujų burtininkų giminė. Ir nors Niomi tėvas aktyviai rašo paraiškas magijos ministerijai prašydamas galiausiai įteisinti ir visuotinai pripažinti žiobarų ir nevertėlių rasę kaip žemesnę kastą, patiems sau to nepripažįstant žiobariškos prabangos, turtų ir garbės vaikymasis tapo neatsiejamu giminės bruožu, niekuo jų neatskiriančiu nuo tuščiagarbių, taip niekinamų žiobarų ant blizgančių žurnalų viršelių.
Įvaizdis ir reputacija tarp kitų burtininkų šeimų Durand yra pirmoje vietoje. Dėl to nuo pat mažens savo dukrą jie auklėjo būti geriausia visose srityse - nelegaliai dar 11 metų Niomi nesuėjus, tėvas nupirko jai lazdelę, kad išmokytų paprasčiausių burtų, mokė skirti augalus, kad pradėjusi lankyti Hogvartsą pasižymėtų herbologijoje ir puikiai virtų nuodus bei vaistus, mokė atmušinėti muštukus ir mėtyti kritlius, kad mergaitė puikiai pasirodytų kvidiče ir skraidymo pamokose. Ji buvo vienintelė šeimos viltis, turinti išgelbėti nuo pačios baisiausios gėdos, kuri galėjo įvykti senai, garbingai grynakraujų burtininkų šeimai - jiems gimė sūnus Nevertėlis. Jis, būdamas pora metų vyresnis už Niomi, buvo taip pat mokomas ir treniruojamas, bet nebuvo niekam gabus - suėjus 11 gimtadieniui visiems pasidarė aišku, kodėl. Jis niekada negavo laiško į Hogvartsą ar kokią kitą burtininkų mokyklą. Dar porą metų slėpdami šia baisią giminės gėdą, Durand šeima laikė uždarę sūnų visiems meluodami, kad šis mokosi Durmštrange, kur itin griežta tvarka, neleidžianti jam grįžti namo nei per šventes. Kai tuo tarpu jie atsikratė berniuko atiduodami į žiobarų vaikų namus. Būdama vos 10-ies, kai brolis išvyko nežinia kur, Niomi pasidarė dar stropesnė ir atsidavusi visiems tėvų mokymams. Ji bijojo, kad ir ją vieną dieną išveš. Tačiau Niomi pastangos ir įgimtas talentas kompensavo Nevertėlį sūnų su kaupu - jai puikiai sekėsi, ji pateko į Hogvartsą, į protingiausių vaikų koledžą ir tapo visos giminės pasididžiavimu. Kartu su šia "laime" jai teko milžiniška atsakomybė - nuolatinė įtampa, nuovargis sėdint prie knygų, papildomai mokantis burtų bei studijuojant senus magijos raštus. Vis gi nuo mažens Niomi buvo mokoma nesiskųsti, nedejuoti, neduok Merline, tik jau ne verkti ar kitaip rodyti savo silpnumą! Šypsena, tobula išvaizda ir aukščiausi rezultatai. Tokia ją vertė nuolatinė baimė nepateisinti tėvų lūkesčių: melagingai laiminga, apgaulingai tobula. Kitos išeities nebuvo.
NIOMI LILAH DURAND
18
Barbara Palvin
Grifų Gūžta. Patyčios, dėl turimo dviejų tipų geno, Novą lydėjo kiekviename jos žingsnyje. Tiesa, būnant vaiku tu neitin supranti tą visą taip pabrėžiamą buvimo hibridu blogį, tačiau augant mergaitė atrodo ne tai, kad įsitikino turimu negatyvu savo DNR, bet tiesiog patikėjo aplinkiniais. Kai nuolatos girdi neitin širdį glostančius žodžius, pradedi mastyti, kad galbūt jie teisybe sako, juk jiem geriau iš šalies matyti. Viskas pablogėjo, kai tebūdama vos penkerių metų vaikas, Theodora neteko savo tėvų. Tuo metu tikėdama vyresnių pasakojimais, kad tėveliai grįž, ir, kad jiem tiesiog teko išvykti į ilgą kelionę, mergina skirtingai nei Alex’as mažiau sielvartavo dėl tėvų dingimo. Ji turėjo viltį dar kada nors juos išvysti ir apkabinti, na, o tai, mažam ir nekaltam vaikui buvo pagrindas judėti į priekį be didelio sielą žaliojančio skausmo. Taip mažoji Howland ir augo. Savyje puoselėdama šviesą ir vaikiško naivumo, bei draugiškumo pradą, dėl ko persikėlus į kažkokios tėvo pusseserės namus, kaip pas globėją kol nėra tėvų, mergaitė daugumoje atvejų į namus įsileisdavo ir net pati pasikviesdavo užklystančius giminaičius. Theodora visados mėgo draugija ir nors jai pakakdavo Alexanderio, visgi pamatyti naujus veidus, pabendrauti ir tuo labiau gauti lauktuvių - neatsisakydavo. Na, o kaip gi atsisakysi, kai šie atveždavo tiek saldumynų ir daiktų, kad nuo mažens madas demonstruoti mėgstanti ir šokoladą visiems pagrindiniams dienos patiekalams pritaikyti sugebanti mergaitė buvo nuo jų priklausoma. Visgi, Novai teko pasikeisti, kai paaugus ir patyrus daugiau pasaulio žiaurumo, mergina nustojo tikėti jai sekta pasaka apie tėvų grįžimą, žmonės aplinkui dar labiau pradėjo badyti ją pirštais dėl dvigubo geno, ir na atvykus į Hogwartsa ji tapo atstumtąja. Teturėdama brolį savo šone, raganaitė tiesiog tyliai gyveno savo gyvenimą, stengdamasi nelįsti niekam į akis ir vengti bet kokių situacijų, galinčių iššaukti skausmingas ir ne vien verbalias patyčias. Deja, ne visada tai pavykdavo, ir ne visada Noah būdavo greta, kad ją apginti. Todėl, keli skausmingi ir sunkūs išpuoliai ir ši žavi tamsiaplaukė, kažkada buvusi pilka ir užspausta pelytė, nusprendė viskam padėti tašką. Jaunoji Howland pirmiausia pradėjo mokytis apsigynimui skirtų burtažodžių, keletą pasivogdama ir iš knygų, buvusių uždraustąjame skyriuje. Laikui bėgant, Novačenko pradėjo treniruotis su broliu boksą, ko pasekoje tapo itin gerai valdančia dešinį savo kumštį mergina. Dar keli mėnesiai ir kardinaliai pasikeitęs stilius, laikysena, iškalba, charakteris ir ši jauna, dabar matoma tamsiaplaukė kiekvieną ją žalojusį privertė pasigailėti gimus. Tad, nors ji ir su artimaisiais sugeba pabūti švelni ir tiesiog vėjavaikiška asmenybė, visgi su priešais ji yra šaltakraujiška, beširdė būtybė, galinti išrauti Tau širdį nė nemirktelėdama ir nesudrebėdama. Todėl gerai pagalvokite, kurioje jos pusėje labiau norėtumėte pabūti. Na, o kas liečia ją ir Alexander, tai šiedu kaip nuo pat mažens buvo neišskyriami taip ir liko, tiesiog pagerinę tarpusavio santykius, meilę ir rūpestį. O tai tik labiau padės judviejų asmeniniame kelyje link vienos mįslės įmynimo.
NOVA THEODORA HOWLAND
18
Claim
Varno nagas. Grynakraujė. Jaunesnioji Dominic ir Freya sesuo. Visiška priešingybė savo šeimos nariams. Nuo mažų dienų į merginos mintis buvo brukama, kad purvakraujai yra baisiausi sukurti mišrūnai. Tačiau Elizabeth buvo kitokia, nors ir šeimai stengdavo pritarti, tačiau visados giliai širdyje jautė, kad viskas yra netiesa. Patekusi į Hogwartsą tėvai buvo įsitikinę, kad dukra pateks į klastūnyną. Bet kepurė sugebėjo pamatyti tiesą ir mergina buvo priskirta į varno nago koledžą. Tėvai to negalėjo atleisti, jie beveik išsižadėjo savo dukters, visą dėmesį sutelkdami į vyresnius vaikus. Tik jų dėka, jie buvo įtikinti, kad Elizabeth galima pakeisti ir jie tai padarys, parodys, kad ji iš ties yra klastuolė. Gaunt'ų tėvams sutikus, jie vis dar priėmė dukrą į namus, tačiau ji niekados nevalgydavo prie bendro stalo. Pirmuosius metus Dominykas su Frėja stengėsi pakeisti seserį, tačiau galiausiai pasidavė, atrodė, kad ir jie išsižadėjo sesers. Nors tai buvo visiškas melas, aplinkiniams matant jie eidami koridoriumi net nepasisveikindavo su jaunėle Gaunt, bet tik likdavo tik jie, pasirodydavo tikroji šeima ir taip buvo ilgus metus. Kol galiausiai Dominykas baigė mokyklą, o Frėja užsiėmė savo koledžo reikalais ir jų ryšys dingo. Elizabeth savo seserį puikiai pažinojo, todėl nenuostabu, kad užmačiusi kelis kartus su hibridu, ji suprato, kas dedasi sesers galvoje ir taip jos gyvenime atsirado tikslas suvesti seserį su tuo vaikinu bei parodyti, kad jie gali laimingai gyventi ne tik su grynakraujais.
ELIZABETH GAUNT



Too nice to pass you by and I can't believe. You've been here the whole time.  You made me feel again...  made me dance circles 'round the pieces of your heart..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/t11014-painofchoco
 
STUDENTAI
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs galite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: COME HERE, WE'LL SHARE OUR BLOOD :: HELLO, LITTLE WOLF :: ▲Personažų Sąrašas-
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąPereiti į: