rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  






 

Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąShare | 
 

 BURTININKAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar

CREDIT : just
REAL NAME :
OTHER CHARS I HAVE : Alexis
POSTS : 32627
LIKES : 464
LOVE OF YOUR LIFE : She wasnt exactly sure when it happened. Or even when it started. All she knew for sure was that right here and now, she was falling hard and she could only pray that he was feeling the same way.- Luke
AGE : 18
DC
RašytiTemos pavadinimas: BURTININKAI   Antr. 06 26, 2018 9:08 pm

WIZARDS
BURTININKAI- TAI IŠ PAŽIŪROS PAPRASTI ŽMONĖS, TAČIAU JIE TURI MAGIŠKŲ GALIŲ.
PAPRASTAI BURTININKU GIMSTAMA, O MAGIJA PAVELDIMA IŠ VIENO ARBA ABIEJŲ TĖVŲ. KIEKVIENAS RAGANIUS PRIVALO NAUDOTI MAGIJĄ TIK NAUDODAMAS BURTŲ LAZDELĘ.

YPATYBĖS/GALIOS/GEBĖJIMAI:
• NORS TAI PAPRASTI ŽMONĖS, TAČIAU JŲ SENĖJIMAS YRA SULĖTĖJĘS PER PUSĘ NEI PAPRASTŲ ŽMONIŲ. BURTININKAI MAGIJOS DĖKA GALI SAVE PAJAUNINTI, PASENDINTI AR AMULETŲ DĖKA - GYVENTI AMŽINAI.
• DIDŽIAUSIA BURTININKŲ STIPRYBĖ MAGIJA. TAČIAU JI GALI BŪTI ATIMTA, PERDUOTA, PERKELTA Į BET KOKĮ DAIKTĄ. BE MAGIJOS BURTININKAS LIEKA PAPRASTU ŽMOGUMI.
• BURTININKO MAGIJOS STIPRUMAS PRIKLAUSO NUO KRAUJO. JEIGU BURTININKAS GRYNAKRAUJIS - JIS DAUGELYJE ATVĖJU BUS STIPRESNIS UŽ PURVAKRAUJUS.

SILPNYBĖS:
•  AMALO ŽOLELĖ KURIAM LAIKUI ATIMA BURTININKO GALIAS. JEI AMALAS YRA PASLAPČIOMIS ĮDEDAMAS Į PVZ BURTININKO AMULETĄ, BURTININKAS NEGALĖS NAUDOTIS MAGIJA, TOL, KOL NENUSIIMS AMULETO. TAIP PAT AMALĄ GALIMA SULEISTI Į VENĄ. BURTININKAS BUS PAŽEIDŽIAMAS, TOL KOL ŽOLĖ NEPASIŠALINS IŠ ORGANIZMO, PAPRASTAI TAI TRUNKA IKI PENKIŲ DIENŲ.
• BET KURIS BURTININKAS GALI BŪTI NUŽUDOMAS KAIP BET KURIS ŽMOGUS ARBA PANAUDOJUS MIRTIES KERUS.
• BET KURIOS KITOS RASĖS ĮKANDIMAS BURTININKUI GALI BŪTI MIRTINAS, JEI JIS JO LAIKU NEIŠSIGYDYS.
39
claim
Mokėsi Klastūnyne. Dabartinis Hogvartso direktorius. Jacob - Tomo ir Lilitos Tėvas, Anabelės buvęs vyras. Supratęs, jog karo metu žmona nusprendė prisidėti prie sūnaus (tuo metu žinomo kaip Lordas Voldemortas), Jacob pirmą kartą panaudojo mirties kerus ir ją nužudė. Pats ištrynė dukros atmintį ir vos buvo sunaikinti tapatybės dokumentai Magijos ministerijoje - sau ir Lilitai padėjo susikurti naują gyvenimą. Juodosios magijos dėka, vyras slėpė Riddle šeimos likučius iki akimirkos, kol pažįstamų dėka - neprasimušė į Hogvartso mokyklą. Įsiūlęs dukrai taip pat lankyti Hogvartsą, pats stengėsi kuo labiau pasižymėti mokykloje. Dabar, po ilgų metų, Jacob pagaliau užsitarnaują direktoriaus titulą. Turėdamas savose rankose galią, nusprendžia ne tik gražinti Lilitai atmintį, tačiau ir prikelti mirusius šeimos narius - Tomą ir Anabelę. Vyras yra įsitikinęs, jog po gero dešimtmečio jų šeima galės vėl perimti Riddle pavardę ir užkariauti ne tik magijos pasaulį, tačiau taip pat užvaldyti žiobarus ir jų pasaulyje egzistuojančias mistines būtybes. Vos dukra pastojo - Jacob ėmėsi dar vieno juodosios magijos burto ir privertė vaikus užauginti magijos pagalbą, jog šių niekas nenuskriaustų ir nesužalotų. .
Jacob Alastair Côté
38
claim
Tarptautinio magiškojo bendradarbiavimo departamento vadovas (Magijos ministerija)
Waterhouse - grynakraujų raganių šeima, kuri nors ir nėra pasižymėjusi įspūdingais darbais, tačiau šiokią tokią reputaciją turi. Rytuose savo šaknis turinti šeima atsikėlė į Jungtinę Karalystę prieš 70 metų, nenorėdama užsisėdėti vienoje vietoje ir dėl seno it pasaulis nesutarimo su kita ten gyvenusia šeima. Hadon šeima, kaip ir dauguma kitų grynakraujų raganių šeimų, dėl savo tyros linijos anksčiau buvo siejama su Tamsos Valdovu, tad šeimos nariai turėjo nemažai problemų bandant atgaivinti gerą šeimos vardą bei įvaizdį, nes nors vyresnieji ir palaikė grynakraujiškumo metodą, vis dėlto niekada nereiškė noro ar idėjų prisidėti prie Tamsos Valdovo.
Hadon - vyras, turintis viska: nuostabų darbą, žmoną, vaikus, draugų ratą. Atrodo, ko jam dar gali trūkti? Ogi pagarbos iš savo jaunesniojo brolio Taemin, kuris dažnai per savo karštakošiškuma ir neapgalvotus žodžius priviria košės, kurią ne kas kitas, o Hadon turi srėbti. Nors nesutarimus tarp brolių stengiamasi užglaistyti, yla vis vien galiausiai išlenda iš maišo visiem pamatyti, o vienintelis žmogus, galintis tą aštrią santykių krizę pristabdyti ir nuraminti Waterhouse šeimos galvą yra jo žmona Bora.
Hadon Waterhouse
36
claim
Bora kaip ir jos vyras - grynakraujė, kurios šeimos protėviai garsėjo kaip puikūs aurorai, tad nenuostabu, kad ir pati Bora tapo viena iš jų. Moters giminė ypač laikėsi grynakraujiškumo ir etniškumo tradicijų, tačiau jau kelios kartos įmerkė uodegas į tautybių įvairovės šulinį, tuo pačiu metu išlaikydamos tyrą kraujo liniją, tad išėjo taip, kad nors kelios kartos protėvių ir maišytos, Boros tėvai, kaip ir jos pačios šeima, buvo rytų ir vakarų komplektas. Gimusi ir augusi Londone Bora netruko susipažinti su didmiestyje besisukiojančiais žmonėmis, kurie savo pasakojimais pakurstė jos fantaziją ir meilę kelionėms. Jos ankstyvai santuokai su Hadon, su kuriuo ji susipažino ne kur kitur, o Hogvartse, nebuvo kam prieštarauti, mat abi giminės yra grynakraujės. Bora - protinga ir vadžias savo rankose laikyti mėgstanti moteris, tad įvairūs jos vyro barniai su jos bendraamžiu Hadon broliu Taemin, vis išbando jos kantrybę ir manipuliavimo įgūdžius bandant sutvarkyti visą netvarką, ko padariniai pasisukus netinkama kryptimi galėtų privesti prie šeimos sugriuvimo.
Bora Waterhouse
36
claim
Dirba paslapčių depratamente. Pora metų jaunesnis už vyresnėlį savo brolį, Taemin nuo pat mažumės manė, kad neturi su niekuo skaitytis, nei su tėvais, nei su vyresnėliu broliu, nei kitais įtakingais ar paprastais žmonėmis. Jo neapgalvotas elgesys dažnai priveda prie ribinių situacijų, kurių išeitys niekada nebūna geros. Kaip pavyzdį galima paimti jo sūnų Frank, kuris radosi iš kilusios momentinės aistros negrynakraujei merginai, kas Taemin tėvams, o ypač seneliams buvo nepriimtina. Uždangstyti šią klaidą buvo sumanyta vedybomis su grynakrauje ragana, kuri gimus neplanuotam kūdikiui atstotų jam tikrą motiną. Deja, nors, atrodo, ir pavyko užlopyti šią skylę, pasakaitė truko neilgai, mat vesta ragana po kelių metų iškeliavo anapilin su savimi nusinešdama ir motinos vaidmenį.
Aštrialiežuvis ir kartais neapsvarstantis savo veiksmų ir žodžių Taemin naudojasi tuo, kad vyresnėlis brolis sutvarko jo pridarytas problemas, tačiau pyksta, kai pastarasis ima aiškinti, jog taip elgtis nedera.
Nors anksčiau bastėsi iš vienos merginos lovos į kitą, dabar Taemi yra aistringai įsimylėjęs savo sužadėtinę Olivia.
Taemin Waterhouse
30
claim
Samuels - grynakraujų burtininkų šeima, ypač propogavusi ir skatinusi grynakraujystės ryšius, smerkusi negryno kraujo burtininkus ir žiobarus apskritai. Olivia, kaip tikra šeimos atstovė, niekuo nuo jų nesiskiria. Apsukri, mįslinga, ambicinga ir siaubingai žavinga moteris visada manė esanti geresnė už kitus, jos pasitikėjimas savimi ir buvo tai, kas į jos tinklą įpainiojo Taemin. Visada pasiekianti, ko nori, Olivia ir šį kartą pasistengė įsisprausti į seną Waterhouse šeimą. Patraukianti ne vieno vyro žvilgsnį moteris naudojasi tuo ir kelia savo sužadėtiniui pavydą. Pažįstantį visą magijos pasaulio grietinėlę Olivia nesirūpina, ką apie ją mano ‘prasčiokai’. Nežinia, ar tai, kas ją sieja su Taemin, yra meilė, ar tik išskaičiavimas, tačiau nors karštakoškiškas vyro būdas ją dažnai erzina, tuo pačiu metu atrodo ir labai žavi. Vienintelis dalykas, kuris verčia ją sunerimti, yra Taemin sūnus Frank, kuris Olivia atrodo įtartinas ir keisčiausia, ne toks kaip tėvas.
Olivia Samuels
age
eiza gonzález
Hogvartso nuodų mokytoja. Sophia gimė šeimoje, kurios pavardė magijos pasaulyje gyvavo dar nuo ankstyvųjų viduramžių. Jos giminės medis pasižymėjo galingais burtininkais ir raganomis, jame nebuvo maišyto kraujo. De la Cavallería - grynakraujų šeima, kuri nepernešė žiobarų, burtininkams susituokus su jais, vadindavo juos nusidėjėliais ir lazdelės išdavikais. Tačiau bėgant laikui susirasti kitą grynakraujį, su kuriuo būtų galima tęsti giminę, pasidarė itin sunku... Šeimoje kraujomaiša tapo įprastu dalyku: pusbroliai susituokdavo su pusseserėmis, buvo atveju, kai merginos būdavo priverstos ištekėti už brolių, ar susilaukti vaikų nuo savo tikro tėvo. Tik dvidešimto amžiaus pradžioje vienas De la Cavallería pasiryžo sulaužyti šimtmečius vyravusias tradicijas, ir vedė žiobarę, su kuria lankė Hogvartsą. Žinoma, tokios santuokos kaina buvo negailestinga - jis buvo priverstas pakeisti savo tapatybę, jo tėvai pasirūpino, kad nei jis, nei jo žmona daugiau niekada gyvenime į rankas nepaimtų burtų lazdelės, jis buvo išsižadėtas ne šeimos, o visos giminės. Nepaisant tokių skaudžių pokyčių gyvenime, Fernando ir Patricia po metų susilaukė sūnaus Charlie ir dukters Sophios. Vos dvynukams išvydus pasaulį, jų naują šeimą dar kartą užpylė negandos - mažylė buvo pagrobta dar tą pačią naktį savo senelės. Taip Sophia Clark tapo Sophia De la Cavallería. Mergaitė Hogvartse, kaip ir visi jos giminės atstovai, pasižymėjo neįtikėtinais gabumais, proto galia sparčiai lenkė savo bendraklasius ir buvo viena geriausių mokinių. Vos baigus mokyklą ji susižadėjo su savo pirmąją, ir tikriausiai vienintele meile, po metų susilaukė dukters Leoros ir ilgai ir laiming... tikrai, kad negyveno. Jos dukra ir sužadėtinis dingo lygiai taip pat paslaptingai, kaip ir Sophia tą lemtingą naktį. Vienintelis skirtumas tas, kad šį kart visą tai padarė ne jos giminės atstovas. Po aštuonių metų dvejonių, ieškojimų ir nevilties, mergina grįžta į Hogvartsą kaip nuodų mokytoja. Klausimas tik vienas, ar ji tikrai grįžo čia mokyti?
Sophia de la Cavallería
27
colton haynes
Black‘ų šeimai visuomet buvo be galo svarbus kraujo grynumas. Bet koks nukrypimas į šalį, kad ir buvimas draugais negrynakrauju ar dar blogiau – purvakrauju ir tavo vardas jau ištryntas iš giminės medžio. Deja, šitaip nutiko ne vienam Black‘ų šeimos atstovui, pavyzdžiui Sirijui, bet jis nebuvo vienintelis. Kitas asmuo buvo Benjaminas, bet jis buvo mažiau žinomas, nes tai ką padarė buvo nedovanotina.
Benas augo aprūpintas viskuom ko tik užsigeidė. Šeimoje jis buvo jauniausias vaikas, todėl jį visi mylėjo ir lepino, bet taip pat į galvą, tartum plaktuku vis kalė neapykantos purvakraujams vinis. Tai jau buvo tapę tarsi tradicija visose grynakraujų šeimose, o Black‘ų šeima buvo viena iš kilmingųjų. Vaikystėje Benjaminas klausė tėvų ir buvo tiesiog auksinis vaikas. Deja, pradėjus eiti į Hogvartsą, nors ir buvo paskirtas į Klastūnyną, bet jo charakteris šiek tiek pasikeitė. Nors iš pradžių ir elgėsi kaip išlepintas, purvakraujų nekenčiantis klastuolis, bet jau po poros savaičių visas tas šeimos sukurtas ledas, kuris į kalino berniuko širdį, pradėjo tirpti ir jis tapo draugiškesnis net ir negrynakraujasm, o po mėnesio jis visai nebekreipė dėmesio į tą kraujo grynumą. Ilgą laiką vaikinas dar bandė prie tėvų aspimetinėti, bet tai sekdavosi vis sunkiau. Deja, pro jo mylimų tėvelio ir mamytės akis ir jie savo jauniausią vaiką pradėjo vis labiau ir labiau kontroliuoti. Mokslo metais vaikinas per savaitę gaudavo bent 20 laiškų, o vasarom turėdavo sėdėti namie ir bendrauti su kitais grynakraujais. Iš pradžių Benjaminui tai nelabai rūpėjo, bet suėjus 21 metams jis neiškentė ir susidėjo su žiobare. Dimitris viską išklojo tėvams tikėdamasis, kad jie nusispjaus ant jo ir pagaliau paliks ramybėje. Deja, Benas labai klydo ir visa šeima jį pradėjo stebėti pro padidinamąjį stiklą. Namie jis būdavo praktiškai užrakintas savo kambary, Hogvartse paskui jį vis sekiodavo brolis/sesuo. Vargšas Benas nebeturėjo ką daugiau daryti ir tiesiog pakluso šeimai, bet vos praėjums 9 mėnesiems ir šeimai pagaliau pradėjus pasitikėti Benjaminu, vaikinas prie savo namų durų rado „dovanėlę“ – visai neseniai gimusią mergytę, ant raštelio tik buvo užrašyta nuo ko ji, net vardo nebuvo. Šitai sužinoję namiškiai nusprendė daugiau nebesiterlioti su sūnum palaidūnu ir tiesiog jį išmetė bei daugiau apie jį nekalbėjo. Laimei, kaip tik tada Dimitris jau buvo spėjęs pabaigti Hogvartsą. Šiaip ne taip susiradęs darbą jis nusprendė auginti mergaitę. Iš pradžių buvo be galo sunku, tik paprašius kitų, ne tokių drastiškų giminaičių pagalbos, jam pavyko pragyventi. Gyventi taip buvo išties sunku – Benjaminas išties buvo pripratęs prie prabangos ir lepinimų, be to – visiškai nenutuokė kaip reikia auginti vaiką, bet kažkaip pavyko. Prireikė ir kitų pagalbos, buvo daug iššūkių, bet pavyko.
Benjamin Dimitri Black
28(43)
claim
Scylla nuo gimimo iki penkerių metų iš tėvų gaudavo visą dėmesį. Bet ne tą, kai gauni visko ko užsigeidi, čia jos tėvai gaudavo visko ko užsimanydavo. Kadangi Scylla buvo pirmagimė, tėvas norėjo ją jau nuo mažens mokyti magijos, žiobarų ir purvakraujų nekentimo meno ir panašių dalykų, apie kuriuos tikrai neturėtų žinoti vaikyste besimėgaujanti mergaitė. Net ir tada kai pirmosios galios prasiveržė, tėvas nepaliko dukters ramybėje. Scylla bent trumpam galėjo pasijusti vaiku, kai gimė jos mažasis broliukas Benjaminas. Nuo tada tėvai mergaitę vis tiek spaudė prie mokslų, bet jau mažiau ir nestebėjo jos tartum pro didinamąjį stiklą. Vis dėlto, Scylla vis tiek įgijo visas tas Blackų savybes – šaltumas, išdidumas, neapykanta purvakraujams, savotiška beprotystė. Tėvui vis tiek pavyko tą švelniąją mergaitės pusę nugrūsti į patį tamsiausią kampą ir užrakinti po devyniais užraktais.
Laikui bėgant, tėvai vis daugiau savo dėmesio, laiko, meilės skyrė Benui. Scylla suprato kodėl ir stengėsi elgtis kaip gera, pareiginga vyresnioji sesė ir pirmagimė dukra. Deja, po kiek laiko mergina pradėjo pavydėti mažajam broliukui – tėvai jam pirkdavo ko tik vaikas užsigeisdavo ir nekišdavo jam juodosios magijos po nosim. Benas ilgą laiką galėjo tiesiog džiaugtis vaikyste, ko net Scylla negalėjo. Dėl to būti gera sese jai sekėsi vis sunkiau. Tėvai vis tiek nepastebėdavo įvairių savo dukros rodomų ženklų, užuominų, kad jai reikia paprasčiausio apkabinimo.
Kai Benjaminui darėsi vis sunkiau pateisinti tėvų lūkesčius, Scylla paslapčia džiūgavo. Kai kada net specialiai stengdavosi jam prikišti įvairius purvakraujus į draugus, tėvams siuntė kai kada net LABAI pagražintas istorijas apie Beną. Netrukus tėvai nustojo taip mylėti ir dievinti savo sūnų ir vis daugiau dėmesio pradėjo skirti dukrai, kuri daug geriau vykdė reikalavimus ir buvo kur kas tikresnė Blackų šeimos atstovė. Ilgą laiką Scylla džiaugėsi ją aplankiusią „sėkme“, bet netrukus pastebėjo kokia to buvo kaina – jos mažasis broliukas buvo, tiesiogine to žodžio prasme, užrakintas. Iš pradžių mergina stengėsi į tai nekreipti dėmesio, bet kuo toliau, tuo labiau ją pradėjo graužti sąžinė. Nė nepajusdama ji pradėjo stengtis – įkalbinėdavo tėvus išleisti Benjaminą pasižmonėti, būdama Hogvartse ji išsijuosusi meluodavo laiškuose kaip pasitaisė Benas. Deja, kai atrodė, kad reikalai gėrėja, broliukas nusprendė visiškai susiknisti gyvenimą ir Scylla trumpam prarado motyvacija jam padėti. Bet tik trumpam. Galų gale, ji dabar turėjo dukterėčią. Nenorėdama sukelti įtarimų, Scylla vis stengės padėti – sužinojus, kur brolis ketina įsidarbinti, jį užtarė pačiais geriausiais žodžiais, dažnai jam palikdavo pinigų ir tiesiog visaip stengėsi paslapčia padėti.
Visgi, angelo sargo vaidmuo greitai baigėsi. Scylla dar prieš brolio iškeliavimą buvo susiradus mylimąjį ir pastojusi. Prieš pat gimdymą ji nustojo padėti Benui ir stengėsi susikaupti ties savo šeimyniniu gyvenimu. Tėvai labai džiaugėsi dukters laime, be to, ji ištekėjo už grynakraujo, tad nesusipratimus su sūnum jie greit pamiršo. Rodos, pamiršo, kad išvis turėjo sūnų. Atrodo, Scyllos turėjo laukti puikus gyvenimas – vyras, vaikas ir dar gerą darbą gavo Magijos Ministerijoje. Deja. Pasirodo jos vyras turėjo kažkokių nebaigtų reikalų su Mirties Valgytojais ir vieną dieną Scylla grįžusi namo po darbo rado savo namus kruvinus – nei vos penkerių sulaukusio sūnaus, nei vyro, nei auklės. Tik kraujas. Buvo laidotuvės, Scylla nuleido gilyn į žemę 2 tuščius karstus. Ji tikėjosi, kad kažkas nuleis 3 karstus, bet suprato, kad nieko iš to nebus. Jos gyvenime dar buvo likęs vienas tikslas – padėti savo broliukui. Netrukus atsirado ir dar vienas – atkeršyti už sūnų ir vyrą. Žinodama, kad kerštui gali prireikti laiko, moteris pasiryžo pradėti gerti vienaragio kraują, nors ir žinojo to pasekmes. Pajutusi gėrimo poveikį, Scylla tai pasiūlė ir savo broliui.
Scylla Black-Devereux
21
dacre montgomery
Lilith dvynys brolis ir Jacob su Annabel sūnus, magijos pasaulyje geriau žinomas Lordo Voldemorto vardu. Nuo pat vaikystės Tomas buvo kitoks, nei visi kiti vaikai - uždaras, per daug nieko neprisileidžiantis, besidomintis juodąja magija, bei neapkenčiantis žiobarų. Viskas tik dar labiau pablogėjo, kai jis ėmė domėtis Horokrustais ir vieną iš jų susikūrė, atskirdamas dalį savo sielos, bei nužudydamas vieną iš mokyklos mokinių. Su laiku jo siela darėsi vis tamsesnė, bei jos viduje buvo vis mažiau, kuriant Horokrustus, kurie padarytų jį stipresį. Naikindamas visus, kurie jam nepritaria, jis galiausiai buvo įveiktas kūdykio ir jo mamos meilės. Kaip žinia, Voldemortas prisikėlė, bei vėl ėmėsi savo plano, kurį sustabdė Haris Poteris. Daugelis galvojo, kad tuo šio juodojo mago istorija ir baigsis, tačiau Tomas nebuvo kvailas ir nujausdamas, kad kažkas panašaus gali nutikti, jis sukūrė užkeikimą, bei nuliejo žiedą, į kurį po mirties nukeliavo jo siela. Iš anksto paleistų kerų pagalba, žiedas su Tomo siela atsidūrė Amerikoje, Naująjame Orlene, kol ilgainiui patapo Labonair šiemos nuosavybe. Nė neįtardamas, kas yra žiedo viduje. Benjamin Labonair padovanojo šį žiedą savo mažylei dukteriai Elizabeth, kuri nešiojo šį papuošalą visur ir visada. Galiausiai mergina užaugo ir virto moterimi, sutiko vyrą, kurį pamilo, susituokė su juo, bei pasigimdė vaikelį, kurį pavadino Faust Samael vardu. Jauna pora nė nežinojo, kad per tuos metus žiede įkalinta siela sutvirtėjo ir vos tik Elizabeth pilvuke užgimė nauja gyvybė, persikėlė į augantį kūnelį, taip susikurdama sau galimybę atgimti.
Augdamas Tom (Faust), stebino savo šeimą, pradedant nuo itin anksti, dar kudikystėje pradėjusios rodytis magijos, bei baigiant savo potraukiu gyvūnams, su kuriais rodės kad gali bendrauti. Taip ir buvo - beriukas turėjo įgimtą sugebėjimą komunikuoti su magiškais padarais, sukuriant su jais ryšį. Visgi nei su vienu gyvūnu jis nejautė tokio stipraus ryšio, kaip su gyvatėmis, su kuriomis galėjo realiai susikalbėti. Nieko keisto, kad toks dėl gyvūnų švelniai pakvaišęs vaikas buvo priimtas į Kastelobrukso magijos mokyklą, kurioje išmoko kontroliuoti savo magiją, bei dar geriau ištobulino gebėjimą bendrauti su gyvūnais, prisijaukindamas ne vieną plėšrūną. Populiarus, išvaizdus ir galingas - net ir turėdamas pačius geriausius duomenis, bei sulaukdamas daugybės dėmesio, Faust niekada nesijautė laimingas. Pamažu jis jautė, kaip ima netekti proto dėl galvoje besisukančių keistų minčių, balsų, prisiminimų, kurie atrodė itin realūs, nors vaikinas jų žinojo niekada savu kailiu neišgyvenęs. Žmonių veidai, vardai, vietos - paskutiniaisiais mokslo metais viskas buvo taip ryšku, jog jis ėmė daugiau skaityti ir domėtis, bandydamas išsiaiškinti kas galėtų jam padėti atsikratyti tokių minčių. Visgi niekas nepadėjo, o vaizdai vis labiau stiprėjo, pasakodami istoriją. Voldemorto istoriją, jo istoriją, nors vaikinas to ir nesuvokė. Galiausiai pabaigęs mokyklą, jis daugiau nebegalėjo to iškęsti. Pasirinkimai buvo du - leisti sau netekti proto arba keliauti į Angliją, kurioje tikėjosi rasti atsakymus. Galiausiai priėmęs antąjį variantą vaikinas paliko šeimą, nieko jiems nesakęs, bei atvyko į Londoną.
Faust Samael Côté (Tom Marvolo Riddle)
26(38)
yvonne strahovski
Išsiskyrusi. Mokinosi Švilpynėje. Šiuo metu turi nuosavą magijos parduotuvėlę. Grynakraujė.
Madeline Bardeaux gimė gan paprastojo magu šeimoje. Jie nei buvo labai galingi, nei labai kažkuo pasižymėję, tačiau abu jos tėvai buvo burtininkai, kas ilgainiui sugebėjo nulemti merginos likimą. Visada buvo gan naivi ir tikėjo visu gerumu. Mylinti, nuoširdi ir draugiška ji gan greitai tapo viena iš populiariųjų mokyklos merginu. Ji nuolat svajojo apie ta romantiška meile iš pasakos, tad kaip gi nepasijusti princese, kai tave pradeda kalbinti Lucian Black? Išvaizdus, iš geros šeimos... Na taip, gandu apie si jaunuoli buvo apsčiai, tačiau ji visuomet tikėjo galinti ji pakeisti. Buvo girdėjusi apie ne viena Black'ą, nusisukusi nuo savo šeimos tamsos, ir ji tikėjo, kad gali būti ta mūza, įkvėpsianti vyrą pasirinkti būtent tai.
Jie susituokė vos baigė mokykla ir moteris gan greitai pastojo. Iš pradžių jai gimė Nathaniel, o po keliu metu Adrian. Supratusi, kad neteko savo vyro jo veiklai, ji visa save dėjo į vaikus. Apipylė juos motinišką meile ir globa, rūpinosi jų išsilavinimu, tačiau to neužteko. Jei Adrian, kaip jaunesni, jai ir pavyko apsaugoti, tai Nathaniel ji kasdien mate su vis naujais nubrozdinimais ar sumušimais. Vaikas niekada nesakė, iš kur jie, o ji niekada to klausimo ir neuždavė, bijodama atsakymo. Žinojo, kad kiekviena vakarą berniukas dingsta rūsyje su tėvu, tačiau nenutuokė, kaip ta sustabdyti. Vien jos dėka jos sūnus buvo išsiųsti į Hogvartsą - tai buvo vienintelis sprendimas, kuri jos vyras jai leido priimti. Vos Nathaniel pradėjo keliauti i mokykla, moteris su Lucian išsiskyrė. Jos nuostabai ta vyras priėmė gan lengvai. Iš jos jis jau buvo gavęs, ko nori - dvi atžalas. Viskas, ką jai pavyko išmaldauti, buvo tai, kad iki 16-os Adrian gyvens su ja Prancūzijoje. Taip du broliai buvo išskirti. Moteris nuolat save kaltino, kad iš to pragaro nepasigrobė ir Nath, tačiau žinojo, kad tai su tokiu vyru buvo neįmanoma.
Dabar, išleidusi Adrian į mokykla, moteris tikisi susigrąžinti savo gyvenimą į rankas. Turi nuosava magijos parduotuvę ir viliasi vėl iš naujo atrasti tyra meile, nors per petį vis dairosi savo buvusiojo šešėlio.
Madeline Black
28
claim
Mokėsi Grifų Gūžtoje. Grynakraujė. Turėjo būti transfigūracijos mokytoja Hogvartse.
Nuo pat mažų dienų Hogvartse, visada žavėjosi grifukų vienybę ir Transfiguracija. Ištisas dienas leisdavo bibliotekoje, mėgindama išmokti kuo daugiau įvairesnių transfiguracijos triukų, jog galėtų sužibėti klasėje. Dėka Margaritos, Grifų Gūžta laimėjo taurę bene keturis kartus iš eilės, mat ši visuomet pririnkdavo taškų pamokoje, kurie ištempdavo koledžą iš antros, o kartais net ir trečios vietos. Nepaisant simpatijos transfiguracijos mokslui, taip pat žavėjosi nuodais ir svajojo tapti Nuodų mokytoja, tačiau likimas krėtė išdaigas, taip neleisdamas jai perprasti šio kruopštaus mokslo. Merginos viriami nuodai dažnai per neapdairumą būdavo netobuli, kartais net kenksmingi gyvybei. Užteko kartą draugei pamėginti išvirti meilės eliksyrą ir vos draugę pamačiusi ligoninėje - nusprendė pasukti link Transfiguracijos mokslo. Baigusi studijas, atliko praktiką Durmstango universitete, o po jo buvo priimta į Hogvartsą prie naujojo mokytojų kolektyvo. Deja, tačiau kelios savaitės iki mokslo metų pradžios - buvo pagrobta Mirties Valgytojų, kur šie mėgina moterį perfiltruoti į savo pusę.
Margaritte Ann Dubois
28(64)
margot robbie
Magijos Ministerijos Direktorė. Grynakraujė. Alyssa nors ir augo grynakraujų šeimoje, jai į galvą niekad niekas nekišo nesąmonių, kad reikia engti negrynakraujus ar burtininkus iš žiobarų šeimų. Ją visad mokė, kad buvimas grynakraujų šeimos nariu yra anokia privilegija. Vietoje bereikalingų „karališkų“ charakterio savybių, tėvai stengėsi jai įdiegti tokias vertybes šeima, draugystė, gerumas, bet taip pat ir noras pasiekti viršūnę, įrodyti kitiems, kad jos šeimos nariai yra sunkiai dirbantys, geri ir sąžiningi žmonės. Jiems pavyko. Maria buvo užsispyrus, ambicinga, sąžininga ir mokėjo pastovėti už save ir net apsiginti.
Hogvartse Alyssa buvo viena geriausių mokinių – jau vien penkiolikos ji tapo prefekte, kai šiaip buvo paskiriami tik nuo septyniolikos. Be to, ne vienerius metus iš eilės, ji padėjo Grifų Gūžtai laimėti Metų Taurę. Visgi, nors Hogvartse ji buvo praktiškai tobula mokinė, bet kaip žmogaus, jos vertė nukrito. Paveikta kitų mokinių, Alyssa irgi pradėjo engti negrynakraujus. Vasaromis tėvai stengėsi visomis išgalėmis išmušti tą jų dukters savybę, bet deja.
Baigusi Hogvartso mokyklą, Maria nusprendė dar pasimokyti ir universitete,kur susipažino su savo būsimu vyru. Iškart po universiteto baigimo jie susituokė, abudu įsidarbino Magijos Ministerijoje. Atrodo viskas turėjo būti tobula, bet taip nebuvo. Alyssa kaip tik buvo neseniai susilaukusi dukrelės ir gyveno ramų idilišką gyvenimą. Vyras turėjo greitai grįžti iš darbo, jie eitų vakarieniauti, pasišnekėtų apie kiekvieno dieną, pasidžiaugtų mažyle... Gaila, bet šiam dienos planui buvo nelemta išsipildyti. Vyras grįžo visas kruvinas, truputį sužeistas, bet tikrai per mažai, kad tas kraujas būtų jo ir dar su tokia velniška šypsenėle. Maria be galo išsigando ir kartu su dukrele išlėkė į lauką. Vyras nieko nedarė tik pasuko link lovos ir griuvo į ją. Tuo tarpu persigandusi Alyssa pasiprašė trumpam pas kaimynus. Po poros valandos ji nusprendė grįžti. Vyras jau buvo užmigęs, o jo lazdelė gulėjo ant žemės. Pati nesuprasdama ką daro, moteris ramiai paguldė jau užmigusią dukrą į lovą, paėmė vyro lazdelę ir į jį nusitaikė. Iš lūpų išsiveržė pražūtingi „Avada Kedavra“, o jų namus užliejo žalias blyksnis. Keletą valandų Alyssa negalėjo atsigauti, bet ryte įsijungė blaivus protas. Iškvietusi aurorus ji sukūrė istorija apie tai kaip atsibudusi pamatė mirusį vyrą ir net pavyko išspausti ašarų.
Palaidojusi vyrą, Maria gyveno toliau – užaugino dukterį, tapo Magijos Ministre. Ilgą laiką gyvenimas keliavo pakankamai ramiai, kol vieną dieną jau suaugusi ir susituokusi dukra atnešė savo nesantuokinį sūnų. Sužinojus, kad jis buvo negrynakraujis, Alyssa ilgai tiesiog nežinojo ką daryti su tuom vaiku. Visgi, atgijus motiniškiems instinktams ji nusprendė užauginti berniuką. Dar po kurio laiko įvyko avariją. Per ją žuvo Marios duktė su vyru. Supratusi, kad privalės užauginti tris vaikus, moteris pradėjo gerti vienaragio kraują. Žinojo, kad tai buvo neteisėta ir tai gali sugadinti jos gyvenimą, bet Alyssa neturėjo kito pasirinkimo. Ji paskyrė visą savo gyvenimą anūkams, nors jie jai jau buvo kaip vaikai.
Alyssa Maria Johnson
25
JOHANNA FELICIA HERRSTEDT
Dėsto Magijos Istoriją Hogvartse. Grynakraujė. “Wolf” šeima yra puikia žinoma magijos pasaulyje. Iš kartų į kartas keliaujantis vilko genas jei ne pas kiekvieną, tai pas kas antra vaiką. Joana gimė ir augo Londone, ji grynakraujė kaip ir tėvai, ir taip, ji paveldėjo savo tėvo vilko geną. Visada buvo pavyzdinga, turėjo puikius gabumus, buvo smalsi. Pradėjo mokytis hogvartse, priklausė varno nago koledžui, kelis metus buvo išrinkta kaip koledžo perfekte. Po baigimo mergina mokėsi papildomai, norėjo tapti mokytoja, kadangi siaubingai mėgo magijos istoriją, po kelių metų grįžo į mokyklą su prašymų į mokytojos vietą. Joana niekad neslėpė apie savąjį geną, net norėdama negalėjo, jos šeimos pavardė buvo plačiai žinoma. Niekas nėra matęs moters virtimo, ji visad norėjo kitus apsaugoti, dėl to savo pilnatis praleisdavo tamsiuose rūsiuose, kur niekas jos negalėdavo rasti.
Dorothea Norris – Wolf
33
claim
Grynakraujė. Mokėsi Varno Nago koledže. Dirba Hogvartse skraidymo instruktore. Kaip ir mama, Delfina pasiekė jos pėdomis ir nusprendė idealiai įvaldyti šluotą. Delfina, kaip ir visiems puikiai žinomas Haris Poteris - į kvidičo komandą pateko dar pirmais metais. Ji buvo pirmoji mergina, užsitarnavusi gaudytojos titulą. Hogvartso taurių salėje - beveik šešios taurės, priklausančios Delfinai. Mergina skynėsi laurus vieną po kito, dalyvaudavo kvidičo rungtynėse tarp kitų magiškų mokyklų ir beveik visada su savimi parsiveždavo pirmąją vietą. Baigusi mokslo metus, pasiliko studijuoti skraidymo meną. Praktiką atliko pas Mamą, Hogvartse. Prieš penkerius metus palaidojusi savo gimdytoją, gavo pasiūlymą užimti jos vietą Hogvartse bei tapti naująją skraidymo instruktore. Norėdama pratęsti Mamos sunkų darba, net nedvejodama sutiko ir nuo tos dienos ėmė dėstyti tai, apie ką svajojo visą gyvenimą.
Delphine Hooch-Moreau
27
ADELAIDE KANE
Hogvartso kerėjimo mokytoja. Merginos kilmė maišyta, nors abu tėvai ir yra burtininkai, Margaritos motina - vadinamoji purvakraujė, ir nors tėvas yra kilęs iš senos, gerbiamos burininkų šeimos, kurių kartos mokėsi Klastūnyne, Margarita senamadiško mąstymo burtininkų yra laikoma negrynakrauje. Bet tiesą pasakius, merginai visas kilmės reikalas visą gyvenimą ne itin rupėjo, ją nuo mažens tėvas auklėjo, kad yra svarbesnių dalykų nei kraujo grynumas, tokių kaip širdies tyrumas ar proto žvitrumas. Ir iš tiesų, pastarąjį merginos tėvai Džeinėje pastebėjo, kol ji buvo visai jaunutė, maža mergaitė buvo visų vadinama "mažuoju genijumi". Tad visai nekeista, kad Paskirstymo kepurė ją paskyrė ne į populiarų tarp jos šeimos narių Klastūnyną, ar tėvo lankytą Grifų Gūžtą, ar Švilpynę, kuriai priklausė motina - kepurė sušuko Varno nago pavadinimą Margaritos pirmąją dieną Hogvartse. Visus metus mokykloje Džeinė buvo itin užsidaręs žmogus, draugų ratas buvo itin siauras, mergina buvo itin panirusi į mokslus ir savęs tobulinimą. Žinoma, merginos žingeidumas nesustojo ties mokykline programa, mergina buvo pakankamai protinga gauti prieiga prie Uždraustojo skyriaus bibliotekoje, arba sugebėdavo kažkokiu būdų iš mokytojų iškaulyti jai reikiamos informacijos, tad per visus metus mokykloje mergina sugebėjo įvaldyti ne tik 'populiariąją' magiją, bet taip pat ji pramoko ir juodosios magijos paslapčių. Nors ji niekada ir nežadėjo pereiti į tamsiąją šios visuomenės pusę, merginos žingeidumas ir norėjimas būti pranašesne už kitus privertė nuodugniai išmokti ir uždraustąją magiją, bet kadangi niekas nesitiki, kad tokia stropi, protinga, atsakinga mergaitė galėtų kišti savo nosį į tokius reikalus, nelabai kas ir įsivaizduoja kokia galinga Margarita iš tiesų yra. Baigusi mokyklą tamsiaplaukė pasileido į, atrodo, nesibaigiančias keliones po pasaulį, mat merginos noras žinoti kiek įmanoma daugiau ją skatino išmokti įvairių magijos bei jos istorijos paslapčių įvairiausiose pasaulio vietose. Bet, vienos iš kelionės metu, kai ji jėga buvo versta prisijungti prie Mirties Valgytojų gretų, mat jie pamanė kad tokia išsimokslinusi ragana jiems tikrai nepakenktų, ji sugebėjo ištrūkti iš jų nagų (juk jie patys visiškai nesitikėjo kad ji dar geriau už juos išmanys tamsiąją magiją) ir nutarė grįžti namo, į Angliją. Nors Margaritai buvo pasiūlytos gana aukštos pareigos Magijos Ministerijoje, visgi ji įsidarbino savo buvusioje mokykloje kerėjimo mokytoja, ir nuo tos dienos tapo vienu iš paslaptingiausiu žmonių Hogvartse, mat po truputi į dienos šviesą pradėjo lįsti jos tolimos giminės darbeliai (tokie kaip priklausymas Mirties Valgytojams), o vėliau pradėjo sklisti gandai, kad jos kelionių metu ji tęsė savo šeimos darbus atlikinėdama įvairius darbelius Mirties Valgytojams. Kadangi mergina mėgsta palikti paslapties šydą aplink save, nes jaučiasi tuomet gerokai saugesnė, ji nekomentuoja savo metų praleistų svetur, leisdama tiems gandams gyvuoti.
MARGARET JANE HILLARD
26
Carmella Rose
Hogsvartso mokyklos dėstytoja dėstanti drogonologiją. Vienuturtė mergaitė, gimė ir augo Londone su savo tėvais kaip visiškai paprasta, eilinė žiobarų šima. Tėvas buvo burtininkas, tačiau dirbo žiobarų pasaulyje ir niekad savo gyvenimo nieko nesiejo su magija. Mama buvo tortų kepėja. Jeanne tik jau būdama šešerių suprato esanti ypatinga. Ją visad žavėdavo istorijos apie magijos pasaulį ir būdama naivi mergaitė – labai tuo tikėjo. Cecile buvo labai protinga bei smalsi. Ji pati bandė perprasti savuosius sugebėjimus, tad po kelių metų tėvai pagaliau nusprendė, kad gal visgi mergaitei reikėtų keliauti į burtininkų mokyklą, kadangi daugiau susidomėjimo rodė kerams ir kitiems magiškiems dalykams. Tik prasidėjus dragonoligijos pamokoms, Jeanne parodė didelį susidomėjimą drakonais ir jų gyvenimų. Ji skaitė visas knygas iš eilės, papildomai mokėsi pas dėstytojus ir galiausiai nusprendė, kad nori atsiduoti šiams nuostabiems padarams.  Baigusi mokyklą susipažino su drakonų augintoju. Tarp jų geitai atsirado ryšys ir po poros metų mergina susituokė. Dėja įvyko nelaimingas atsitikimas. Drakonus auginti yra labai pavojinga. Įvykęs užpuolis Beauxbatons Magijos Akademijoje sukėlė sumaištį, drakonai ir kiti stebuklingi gyvūnai buvo paleisti į laisvą, burtininkams ir kitiems grėsė pavojus. Jeanne ir kiti burtininkai stengėsi sustabdyti grėsmė, žinoma buvo aukų ir tarp jų Jeanne vyras. Netektis sutrupino moters svajones, liko tik viena – drakonai. Grįžo į Londoną ir įsidarbino Hogvartso mokykloje kaip dėstytoja. Palikusi netektis svetur, Jeanne bando pradėti viską iš naujo, tarsi nieko nebūtų įvykę. Savo istoriją ji nutyli ir tiesiog pasakoja, jog savo laiką ji skyrė kelionėms ir pasaulio pažinčiai. Cecile gali pasirodyti uždara, tačiau yra šiltas žmogus, bet reikėtų prisisaugoti, nes ji taip pat yra temperamentinga. Lyg turinti traumą visam gyvenimui moteris atšalo nuo kitų esančių aplink ją. Ji lyg našlė su katėmis, tik juos atvėju – drakonais.
JEANNE CECILE BÖNISCH
28
Reece King
Matteo gime ir užaugo  šeimoje regis nesiskiriančioj nuo kitų įprastų burtininkų šeimų. Sulaukęs tinkamo amžiaus be jokio vargo papuolė į Hogvartsą, Slytherin koledžą, kur ir susipažino su dabartine savo žmona. Tiesa, nusistovėjus įdiliškam gyvenimui Matteo pasikeitė. Tapo paslaptingesnis, šaltesnis, išsivystė savotiškai psichopatiškos rutinos, vaikinas pradėjo įsivaizduoti gyvenimą kitaip todėl susipakavęs daiktus bei pasiėmęs dukrą kartu vyras paliko šeimos lizdelį bei žmoną be jokio vargo. Vaikiinas neturėjo jokio plano kur keliauti, bėja, nė neketina pasakoti kas nutiko ilgoje kelionėje tačiau būtent šios avantiūros jo ir sophia's dukra neišgyveno. Dabar Matteo vėl grįžo į londoną mėgindamas savo psichotiškus sprendimus kurti aplink naujai pastatytą gyvenimą būtent čia.
MATTEO QUINT COLEMAN
21
Elizabeth Sawatzky
Chevalier šeima, švelniai tariant, nebuvo labai keista pagal paprastų žmonių standartus. Ninos tėvai susipažino Kasablakoje ir visa ta istorija buvo šleikščiai romantiška: jauna ir maištinga mergiotė susipažįsta su karštu, kiek arogantišku ir šaltoku muchacho ir jų romanas, kuris prasidėjo nuo pokalbio apie jų prakeiktas šeimas, įsiplieskia taip smarkiai, kad net Maroko saulei tekdavo slėptis tarp debesų. Tik deja, čia ir atsiranda istorijos atomazga - Ninos tėvai buvo išskirti mirties. Jos tėvą pražudė juokingas hobis: pilovatimas. Išskridęs iš Kasablankos oro uosto jis taip ir nebegrįžo, palikdamas savo jaunąją meilę vieną.
Taip Antonios mama susipažino su savo velionio tėvais, ganėtiškai snobiškai prancūzais su kuriais neščioji kalbos ir nerado. Vyro tėvai gal ir būtų ją pavarę, bet, dievaži, nusigyvenusi raganiūkštė nešiojo jų giminės palikuonį, tad neliko nieko kito, kaip tik pasiimti ‘našlę’ su savimi.
Tik Antonios balsas nuskambėjo ligoninės koridoriuje, jos seneliai sudėliojo jos gyvenimą pagal savo poreikius. Augo Nina laiminga, nematydama didelių pykčių tarp mamos ir senelių, dienomis lakstydama po didelius namus arba sėdėdama prie stalo su privačia moyktoja, o vakarais klausydama pasakojimų apie savo protėvius. Viskas kaip ir buvo gerai iki tol, kol ji neišvyko į Biobetonsą. Čia lepūnėlei buvo sunku pritapti, mat visos tos lėkštos prancūzės nepriėmė gan ugningos Antonios į savo ratą, bet padėjo užsiauginti storą odą.
Metai bėgo, merga stiebėsi, gražėjo ir tuo pačiu naglėjo ir tapo tokia diva, kad nei mama nei senelė nesugebėjo aplaužyti jai ragų. Vienintelis, kuris atsilaikė prieš jos charaktėrį buvo jos senelis, kuriam jaunoji jo paikuonė su kiekviena valanda priminė jam jo vienturtį sūnų.
Viskas pasisuko netinkama kryptimi kai ji pradėjo priešpaskutinius mokslo metus. Čia ji įsimylėjo jauną nuodų ir vaistų mokytoją, su kuriuo greit pradėjo romaną trukusi iki žiemos pradžios. Jį greitai nutraukė žinia apie motinos mirtį, tačiau gedėti ilgai mergiotė negavo: seneliai, nelabai mėgę svo neoficilią marčią, jau per pačias kalėdas kėlė puotas, o čia Ninai ir pranešė naujienas apie jos sužadėtuves už 30 metų senio. ‘jis kilmingas, turtingas ir jo giminė gryno kraujo – abu puikiai tiksit‘ – porino jai senelė kai mergina užprotestavo prieš visą šį reikalą. Bet a deal is a deal ir mergina grįžo į mokyklą su dideliu sužadėtuviu žiedu.
Bet Chevalier tai nebuvo scenarijus, pagal kurį ji žais. Trys dieos, du bučinių, vienas laiškas ir ji pabėgo iš mokyklos su jaunuoju mokytoju. Viskas buvo gerai iki tol, kol jų nepasivijo jos šeimos įtaka. Nei vienas negavo darbo, nei vienas nebuvo priimtas žmonių ir galiausiai visas jų romanas žlugo, mat jei Nina sugebėjo atlaikyti spaudimą, jos išrinktasis to nesugebėjo. Po vieno eilinio barnio jis susisiekė su jos seneliais, išdavė jų tuometinę slėptuvę ir, gavęs nemažą sumą pinigų, dingo naktyje be jokios žinutės Ninai.
Pastaroji buvo aplankyta savo sužadėtinio, kuris, kad ir kaip bebūtų keistą nesuprato žinutės, ir per prievarta parsitempė jauniklę sužadėtinę į savo namus, iš kurių ji neišėjo gerus metus. Jokio kontakto su žmonėmis ir giminėmis, nieko. Visas Ninos pasaulis dužo į šipulius, mat po tokio jos akibrokšto jos nebepriėmė į mokyklą, niekas su ja nebesicackino kaip ankščiau ir karma jai pateikė sąskaita už viską, ką tik galėjo. Kivirčai greitai neapsieidavo be fizinių smūgių, į kandžias replikas jos vyras dažnai atsakydavo kankinimo kerais kol galiausiai Nina pateko į ratą, iš kurio nebuvo jokios išeities pabėgti.
Paskutinį jų kivirčą ji atsimena kaip vakar: jis – girtas kaip šliurė, ji išsekusi ir pavargusi, nemiegojusi bene dvi naktis dėl jo lėbavimų. Žodis ten ir šen, ir jis griebiasi lazdelės, bet jos nėra, haha, ji paslėpta po lentomis palėpėje. Pora smūgių ir tada jis nesuvaldo liežuvio, pareiškia kad jos vaikinas ją pardavė už porą tūkstantėlių ir šiuo momentu jis gali ją nudėti taip pat paprastai kaip ir jos motiną. Bam. Čia įvyko lūžis: į trasą ėjo nagai ir dantys, o galiausiai Nina panaudojo savo lazdelę. Galėjo jį nužudyti čia ir dabar, bet... nesugebėjo. Vienintelis dalykas, ką Nina galėjo tai ištrinti jo atmintį. Kadangi jos magiškos žinios nebuvo labai stiprios, visas užkeikimas sutaršė jo atmintį nepataisomai. Turėdama porą akimirkų, ji susirinko visus vertingus ir svarbiausius daiktus, o tada apsisuko ant kulno ir atsidūrė Londone.
Jau patį pirmą vakarą Anglijoje, jai pagalbos ranką ištiesė pora merginų, kuriuos jai padėjo atsistoti ant kojų ir susitvarkyti gyvenimą. Londone Tonia gyvena jau metus laiko ir savo magiškąją praeitį mergina laiko po devyniais užraktais, nors lazdelę vis dar turi prie savęs. Kad ir kaip juokingai skamba, Nina įsidarbino šokėja-padavėja striptizo klube mat po tokių paskutinių gyvenimo metų nusprendė gyventi dėl savęs. Davusi sau pažadus, kad niekas nesužinos apie jos tapatybę ir kad ji niekada gyvenime nesumes šmutkių su burtininku, Antonia atsidavė savo darbui ir linksmina klientus apsimetinėdama Nina Czarina.
ANTONIA CHEVALIER
30  
Chris Pratt
Gimė grynakraujų burtininkų šeimoje. Abu tėvai pakliuvo į klastunyną, tad nenuostabu, kad ir jų atraža buvo lygiai toks pats klastūnas kaip ir jie. Gal ir buvo laikotarpis, kai bandė susiimti ir gyventi dorą gyvenimą, bet - neišėjo. Galvą ant pečių visada turėjo gerą, tad uoliai ir gerai mokėsi, o jei ką ir praleisdavo pro ausis, tai jo tėvai jį tai akimirksniu išmokydavo. Jo senelis taip pat lankė klastunyną, tad vaikinas į jį labiausiai ir lygiavosi. Samuel kurį laiką dingo iš mokyklos, o tiksliau - buvo išmestas, tad tą laiką leido su seneliu, kuris ji išmokė praktiškai visko, ką jam ir  reikėjo žinoti norint gyventi tokį gyvenimą kokio jis ir norėjo. Galiausiai grįžo atgal į mokyklą, baigė be jokių incidentų ir dingo. Paklajojo po Europą ir galiausiai grįžo. Iš pažiūros jis linksmas, dažnai besišypsantis, juokaujantis ir problemų gyvenime nematantis asmuo, tačiau iš ties jis tikras smauglys, o tiksliau sakant little spycho bitch. Apsimeta geručiu, o tada smogia, o jo smūgiai geruoju dažniausiai nesibaigia, bet bendrai paėmus - jei niekas jo neužknis, tai visi laimingai ir gyvens.
SAMUEL ELLIOT DEWAR


THERE’S NO WHERE TO GO, BUT STRAIGHT THROUGH THE SMOKE... THE FIGHT IS ALL WE KNOW.

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
 
BURTININKAI
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs galite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: COME HERE, WE'LL SHARE OUR BLOOD :: HELLO, LITTLE WOLF :: ▲Personažų Sąrašas-
Pradėti naują temą   Atsakyti į pranešimąPereiti į: