rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  




 

Pradėti naują temą   Ši tema uždaryta. Jūs negalite redaguoti pranešimų ar rašyti atsakymųShare | 
 

 VAMPYRAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Caitlyn Lilith Côté
Bitch please! Your vagina has been used more than google
avatar

ALIAS : Gerda
OTHER CHARS I HAVE : kartais pamirštu kuris mano
POSTS : 16685
CLAIM : Phoebe Jane Elizabeth Tonkin
LIKES : 1677
IN RELATIONSHIP W/ : Hours, days, months, years and decades can go by, but I will never forget the moment when you held me in your arms, looked into my eyes and whispered I Love You in my ears – it still gives me the shivers. I love you. - Mikael♥
AGE : 23/3000
ABOUT CHARACTER : Caitlyn galėtų būti gera tikriausiai vienu ir vieninteliu atveju - būdama Mama. Kadangi ši galimybė jau daugiau nei šimtmetį yra atimta, nenuostabu, jog ši būtybė pasižymi neeiliniu žiaurumu. Jai visiškai nerūpi kitų padarų gyvybės. Tikriausiai tapimas culebra buvo tik gamtos išdaiga, kuri puikiai atspindėjo jos asmenybę. Atvirai pasakius, mergina yra tikra gyvatė. Daugelyje archajiškų kultūrų gyvatė yra laikoma požeminės karalystės ir mirusiųjų šalies simboliu. Tokia yra ir pati Caitlyn - karalienė, kuri yra asmeninė mirties pranašė, galinti nužudyti bet kurį sutiktą praeivį. Taip pat, ši culebra yra klastinga, nebijanti iššūkių, visuomet pasiruošusi atsarginį planą. Moteriai būdinga silpna impulsyvaus elgesio kontrolė ar manipuliuojanti elgsena. Jai dažniausiai nerūpi kitų jausmai, taip pat neatsižvelgia į jokias socialines normas, nejaučia jokios atsakomybės, nesirūpina pasekmėmis. Mėgsta žaisti pačios sugalvotus žaidimus, naudodamasi savo žavumu, grasinimais, smurtu.
DC
RašytiTemos pavadinimas: VAMPYRAI   Sk. 01 14, 2018 11:16 pm

vampires
vampyrai YRA LABAI JAUTRŪS KRAUJUI PADARAI. RETAI KURIS SUGEBA SUSILAIKYTI NEPRATRŪKĘS.

KAIP TAPTI VAMPYRU?
TAPTI VAMPYRU GALIMA, JEIGU MIRŠTI SU JO KRAUJU SAVO KRAUJO SISTEMOJE.

KAIP NUŽUDYTI VAMPYRĄ?
• MIRTINAS VILKOLAKIŲ ĮKANDIMAS.
• GALI MIRTINAI SUDEGTI.

GALIOS + SVARBU
• GALIOS  - NEMIRTINGUMAS, MAITINANTIS APLINK AKIS IŠRYŠKĖJA KRAUJAGYSLĖS IR AKYS TAMPA RAUDONOS, GREITAS ŽAIZDŲ GIJIMAS, DIDELI NEŽMONIŠKI POJŪČIAI(UOSLĖ, KLAUSA).
• VAMPYRAI MAITINASI ŽMONIŲ ARBA GYVŪNŲ KRAUJU.
• LĖTAS ŠIRDIES PLAKIMAS.
• MEDIENA KENKIA, SUŽEIDIMAI PADARYTI MEDINIU DAIKTU GYJA ILGIAU.
• MAŽA SAVIKONTROLĖ (NEBENT VAMPYRAS YRA LABAI SENAS)
• SAVO KRAUJU PATEPĘ ŽMONIŲ ŽAIZDAS JAS UŽGYDO.
• GEBA JAUSTI SAVO PAVERSTIEMS VAMPYRAMS GRESIANTĮ PAVOJŲ.
• KADANGI YRA PAVERTĘ ŽMOGŲ VAMPYRU, JAUČIA UŽ JĮ ATSAKOMYBĘ.
27/3000
original vampire  
megan fox
Prieš tris tūkstančius metų, sukandžiota savo pačios sesers, ir virtusi siaubūne, kurios pati Anna nesugebėjo suvaldyti, Annos vienintelis išsigelbėjimas buvo pabėgimas. Mergina tai ir darė, tačiau net ir bėgant iš kaimo Anna nesugebėjo nenuskriausti žmogaus, tiesa, palikto mirti ant altoriaus, kaip dovaną Dievam. Tuo metu šviežiai iškepta vampyrė būdavo kiek išsigandusi, nesivaldanti, jautri, graužianti save už kiekvieną atimtą gyvybę. Šiai dienai merginos charakteris nėra auksinis. Yra pripratusi nuolat gauti tai ko nori, ir visad daro viską, kad žūtbūt tai gautų. Yra beprotiškai užsispyrusi, turinti tvirtą nuomonę kurios visada laikosi. Apskritai, yra labai ciniška, grubi, atšiauri asmenybė. Mergina puikiai moka manipuliuot žmonėmis, priversti juos tikėti tuo, kad jais pasitiki ir tiesiog jais pasinaudoti saviems tikslams. Su savim nuolatos "nešiojasi" sarkazmo ir ironijos dežutę, nes ji tiesiog įaugusi į merginos kraują. Jos gyvenimas pilnas chaoso, jame visai nėra pastovumo, tokia pat yra ir pati mergina, iš tiesų net ir labai norėdamas jos neapibūdintum pilnai, nes tik vienas velnias žino kas jai susišviest gali. Tačiau su merginai artimais žmonėm viskas kitaip, mat iš tiesų sunku gaut jos pasitikėjimą, o jeigu jau jį gauni, gauni turbūt visam gyvenimui, bet išdavus merginą, jos lygiai taip pat netenki visam gyvenimui, niekad neatleidžia išdavystės, ar panašių jos formų, tokių kaip melo, ar tiesos nedasakymo. Jeigu nori būt artimas jai, turi būt absoliučiai atviras ir nuoširdus, taip pat ir ištikimas žmogus, kitokiu atveju to paties iš jos tikrai nesulauksi. Visą amžinybę Anna buvo tobula vampyrų vadė, kruopščiai atsirenkanti ką priimti į savo “komandą” o ko ne. Net ir po trijų tūkstančių metų, tvirtai sėdinti vampyrų vadės poste, Anna neleidžia nei vienam, besigviešiančiam šio posto taip paprastai ją įveikti.
ANNA HAMMEL
26/2800
claim
Elias augo laimingoje šeimoje iki tol, kol jaunesnioji sesuo į savo gyvenimą neįsileido tikros tragedijos - Julian. Šiedu vienas kitam nuo pirmos susitikimo minutės jautė antipatiją, visgi Elias sukandęs dantis prisivertė tylėti. Ir čia jis suklydo. neilgai trukus Julian išskerdė visą vaikino šeimą, o patį pavertė vampyru, turbūt per klaidą. Su savo nauja esybe Elias tvarkėsi sunkiai ir visiškai vienas. Nekentė to, kuo tapo, dar labiau nekentė to, kad išgyveno jis vienintelis. Na, bent jau jis taip manė iki Pirmojo pasaulinio karo. Vaikinas negalėjo patikėti savo akimis, kuomet pamatė seserį, dėvinčią seselės drapanas karo ligoninėje. Seserį, kurios, pabudęs po kraupios nakties, nerado ir įtikėjo, jog ši buvo lygiai taip pat kraupiai nužudyta. Vis dėlto, vaizdas prieš akis sakė, kad jis suklydo. Tačiau Elias nespėjo nieko daugiau padaryti, mat jau tą pačią naktį Jayla dingo kaip į vandenį, palikdama brolį praleisti dar kelis dešimtmečius ieškant sesers, tuo tarpu išgyvenant didžiulę savo gyvenimo dramą.
Elias Donghue
24/2800
ROSIE TUPPER
Jauna, tačiau savotiškai stipri ir nepriklausoma asmenybė, tikėjo, jog visas gyvenimas jai prieš akis. Iki tos nelaimingos nakties, kai Julian nužudė visą merginos šeimą. Visą, išskyrus Jayla, kuri, kaip tikėjo vampyras, pravers pašonėje. Deja, Jayla nebuvo tokia dėkinga už tokią “dovaną”, tad vos prabudusi, su nauja vampyriška jėga dingo iš Julian akiračio. Vampyras merginos nebematė daugelį metų, net, užmiršo jos vardą. Jayla, turėdama visa amžinybę, išmoko tvarkytis su savo vampyrizmu, išnaudodama kiekvieną gyvenimo dieną vis kitokiem pojūčiam ir išgyvenimam. Tačiau vampyrė niekada nepamiršo to, kuris nužudė jos numylėtąją šeimą, prisiekusi sau stoti su Julian akistaton, kur ji, atsiskaitys už šeimos mirtį, nužudydama vampyrą.
JAYLA DONGHUE
39/2000
claim
Essie ir jos vyresnė sesuo Helena buvo pirmosios žemės merginos, kurios stebuklingai gavo magiškų galių. Essie niekada nebuvo bloga. Ji tiesiog visad norėjo būti tvirta ir galinga. Juk visgi ji augo kaip tarnų duktė, vadinasi tiek ją tiek Heleną kiti vaikai galėjo žeminti ir įžeidinėti. Visad smulkutė, jauno veido, jaunesnė nei atrodo, ji buvo puikus objektas patyčiom. Galbūt gaila tik to, kad priešingai nei Helena, Essie buvo pirmoji Lotties sukurta ragana, kuriai su galiomis persidavė ir keršto troškimas, bei noras būti gerbiama, stipria, nepriklausoma moterimi. Augant mergina suprato, kad su savo galiomis gali daug. Tačiau tai neapsaugojo nuo prievartos ir netikėto nėštumo. Ji niekad nesugebėjo mylėti savo sūnaus, kuris buvo bjauriausio merginai nutinkančio dalyko vaisius. Nors jos vaikas ir gavo maistą bei pastogę, išsilavinimą, tačiau iš jos jis niekad negavo meilės. Pamažu Essie tapo pirmąja žemėje, praktuojančia juodąją magiją, kurią naudojo keršyti skriaudėjams, skriausti einančius prieš ją. Todėl visai nenuostabu, jog Innez, suuodusi apie juodosios magijos veikimą, surado Essie ir be jokio gailesčio įgrūdo į vieną iš dangaus kalėjimų. Juokingiausia tai, jog Innez nebūdama šventa, leido sau spręsti kas gali gyventi, o kieno siela turi būti kalinama, arba dar blogiau, naikinama. Niekas nežinojo, kad Lottie, sukūrė tiltą tarp rojaus, kuriame ji buvo ir tarp kalėjimo į kurį pateko Essies siela, leidžiantį joms bendrauti.  Kai vartai į žemę vėl buvo atverti, jos nusileido su vienu tikslu - valdyti. Tik klausimas ar tiek metų puoselėta draugystė neiširs, kai jų noras turėti valdžią peraugs sukurtą draugystės ryšį?
ESSIE DURANT
21/2000
sophie turner
Ayre šeimos pagrandukas, visuomet engtas tėvų ir labiausiai mylėtas brolio. Pati Ivette nežino, kodėl ji buvo šitaip nemylima, tačiau būtent ta nemeilė augino stiprų merginos charakterį. Brolis Theodore visada buvo merginos didžiausias ramstis, jis, dėl jos, net buvo išvytas iš namų ir iš šeimos.. Theodore, tikriausiai vienintelis Ivettes nuoširdžiai mylėtas žmogus.
Be viso to Ivette yra ypatinga tuo, jog ją pavertė ne kitas vampyras, o raganos, esančios rojuje. Vieną naktį, miškuose klaidžiojanti mergina buvo užpulta vilkų, merdėdama mergina meldė dievų pagalbos. Tačiau nieko nesulaukusi, mergina neteko sąmonės. Po paros Ivette prabudo, su nepaaiškinamu troškuliu, o aplink ją buvo vilkolakių, virtusių žmonėmis kunai. Ivette godžiai gėrė jų kraują, kol, jos veide išryškėjo kraujagyslės, o burnoje pasirodė dvejos iltys. Po virtimo vampyre, Ivette tapo nesustabdoma kraugere, žudančia, visus, kas tik pasitaiko jos kelyje. Viena iš pirmųjų jos aukų, tapo pačios motina Marjorie, kuri, buvo palikta mirtinai nukraujuoti. Tačiau Ivette neleido jai taip paprastai numirti, tad nespėjusi Marjorie išleisti paskutinio atokvėpio, ji gulė ant namų grindų su nusuktu sprandu.
Lottie ir Mikaelis, iš savo rojaus stebėjo Ivette, ir negalėjo leisti tokiam siaubūnui siautėti, todėl, sujungę galias jie užmigdė Ivette dviems tūkstančiams metų. Dabar, Lottei ir Mikaeliui grįžus į žemę, žiauriausia pasaulyje praminta vampyrė, prabunda, ir tikrai ne nuolankiai nusiteikusi. Ivette, tarsi bejausmis robotas, užprogramuotas, naikinti visus ir viską aplinkui, tačiau, galbūt draugai ar meilė, sustabdys žvėrį joje ir parodys ką reiškia gyventi nieko nežudant tiesiog šiaip sau….
IVETTE AYRE
22/929
josie lane
Prieš devynis šimtus dvidešimt devynis metus, į šį pasaulį Veronica ir Anthony atvede jų pirmąją atžalą – Diana.  Pirmi mergaitės gyvenimo metai buvo nuostabus. Tėvams ji buvo nesibaigiantis džiaugsmas, tačiau greitu metu mergaitė vis dažniau likdavo Anthony glėbyje, o Veronicos praktiškai nebematydavo. Adelyn visuomet buvo įdomu kokia buvo mamos priežastis, jog ši nenorėjo su savo pirmagime bendrauti. Prašius tiesos, ją ir gavo. Diana buvo vienintelė šeimoje kuri žinojo, kad Demetria yra tik pavainikė, turinti galių. Nuo to laiko Dia į savo mama kreipėsi vardu “Veronica”. Ji nustojo ją vadinti Mama iškart sužinojusi apie šia moters išdavystę. Augdama po tėvo sparnu, Denham jautėsi pakankamai mylima. Ji stengėsi atstoti tėčiui viską, jog šis pasistengų neliūdėti dėl Demetrios. Adelyn net pasirįžo išmokti šaudyti, taip išpildant viena iš tėvo svajonių. Diana augo, o į jos gyvenima greitai atkeliavo ir trečioji seseris – Jennifer. Tik šį kartą ji žinojo, jog ši sesuo yra grynas Denham kraujas. Todėl Dia nuo pat mažų dienų ją mylėjo kaip savo, neleisdama Veronicai sugadinti šios mergytės su savo išdavystėmis. Taip, kad Jennifer ir Diana greitu metu tapo neišskiriamos. Žinoma, mergaitės mėgdavo žaisti ir su Demetria, tačiau tik tuomet, kai Anthony jas visas tris pagrobdavo iš Veronicos akiračio. Laikas bėgo ir Diana tapo viena eilinių Annos aukų, kurios buvo perverstos dėl armijos tikslų. Tačiau Adelyn pabėgo nuo šio likimo ir nusprendė likti su šeima. Žinoma, dažnai dėl alkio ji turėdavo nešdintis iš namų arba į juos visai negrįžti. Tačiau bent jau ji netapo eiline Annos marijonete. Viena diena, Diana išgelbėjo savo jauniausiajai sesutei gyvybę, duodama jai savo kraujo. Dar tapatį vakarą ji neteko savo sesers Jennifer. Grįždama namo ji užmatė kraujyje skęstančia Demetria, o namuose neberado nei Tėvo nei Sesers. Tačiau Dia turėjo puikia uoslę, todėl suuodė kur šiuo metu buvo jos sesuo. Radusi jos kūną prie upelio tik jį apašarojo  bei išvyko su tikslu daugiau niekuomet neturėtų tokių artimų žmonių savo gyvenime. Mergina visus devynis šimtus metų slapstėsi nuo Annos, taip neleisdama jai jos surasti. Diana nežadėjo paklusti jos įsakymams, tad nenuostabu, jog vos tik pajausdavo, kad ši lipa jai ant kulnų – Adelyn tiesiog sprukdavo. Šeimos praradimas buvo kabliukas merginos gyvenime, stabdęs ją nuo masinių žudymų. Tačiau praradusi visus artimus šeimos narius, ji atsidavė savo žvėriškai pusei, leisdama sau misti ir žudyti tai, ko tik užsigeisdavo. Dabar mergina atsikraustė į Evanstoną tikėdamasi galbūt pagaliau apturėtų normalų gyvenimą, kur nereikėtų slapstytis.
DIANA ADELYN DENHAM
18/924
Arden Cho
Prieš daugiau nei devynis šimtus metų, į šį pasaulį įžengė ir trečioji Denham atžala - Jennifer. Tačiau ji nebuvo pavainikė, kaip Demetria ir galbūt dėlto visuomet geriau sutardavo su savo seserimi Diana. Nuo mažų dienų Denham žinojo pavainikės 'sesers' istoriją ir ją stipriai paveikė mamos apturėtas romanas su kažkuo kitu. Tais laikas Jennifer dar būdavo gėrio įsikūnyjimas. Kituose asmenyse ieškodavo tik to, kas buvo gera. Tačiau laikui bėgant, ji augo, keitėsi jos charakteris, norai. Vienintelis išlikęs nuoširdus dalykas - bendravimas su Diana. Tačiau ir šis nuoširdus dalykas sulaukė savo pabaigos. Vieną naktį Dianą ir Jennifer užpuolė netoliese apsigyvenęs vienišius vilkolakis, kuris stipriai sužalojo mažąją Jenn. Tuomet ji pamatė tik kelis vaizdinius : Dianos neaprėpiama jėgą, vos įžiūrima greitį, tamsą, kraujo skonį burnoje ir tuomet blankų sesers veidą priešais save. Apsidairiusi aplinkui ji pamatė nužudytą vilką ir tai, jog Diana visiškai nėra sužalota. Be jokių klausimų jos tyloje ėjo visa kelia namo, o tuomet Dia dingo kuriam laikui, taip leisdama seseriai atsistoti ant kojų. Tačiau tas nelemtas vakaras dar nebuvo baigęsis. Sekantis likimo posūkis buvo jos pavainikė sesuo, kuri nesitvardydama užgesino tą vakarą Jennifer gyvybę. Kiaura para praleidusi tamsoje, galiausiai prabudo su visiškai nauju požiūriu. Alkiu, kurio niekas negalėjo numalšinti ir tuštuma, kuomet niekas negalėjo jos užpildyti. Jenn užtruko kelias savaites kuomet suprato, jog ji jau nebe žmogus ir jos seserų tarp gyvųjų tikriausiai senai nebėra. Todėl ji nieko nelaukusi pasirinko lengva pabėgimo planą - pietų Korėja. Ten ši apsigyveno vampyrų valdomam miestelyje, kuris jai užpildė dalelę tuštumos. Tuomet į šį miestelį po daugelio metų atvyko vilkolakis Skylar, kuris net neįsivaizdavo, jog papuolė į netinkama miestą. Todėl Jennifer buvo atsakinga, jog parodytų pašaliečiui, jog jokiam vilkolakiui nevalia priešintis ir susitaikyti su teisingumu. Tačiau šiam nesipriešinant dvikovoje, kova virto pokalbiu. Pokalbis su laiku virto susitikinėjimu ir šie net nesuprato, kuomet abu vienas kitą besąlygiškai pamilo.
JENNIFER DENHAM
46/920
skeet ulrich
Anthony nuo pat pirmų savo gyvenimo minučių buvo vaikas, kupinas juoko. Tad augdamas, vyras humoro deka lengvai skynėsi sau kelią per gyvenimą. Tačiau vyras priklausė medžiotojų būriui, tad gyvūnų žudymas jam greitai ėmė atrodyti kaip paprasta rutina. Vienoje medžioklėje, Anthony pamatė savo gyvenimo meilę – Veronica, su kuria vyrui ir tęko nugyventi visa savo likusį gyvenimą. Viskas, regis, klostėsi puikiai. Greitai jų gyvenime atsirado jų pirmoji dukra – Diana. Kažkodėl vyras jautėsi nepaprastai prisirišęs prie šios naujągimės ir nenorėjo jos greitu metu paleisti iš savo akiračio. Diana jam iš dalies atstojo ir sūnų, kurio jis visada norėjo. Tiesiog jos charakteris ir elgesys buvo tikras džiaugsmas tėvo akimis. Viena naktį vyras pastebėjo kaip jo žmona kažkur išeina, tad nusprendė ją pasekti kartu pasiimdamas su savimi ir šautuvą. Kuomet jis priėjo žmonos slaptąją vietą, jo širdis suskilo į daugelį mažų dalelių, kadangi Veronica jam buvo neištikima su hibridu Adecyn Ingham. Anthony, nieko nelaukęs paleido pirmąjį šūvį į hibridą, o tuomet jį susilpninęs pakankamai, savomis rankomis privertė jo gyvybę užgesti. Tą vakarą, vyro širdyje gimė blogio dalelė, kuria jis dar iki šių dienų nešiojasi su savimi. Ilgas savaites pykęsis su Veronica, galiausiai sužinojo, jog jų šeima yra apdovanota dar viena mergyte – Demetria. Vyras nežinojo, jog ši dukra yra pavainikė, mat žmona to jam pasakyti nesugebėjo. Bet kokiu atveju, vyras į šeimą Demetria priėmė kaip savąją dukrą, tačiau greitai pastebėjo, jog Veronica net neleidžia laiko su jų pirmagime Diana ir visa savo laiką skiria Demetriai. Viduje vyras pyko ant žmonos, jog tokia ideali moteris taip neapdairiai elgiasi su savo vaikais, tad Anthony nusprendė Diana užsiauginti pats. Vyras su mergaite žaidė, mokino nuo mažų dienų šaudyti, jis skyrė jai visa savo dėmesį, taip leisdamas Veronicai užsiimti savo keistu elgesiu kartu su Demetria. Anthony dažnai stebėjosi, jog Veronica neleido Dianai žaisti su Demetria, tad kartais slapčia nuo moters jis pasisavindavo mergaites ir leisdavo joms pabendrauti kaip tikroms sesutėms. Vieną naktį, Anthony pavargo nuo tokio Veronicos elgesio ir šie priėjo kompromisą, jog susilauks dar vieno vaiko, kuris viską sutvarkys šioje šeimoje. Tačiau viskas buvo priešingai. Denham šeimai gimė trečioji dukra – Jennifer, bet Veronicos elgesys visiškai nepasikeitė. Ji vengė bendrauti su Diana ir Jennifer, lyg tikėdama, jog Demetria yra išskirtinė šeimoje, mat jos tėvas buvo hibridas. Anthony toks žmonos elgesys nepatiko, tačiau jis nusprendė su tuo nekovoti ir augino po savo sparnu Diana ir Jennifer, mergytėms suteikdamas viską, ko jos troško. Laikui bėgant, visa šeima tarytum stabilizavosi, niekam nekilo klausimų ar kokių dvejonių, jog Mama daro kažką ne taip. Išlydėdamas savo žmoną į kelionę po pasaulį, vyras pažadėjo rūpintis mergaitėmis.  Taip jis ir padarė. Vyras greitai pastebėjo, jog Diana pasidarė labia keista. Vengdavo buvimo namie, grįždavo vėlai arba išvis negrįždavo. Tad Anthony tapo tikru tėvu ir net sužinojęs, kas nutiko jo mergytei, vyras nuo jos nenusisuko tik paprašė jos būti atsargiai ir nesužeisti nieko šeimoje. Vyras priimė Dianos vampyriškąją pusę į savo šeima, nes jis ja pasitikėjo. Regis, kelis metus viskas buvo gerai, tačiau greitai Demetria padarė tai, ko niekas šeimoje nesitikėjo. Prieš Anthony akys ji nužudė jo dukrą Jennifer, tad kaip Tėvas, vyras išvarė ją iš savo namų, taip skandindamas save širdgėloje. Vyras paliko Jennifer kūną prie greta esančio upelio, o pats nusprendė surasti savo žmoną ir paklausti, kodėl ši niekuomet nesakė apie Demetrios tikrąją tapatybę. Tad išvykęs, vyras ilgus metus klajojo, ieškodamas žmonos, tačiau to jam padaryti nepavyko. Vyras akis į akį susidūrė su vampyrų lyderę Anna Hammel, kuri sužinojusi vyro pavardę nusprendė, jog Dianos Tėvui būtų pats laikas prisidėti prie šios rasės gretų. Tad vyras buvo paverstas Annos vampyru bei keleta dešimtmečių kankinamas, jog taptų idealiu vampyru, galinčiu be sąžinės graužaties nužudyti bet ką, kas pasimaišo jo kelyje. Su laiku vyras tapo Annos pakalikas ir po tiek metų jis padėjo Annai sugauti du seniausius džinus – Cameron bei Helena ir juos iškankinti dėl jai rūpimos informacijos. Tačiau pabėgus ir Helenai, vyras atsistatydino iš savo pareigų, pareikšdamas, jog pasaulyje jis dar turi tikslą. Jis nesitikėjo, jog jo žmona gyva, tačiau stipriai tikėjosi, jog kažkur dar klaidžioja jo pirmagimė. Tai buvo pagrindinis jo tikslas. Vyras norėjo įsitikinti, jog ši vis dar gyva bei apsaugoti mergaitę nuo galimų džinų išpuolių. Visgi, jis buvo tikras, kad džinų lyderė taip lengvai neatleis už visa padarytą žalą jos pakalikams. Vyro dukros paieškose greitai paaiškėjo, jog jo pirmoji ir vienintelė meilė Veronica vis dar yra gyva, tad Anthony nusprendžia susirasti ir ją, jog galėtų išsiaiškinti jų praeitį bei tai, kas jų laukia ateityje.
ANTHONY DENHAM
25/2
claim
Jason nuo pat mažų pasižymėjo tikrai aukštu intelektu. Didžiąją dalį savo gyvenimo jis stengėsi padaryti savo tėvus patenkintus, rinkdamasis viską, ko jie tik pageidavo. Papildomi namų darbai? Check. Papildomos gitaros pamokos? Check. Tobulas pamokų lankymas? Check. Tačiau tėvų paskutinis noras - Evanstono universitetas. Tačiau dėl šio Jason taip lengvai nepasidavė ir pareiškė, jog į šį eisiąs tik su sąlyga, jog galės gyventi atskirai nuo tėvų. Nuo šio posakio jo ir mamos bendravimas stipriai atšalo, vaikinui liko tik kitas svarbus asmuo jo gyvenime - Tėvas. Sutaręs, jog gyvens bendrabutyje, šis nekantriai laukė paskutinės vasaros pabaigos. Per vasarą Jason sugebėjo rasti laiko sau, užsiimti sportu ir pasidžiaugti nors keliomis valandomis kuomet jo apsauginis radaras buvo sumažėjęs per pus. Greitai atėjus vasarai, ši greitai ir praėjo, bei Jason pagaliau žengė bendrabučio laiptine iki savo aukšto. Užlipęs šis pastebėjo, jog kolidoriuje yra daugiau nei vienos durys, vadinasi jis turės kambariokų. Ši mintis kaip mat privertė jį plačiai nusišypsoti ir greitai išsikraustyti atsivežtus daiktus, o tuomet žengti į bendra virtuvę ir prisėdus ant gretimos sofos laukti, kol kažkas pasirodys. Jason nekantriai laukė gerą valandą, kol pro duris įžengė ilgų plaukų raudonplaukė - Claudia Johnson. Norėdamas pasirodyti malonus, jis padėjo jai susinešti daiktus į jos kambarį. Ši draugystė buvo dalykas, pakeitęs Woodward'o gyvenimą. Po kelių pamokslų jis suprato, jog tėvų buvo išnaudojamas jų užmirštoms svajonėms išpildyti. Iš tiesų ilgai susibendrauti su raudonplauke jam netruku ir greitai jie tapo lyg bendra visuma, kuri negalėjo gyventi vienas be kito. Jie kartu linksmindavosi, darydavo nesąmones. Ši draugystė buvo tyra, pastatyta ant tvirto pagrindo kuomet melas tarp jų net neegzistavo. Tačiau studijų metai greit baigėsi ir šis išlydėjo Claudia į jos naująjį butą Evanstono centre, o pats nusprendė kelis metus pakeliauti aplink pasaulį, kur ir susidūrė su visiškai kitokia pasaulio puse. Klaidžiodamas Londono gatvėmis, šis galiausiai išsinuomojo mašina ir planavo nukeliauti į Mančesterį, tačiau šio tikslo jis niekuomet ir nepasiekė. Didžiulė avarija jį paliko kurį laiką gulėti Londono ligoninėje, kur vyrui sugirdė vampyriško kraujo ten dirbanti moteris. Vaikino gyvybė užgeso dar ta patį vakarą. Sekantį rytą Woodward atsikėlė kaip naujai gimęs individas, pasiruošęs įrodyti visiems, ko jis yra vertas. Dar metus praleidęs Anglijoje, vaikinas galiausiai nusprendžia grįžti namo ir parodyti miesteliui tikrąjį savo veidą.
JASON WOODWARD
24/266
claim
XVIII-ojo amžiaus vidurys. Prancuzija. Louis XV (vėliau Louis XVI ir Marijos Antuanetės) valdymo metai. Eric Adrian Beaumont - jaunas karininko sūnus. Jis buvo antras eilėje perimti iš kartos į kartą ėjusį 'darbą', tad dėl to neturėdamas prasmės jaudintis jis niekuomet per daug nesidomėjo kovos būdais ar ginklais, savo dienas leisdamas prie knygų ar jaunų merginų kompanijoje. Naivus, mylintis gyvenimą, literatūrą, kiek vėjavaikiškas ir nesutramdomas, nors jį pažinoję žmonės tai ir nuleisdavo jo amžiui. Tėvui nuo pat jo vaikystės leidžiant laiką karuose, o laisvas akimirkas - svetimų moterų guoliuose, Rikas taip niekuomet ir neužmezgė su juo tvirto ryšio, patriarchalinį vaidmenį nukreipdamas į vyresnįjį savo brolį. Šis taip pat ne visuomet turėdavo laiko jaunėliui, diena iš dienos treniruodamasis kovoti su kardu ar šaudyti iš ginklo, o vakarais bei rytais padėdamas jų motinai su darbais, tačiau savo laisvas akimirkas ir, dažniausiai, miego valandas leisdavo diskutuodamas su juo. Jis buvo daug paprastesnis vaikinas, per daug intelekto nesužalotas, tačiau visada noriai klausydavosi jaunėlio istorijų apie perskaitytas knygas, žavėdamasis jo užsidegimu ir, slapta, to baltai pavydėdamas.
Atrodė jog toks ramus gyvenimas galėtų testis visada, tačiau jų namus pagaliau pasiekė žinia apie anapilin išėjusį vyriausiąjį Beaumont. Šeimos galva tapęs Eriko brolis turėjo eiti kovoti jo vieton. Buvo dar ankstyvas rytas, tačiau visas namas jau buvo nubudęs išlydėti jaunojo kareivio. Nauja uniforma, ginklas, krepšys...bet jis neskubėjo išeiti. Visi atrodė gam ramūs - nuolatos vykstantys karai savotiškai atbukindavo žmones, tačiau Rikas neatlėgo vis kuždėdamas tamsias pabėgimo idėjas broliui į ausį. Vaikinas suvokė, kad jam pasitraukus jo vieton turėtų stoti jaunėlis, tad to nė kiek nenorėdamas pasisuko ant kulno keliauti pro duris. Tačiau namo slenksčio jis taip niekuomet ir neperžengė...bent jau gyvas. Vaikiną pasitiko aštri kulka į kaktą, iššauta nepažįstamojo jų tarpduryje. Jis išspjovė porą frazių apie viliojamas svetimas merginas ir dingo taip pat, kaip ir atsiradęs, kažkur į rytinį rūką. Brolio krauju aptaškyto Eriko veidas perbalo. Kol motina ir seserys klykdamos puolė prie sukniubusio kūno, iš kurio jau buvo spėjusi išgaruoti gyvybė, Beaumont'o galvoje, tarsi girnos, pradėjo sunkiai po truputį suktis klaikus suvokimas - ta kulka buvo jam. Tai jis landžiojo po kitų merginų sijonais. Tai jis prieš keletą dienų buvo pasprukęs nuo to pasiutėlio vamzdžio, juokdamasis, svaigdamas nuo adrenalino. Taip, jis ir jo brolis buvo gan panašūs - aukšti, liauni (vyresnysis, žinoma, turėjo daugiau raumenų masės), turintys ta pačią nepaklusnią šviesių plaukų kupetą ant galvos... Ir taip, jis kartais apsimesdavo savo broliu, nes juk daug daugiau merginų susižavėtų potencialiu karininku, nei knygų graužiku... Viskas, ko Rikas nesitikėjo, tai viso to kaina. Jis daug mieliau pats būtų atgulęs šešias pėdas po žeme, nei leidęs tą padaryti savo broliui.
Kažkas vaikino galvoje tą naktį tiesiog nutrūko. Dingo ta šypsena, gyvybė iš akių, džiaugsmas, domėjimasis kažkuo... Jis turėjo dar porą mėnesių, kol gaus šaukimą, tačiau vos tik praėjo laidotuvės, Rikas pats susikrovė savo mantą, dingdamas lauk iš namų. Draskomas dvejopų minčių iš vidaus jis vieną akimirką norėjo pats sau suvaryti kulką į tarpuakį, o kitą to paniškai bijodavo, tirtėdamas iš fobijos mirčiai. Jis funkcionavo automatiškai, tad turėjo dingti kažkur, kur toks nejautrumas - vertinamas. Fronto linija. Pirmas eilėj. Rodos, jis jau buvo pasirašęs sau mirties nuosprendį ir tik telaukė, kol šį kažkas pristatys.
Patį pirmą mėnesį jį pakirto nuo kažkur atšokęs sprogmuo. Pora lūžusių šonkaulių ir prakirsta kakta. Rikas atsidūrė fronto 'ligoninėje', kuri nepasižymėjo didele sanitarine aplinka, tad ilgainiui jis pradėjo karščiuoti. Jo šono niekaip neapleido jauna austrų kilmės mergina, kuri, kaip vėliau pasirodė, buvo gan kilmingo kraujo. Nuo temperatūros Beaumont pradėdavo haliucionuoti ir kliedėti apie savo brolį. Seselei tai, kažikodėl, atrodė nepaprastai romantiška. Mergina prie jo prisirišo. Erikas savo ruožtu net nežinojo apie jos egzistenciją - jis lig šiol neatsimena jos vardo. Austrams 1774 įsiveržus į karališkąją valdžią, mergina, kaip dama, buvo iškviesta į rūmus. Matydama vaikino užsidegimą vėlei atsidurti fronte ji nusprendė jį 'išgelbėti' išsiveždama su savimi. Rikas keistai puikiai įsipaišė aukštuomenėje. Jaunystėje perskaityti veikalai įkrėtė jam šiek tiek proto ir leido puikiai pamėgdžioti grietinėlės manieras, tad niekas net neįtarė merginos melo, jog šis jos kažkelintos eilės pusbrolis, su kuriuo ji naktimis dalindavosi patalais. Beaumont'as tiesiog egzistavo, laukdamas kol jį pakirs liga, pavyduolio špaga ar giljotina. Drąsos savo gyvybę atimti pačiam jam niekada neužteko.
Bėgo bepramiški mėnesiai. Erikas darėsi vis atšiauresnis, grubesnis, žiauresnis... Ilgainiui visi praminė jį ledo berniuku, pastebėję, jog džiaugsmą jam neša vien kitų negandos ir skausmai. Kadangi gladiatoriškos muštynės nebeegzistavo, jaunajai damai teko sugalvoti kitokių pramogų. Kol merginos sėdėdavo lauke su arbatėle ir šokoladu, vaikinai keliaudavo į miškus medžioti. Beaumont ne kartą krūmuose buvo nusitaikęs į kitą jaunuolį, taip niekuomet ir nespusteldamas gaiduko. Drąsos tam netrūko - per tą mėnesį fronte buvo paguldęs ne vieną. Tiesiog norėjosi kažko intymesnio, nei kulka į šoną. Taip ir prasidėjo tie nepaaiškinami dinginėjimai. Iš pradžių tarnai, vėliau ir rūmų grietinėlė. Visi ilgainiui pradėjo įtarinėti Riką, tačiau trūko įrodymų. O vaikinas taip laukė, kol šalta geležtė palies jo kaklą...
Vieną vakarą jiems visiems bevakarieniaujant į menę įgriuvo Eriko 'mergina'. Jos kaklas be perstojo kraujavo, o veidas buvo ištiktas šoko. Mergina suklupo vaikino glėby. "Žvėris... Lauke yra milžiniškas žvėris..." Tai buvo paskutinieji jos žodžiai. Beaumont veidas buvo apimtas ekstazės ir nepasitenkinimo. Visų įtarinėjimai dėl jo kaltės tuose dingimuose iškart išgaravo, niekas nebekeliaudavo medžioti, visur vaikštinėjo patruliai ir kažką 'ištrinti' pasidarė nepaprastai sunku. Erikas to nepakentė, tad vieną naktį išsliūkinęs iš rūmų jis iškeliavo į miškus, ieškoti to legendomis apipinto 'žvėries'. "Naivus berniuk," - pasigirdo jam už nugaros ryškus ispaniškas akcentas, kai jis buvo prašvaistęs jau valandą tarp medžių. "Negi taip baisiai trokšti pažvelgti mirčiai į akis?" Vaikino nugara perbėgo malonus šiurpas. Pagaliau jo maldos buvo atsakytos. Pagaliau jis gaus tai, ko troško. Apsisukęs už savęs tamsoje jis išvydo dvi liaunas figūras. Mergina, laisvuose kareiviškuose kraujuotuose rūbuose ir, kiek tolėliau, taip pat apsirengęs vaikinas. Juodos į jį įsmeigtis akys atrodė stebuklingai. Ispanų 'pėstininkai'. Jo mirties angelai. Ar bent jau to jis tikėjosi... Eriko veidas, turbūt, buvo per daug apimtas apsipatenkinimo, kad vampyrai taip paprastai iš jo atimtų gyvybę. Jie, akivaizdžiai, turėjo jam kitų planų.
Taip Rikas praleido kelis mėnesius kažkokiame namelyje miškuose. Užkalti langai, žodinis draudimas iš čia dingti, nepaaiškinamai atėmęs bet kokį norą tą daryti. Iš pradžių kraugeriai juo, tarsi dėlės maitindavosi, nesivargindami net medžioti. Dienomis jie jį kankindavo, o naktimis kartais dingdavo pasilinksminti su kitais. Kartais jie parsivesdavo draugų orgijoms ir vakarėliams, tačiau ryte jie tapdavo pusryčiais, kurių likučiai buvo pakasami už namelio kieme. Tol, kol jo nekankindavo, Erikas galėdavo veikti ką tik užsigeidęs, tačiau vienam ar kitam vampyrui suirzus pyktis būdavo išliejamas ant jo. Po vieno tokio vakaro jam atrodė, jog kiekvienas kaulelis jo kūne buvo lūžęs. Protas trokšdavo išslįsti į nežinomybę, tačiau nauja skausmo banga jį vėl sugražindavo į realybę. Pora gurkšnių to gyvybės eliksyro iš jų venų ir štai jis vėl sėdėjo sveikut sveikutėlis. Beaumont nejautė jiems neapykantos, ilgainiui vaikinas ėmė suprasti, jog tai tebuvo jų egzistencijos dalis. Užteko vieną naktį 'pasirodyti' jog ta egzistencija pataptų ir jo. Tai tebuvo eilins vakarėlis namelyje, su pora naivių užkerėtų merginų. Alkoholis, juokas ir seksas. Erikas staiga sudaužė vieną iš butelių ir paėmė didelę šukę į savo delną. Savo kraujo jis buvo ragavęs ne kartą su visomis tomis prakirstomis lūpomis ir springimu savo paties krauju, po plaučio šonkauliu pradūrimo. Tos dėlės taip pat turėjo savitą 'skonį'. Tačiau koks skonis buvo tokių naivių nekaltų mergiočių? Vaikinas su šuke perrėžė vienai iš jų nugarą, priglusdamas prie jos kūno ir lyžteldamas atviros žaizdos. Pastarosios net nekrustelėjo dėl tikslaus apžavėjimo, tačiau kraugeriai prasmingai susižvalgė - monstras buvo sukurtas. Beliko pasirūpinti, kad ir jo kūnas būtų tam tinkamas. Kelios valandos tamsos ir tos pačios merginos, šįkart, patapo jo vakariene.
Prancūzijoje pasidarė per ankšta, tad Rikas atsiskyrė nuo savo kūrėjų, pasigriebdamas paprastą, nereikšmingą Westwood'o pavardę, ir iškeliaudamas į Angliją. Būtent vakariniuose, nuo rūmų, miškuose jis sutiko tuos 'angelus' - Wetswood skambėjo gan poetiškai tokioje situacijoje, tad Beaumont 'mirė'. Greitai perėmęs akcentą, vaikinas įsiliejo į visuomenę kelis amžius elgdamasis taip pat, kaip jo kūrėjai, keisdamas vieną vietovę į kitą. Kas galėjo,kad nemirtingumas jam suteiks daugiau nei taip išsvajota mirtis. Amžina jaunystė, galia, greitis, gebėjimas apžavėti... Ištisus šimtmečius jo širdis netroško nieko kito, kol nesutiko 'jos'.
Rikas jau gyveno Amerikoje, kai pirmą kartą susidūrė su medžiotojais. Vampyriška egzistencija pasidarė gan sudėtinga, o tai kėlė neįmanomą erzulį, todėl susidūrus su paviene ragana, Dahlia ir gavus šansą praretinti medžiotojų gretas, Erikui atbudo antras kvėpavimas. Tačiau kažkas nutiko per jo ir Dahlios sandorio susitikimą. Kažkas, ko jis pats net dabar negalėtų paaiškinti. Vadinkite tai Stokholmo sindromu, jei tik norite, bet Westwood'as keistai prie jos prisirišo. Iš pradžių tai turėjo būti tik žaidimas, jis tenorėjo ja pasinaudoti, išnaikinti šutvę medžiotojų, prieš išlaisvindamas ją iš šio pasaulio, tačiau Dahlia pati palindo po jo oda, sugebėdama patogiai įsitaisyti jo suledėjusioje širdyje ir elgtis ten kaip namuose. Taip šukė po šukės 'ledo berniuko' fasadas pradėjo skilti, byrėdamas žemyn, atskleisdamas anksčiau dar neregėtą personą. Nežinia tik ar tai į gerą, nes akivaizdu, jog senų įpročių vampyras net neplanuoja atsisakyti.
Eric Adrian Beaumont-Westwood
22/348
claim
Ilgus metus, buvo puikus tėvo atspindys. Mėgdavo vakarėlius ir lengvą gyvenimo būda iki akimirkos, kuomet Damian tiesiog pranyko iš Enyeart gyvenimo. Praradęs Tėvą, Martin pasileido į jo paieškas, tačiau jos baigėsi kur kas blogiau, nei šis būtų galėjęs pagalvoti. Atsidūręs netinkamoje vietoje, tapo viena iš Dianos aukų, tačiau ji nežinojo, jog vaikinas puikiai pažinojo vampyrus ir pradrėskęs jos odą, sugebėjo lašelį pirštu prisidėti prie lūpų, kas išgelbėjo jauno vaikino gyvybę. Martin nuo pat pradžios virtimo vampyru pasižymėjo silpna elgesio kontrolę. Pirmuosius mėnesius žudė viską, kas atsidūrė jo kelyje, iki kol nesutiko savo gyvenimo ramsčio - Cynthios. Jai laimėjus dvikovoje, Martin suvokė, jog jis ne vienintelis pasaulyje toks, kuris nežino savo prigimties. Būtent Cynthia ir padėjo vyrui skintis kelia, kontroliuoti savo alkį bei tapti tokiu padaru, kurio negraužtų sąžinė. Šie du asmenys buvo neišskiriami. Nors per tiek laiko tarp jų nieko ir nebuvo įvykę, tačiau jie negali gyventi vienas be kito. Dabar Cynthiai atvykus į Čikagą, Martin nieko nelaukdamas pasekė jos pavyzdžiu ir taip pat atvyko į šį miestą, tikėdamasis padėti merginai jeigu ją ištiktų kokia nors bėda. Vienintelis dalykas, ko jis nežino, kad Cynthia yra džinų rasės atstovė ir jog džinai niekuomet pernelyg gerai nesutarė su vampyrais.
MARTIN ENYEART
25/35 m.
Rebbeca Marie Gomez
Eva Margareth Scott prieš dešimt metų dar buvo žinoma kaip Eva Rhodes gimė turtingų advokatų šeimoje. Pradėję viską nuo nulio Scott tėvai sukūrė itin žinomą kompaniją, o jų vardas pelnė pasitikėjimą ir pagarbą visame mieste. Jau nuo mažens į šiosios galvelę buvo brukamos taisyklės ir pareigos, diegiamos tam tikros nuostatos, tad net būdama paaugle žinojo, kad susiras vyrą tokį patį turtingą, protingą ir gerbiamą kaip ir jos tėvas. Nenuostabu, kad vos tėvams užsiminus apie potencialų vyrą ši kiek aikštijosi, bet pernelyg neprieštaravo tėvų valiai supiršti ją su to pačio sluoksnio atstovu, bet vos išvydusi ir artimiau pažinusi Archie Eva dėl šio pametė galvą. Po vestuvių mergina stengėsi būti tobula žmona ir rūpintis vyru, tik niekada nejautė to paties iš jų. Nors vyras ir buvo ištikimas ir rūpinosi ja Eva nejautė to paties iš jo pusės, nejautė tokios stiprios meilės kokia liepsnojo jos pačios širdis. Dėl to vis dažniau reikšdavo nepasitenkinimą kas neretai peraugdavo į ginčus, o galiausiai baigėsi ir paskutiniu jų barniu po kurio merginos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Scott viena ėjo tuščiomis gatvėmis kai pajuto jog yra ne viena. Tikriausiai skausmas kūrį teko pajusti buvo menkniekis kas sekė po viso to. Virtusi vampyre ji iš laikraščių sužinojo "apie savo likimą", jog kitą moterį palaikė ja ir užuot grįžusi pas vyrą išvyko iš miesto. Vampyrė jautėsi per silpna, nenorėjo sužeisti Archie tad pakeitusi vardą išvyko gyventi į Čikagą.
EVA MARGARETH SCOTT
35/130
alexander skarsgard
Visada gaudavo geriausią situaciją iš visų blogųjų, gal todėl ir įsivaizduoja, kad taip ir turi būti, kad jam turi sektis, kad jo norai turi būti išpildyti. Žinoma, nevisada yra, bet kiek vyrų pragyveno du pasaulinius ir nekariavo nei vienam? Jis pripažįsta, kad jį tikrai lydi sėkmė, bet jis taip pat turi tirtą charakterį, pakankamai protingas, kad galėtų greitai įbauginti, o geriausia tai, kad Chris tikslai iš tikrųjų yra nedideli. Neturi ilgalaikio plano, nenori absoliučios valdžios, tiksliau akivaizdžiai jos nemėgsta. Vertina šeimą, beprotiškai ilgisi ją turėti, tiesiog jo visa esybė nori kažkuo rūpintis, kažką apginti. Didžiausia jo blogybė, kad neatsispiria, jei juo žavisi, net ir įvertindamas kitus, mano, kad jis protingiausias kambaryje. Ir būna dėl to suklysta.
CHRISTOPHER M. DRAVEN
19/3
cara delevingne
Hailee nuo pat mažumės nepasižymėjo lengvu charakteriu, kaip sakoma velnio nešta ir pamesta buvo. Paauglystėje prasidėjo parduotuvių vagystės, narkotikai, atžagarus elgesys su tėvais... Visa tai, turbūt, buvo auklėjimo padarinys, mat Hailee augo ne su savo biologiniu tėvu. Apie žmonos neištikimybę sužinojęs vyras su Hailee visada elgėsi prasčau, nei su sese Ophelia, tačiau ilgainiui negalėdamas susitaikyti, kad buvo išduotas savo mylimos moters, tapo alkoholiku ir mušė abi mergaites. Užguitos, nelaimingos ir negalinčios prisiglausti po motinos sparnu, nes moteris bijojo savo vyro smurto, seserys augo pakankamai vieningos iki kol artėjo 18 Hailee gimtadienis ir mergina ėmė kalbėti apie tai, kad paliks tėvų namus. Sesuo Ophelia norėjo keliauti kartu, nes bet kur būtų buvę geriau, nei namie, tačiau Hailee nesutiko su tokia idėja. Įskaudinta ir pikta Ophelia įdavė seserį policijai per jos gimtadienį už visas vagystes, narkotikų laikymą bei vartojimą. Hailee pateko į kalėjimą pusei metų.
Kai Hailee išėjo į laisvę, ji visiškai nepakeitė gyvensenos įpročių susidėjo su ne ta kompanija ir vieną dieną atsibudo su nevaldomu kraujo troškuliu. Supratusi, kad tapo vampyre porai mėnesių dingo iš Čikagos, mėgavosi laisve ir savo naujomis galiomis. Apkritai būdama impulsyvaus būdo Hailee tapo neatsakinga skerdike, paskui save paliekanti lavonų jūras. Mergina niekada nesimokė savikontrolės, mat save laikė pranašesne visais atžvilgiais. Galiausiai po kelių metų klajonių Hailee nusprendė grįžti į Čikagą ir susitikti su savo seserimi, pagaliau išliejant savo ilgai kauptą pagiežą.
Mergina yra nenuspėjama, impulsyvi, gavusi amžiną jaunystę pasidarė dar labiau nevaldoma nei prieš tai. Neatsakinga, atšiauri, tarytum koks vilkas kurį prisijaukinti be galo sunku.
HAILEE RAVEN
49/70
claim
Arthuras - vienos įtakingiausių Čikagoje šeimos galva. Kitaip dar tituluojamas, kaip vietos narkotikų baronas. Žinoma,
vyras savo veiklą jau antrą dešimtmetį sėkmingai slepia priedangoje. Oficialiai jis - aristokratiškai prabangaus restorano tinklų savininkas. Vyro šaknys Ispanijoje, Madride, kur jis susipažino ir vedė savo žmoną, bei, prieš tapdamas vampyru, susilaukė trijų atžalų. Gyvenimas klostėsi sėkmingai, investicijos atsipirko, pavyko įkurti verslo imperiją ir vyras vieną dieną planavo savo vaikams perleisti milijardinės vertės įmones. Tačiau atsitiko taip, jog Arthuras pasidavė neištikimybės pagundai. Vyras permiegojo su verslo partnere, kuri, pasirodo, buvo vampyrė, pametusi galvą dėl Arthuro. Ji troško visą amžinybę praleisti su juo, tad pavertė Arthurą savo rasės atstovu. Po viso šio įvykio Arthuras nieko nepranešęs dingo, kaip į vandenį, palikdamas šeimą. Arthuras žinojo, jog toliau gyventi normalų gyvenimą būtų buvę neįmanoma. Jis tapo potencialia grėsme savo šeimai. Vyras blaškėsi aplink pasaulį, stengdamasis išmokti kontroliuoti naujai užgimusius instinktus. Stipri prigimtinė valia gan greitai padėjo išlavinti savikontrolę. Jausdamasis pasiruošusiu ir susigyvenusiu su nauja prigimtimi, Arthuras nusprendė pradėti viską nuo nulio JAV, Čikagoje. Vėl prasimušti į aukštuomenę vyrui prireikė dešimties metų. Tačiau jis žinojo, kad praturtėti darant tai legaliai išvis gali būti neįmanoma. Taigi, Arthuras nusprendė plėtoti narkotikų verslą. Jis norėjo gyventi normalų žmogaus gyvenimą, visais įmanomais būdais nuslepiant vampyro tapatybę. Investavęs pakankamai laiko, Arthuras vėl tapo turtingųjų sluoksnio dalimi. Gyvendamas Čikagoje, Arthuras susipažino ir su kitų rasių atstovais, tačiau intrigos ir karai tarp skirtingų rasių barikadų jo nedomino. Visa, kas jam buvo svarbu - pinigai, galia ir troškimas kada nors susigrąžinti šeimą. Ką kalbant apie Arthuro charakterį - jis išties komplikuotas. Brutalus kontrolės maniakas, materialistas, fragmentiškas cinikas ir egoistas, siekiantis bet kokia kaina apsaugoti savo verslo imperiją. Nepakenčia maištininkų, kliūtis iš savo kelio šalina gan žiauriais ir sadistiškas metodais. Tapimas vampyru tik dar labiau sustiprino šiuos būdo bruožus.
ARTHUR CASSIUS ARCAÑO
27/518   
stephen james
Levas gimė pasiturinčioje rusų pono šeimoje. Tėvas Levui buvo labai žiaurus, todėl be galo džiaugėsi, kai šis mirė, jam būnant vos šešiolikos metų. Jis paveldėjo visus turtus ir išsikėlė gyventi į Vokietiją. Ten susibūrimuose jam į akis krito dieviško grožio grafaitė, dėl kurios rankos Levas turėjo gana ilgai kovoti, tačiau pagaliau jis vedė ir visai greitai gražioji moteris jam pagimdė sūnų. Nesuvokdamas normalių santykių koncepcijos, tiek su žmona, tiek su vaiku visada elgėsi žiauriai, nors abu labai mylėjo, tačiau meilė vešėjo tik jo tamsios širdies gelmėse. Jo tironija šeimoje baigėsi vienoje medžioklėje, kada pats jo sūnus į jį paleido strėlę. Būtų pasimiręs, jeigu ne praeito vakaro linksmybes su nuostabaus grožio vampyre, ir visai netyčia jo kraujyje atsiradęs jos kraujas. Prabudęs tarp mirusių žmonos giminių, tuoj pat metė vietoj savęs kunigo kūną (prieš tai išsiurbęs visą kraują) ir dingo iš Vokietijos apylinkių. Nujautė, kad tai mažojo sūnaus darbas, tiesiog tėviškai, savo juoda ir dabar jau lėtai plakančia širdimi, nujautė. Grįžęs į Rusiją sugebėjo ten įsitvirtinti iš naujo kaip pamestas savo pačio tėvo kitas sūnus, kūrė planą apie grįžimą ir kerštą sūnui. Tačiau grįžęs po kurio laiko į Vokietiją ten savo šeimos neberado, kadangi sūnaus širdis ne ką mažiau buvo užnuodyta žiaurumo. Taip visą likusį laiką sekė sūnaus pėdomis, kartais sąmoningai, kartais ne pamesdamas jas, bet pagaliau nusprendė senų klaidų nekartoti ir susidurti su savo pačio kūnu ir krauju akis į akį.
LEV SHCHERBATSKY SEVILL
22/286
Eiza González
René gimė 1710 metais kaip eilinės Meksikos plaštakės ir ispanų kareivio vienos nakties nuotykio pasekmė. Žinoma, dėl sąlygų viešnamyje, kuriame ji gimė, mamulės jai net neteko regėt. Tik pati nežino dėl ko: ar dėl to, kad jos neteko, ar dėl to, kad vos jai išvydus kažką panašaus į šviesą, viešnamio prižiūrėtoja suvyniojo ją į smirdantį audeklą ir numetė laukuose, kaip kokią šiukšlę. Tačiau kas vienam šiukšlė, kitam - lobis. Atsitiktinumo dėka, mergaitė atsidūrė jau šiek tiek pagyvenusios, laukų darbininkės rankose. Laukų darbininkės, kuri neseniai buvo netekusi savo dukros ir vyro, todėl jų garbei mergaitė ir buvo pavadinta René - atgimimu.
Nors kiti darbininkų vaikai vos sulaukę septynerių droždavo padėti tėvams, René buvo išleista į mokyklą, įgijo ne tik pradinį, tačiau ir pagrindinį išsilavinimą, kas buvo itin retas reiškinys Meksikoje, o ką jau kalbėt apie darbininkų vaikus.
Savo tėvą mergina sutiko tik po savo dvidešimt antro gimtadienio ir po savo globėjos laidotuvių. Jai net įsitikinti nereikėjo, kad tėvas jos, ji tai puikiai jautė. Jis jautė tai irgi. Bet kas galėjo pagalvot, kad tėvas, pats tėvas gali nužudyt savo dukrą ir pasmerkt ją amžinam gyvenimui? O gal juo apdovanot?
Dabar jau kelis metus praleidusi Čikagoje, mergina ir jos svajonių komanda pagarsėjo ne tik nešvariais darbais, tačiau ir talentu visada iš jų išlipti sausai. Tačiau ar nebus taip, kad už blogiukės įvaizdžio slypi asmenybė, kuri atiduotų viską, kad patirtų laimę ir vėl?
RENÉ ALEJANDRA GONZÁLEZ
18/192
Bridget Satterlee
1826 metais Adeline akys pirmą kartą išvydo pasaulį. Tai buvo vėsi sausio naktis Bulgarijoje, galbūt dėl to ir pati Adeline užaugo šalta. Ade vaikystę praleido neturtingoje šeimoje, įprastame kaimelyje, kur sklido kalbos apie mistinių būtybių egzistavimą, tik niekas neištarė to garsiai. Kuomet jai buvo šešeri, Adeline būdama su bendraamžiais išgirdo pasakojimus apie būtybes, o ypač apie žudančius, negailestingus padarus, kurie išsiurbia žmogaus kraują iki paskutinio lašo. Būdama smalsi, Ade domėjosi tuo vis labiau ir labiau, kuomet įvyko tai... Tuomet buvo naktis, merginos gimtadienis. Vedama smalsumo, ji vaikščiojo mišku, norėdama rasti ką nors neįprasto. Deja, ji rado... Tą naktį, Adeline buvo ,,paskandinta'' nemirtingumo liūne. Visai netrukus pradėjo sklisti negandos apie ją, kas buvo tiesa. Taip, ji negalėjo suvaldyti alkio, o dėl to ir nužudė savo tėvus. Tad ji buvo priversta bėgti iš gimtojo kaimelio... Taip mergina bėgiojo nuo pat aštuoniolikos, o dabar atklydo ir į Čikagą... Adeline žinojo, kad nėra kvaila, kaip tik aukšto intelekto, žinojo, kad yra stipri, gudri, be abejo šalta, tad jei reikės bėgti vėl... Ji tai ir darys.
ADELINE BLADE
25/250
Jose Ramon Barreto
Christian gimė JAV turtingų aristokratų šeimoje. Augo mylimas,gerai mokėsi. Berniuko tėvas buvo griežtas,todėl Christian buvo ypač drausmingas.  Turėjo velniškai stiprią valią. Jei ko nors norėdavo siekdavo dantis sukandęs to tikslo. Vaikinas nebijo skausmo,ar kraujo. Nuo trečiniruočių ant rankų būdavo nuospaudos,rytais bėgiodavo ,kol užtekdavo jėgų. Vaikinas stojo mokytis gydytoju.Buvo nelengva. Tačiau jis baigė ir jei dauguma alpdavo ar šlykštėdavosi krauju,jis nerodė jokių emociju. Mokėdavo save suiimti į nagą. Netgi galėdavo valgyti,kai kitiem sukdavo skrandį,nuo prieš tai matytų vaizdų. Vyko karas ,dėjosi baisūs dalykai,žmonės prarado viską, nukentėjo ir Christiano šeima.Vieną lietingą vakarą į jo kabinetą pasibeldė gal 18metų vaikinukas ant rankų jis laikę perbalusę be  jėgų mergaitę ir prašė prieglobsčio,bei pagalbos. Mergina buvo perbalusi ir peršalusi. Todėl Chris ėmė ją gydyti davė sausus drabužius,dalinosi maistu ,nuskriausdamas save,bei atiduodamas jiems. Pats laikėsi pusiau badaudamas,paaugliai atrodė svarbesni. Po dviejų savaičių ,kai mergina buvo sveika,jie atsisveikino su juo ir vaikinas pasakė. "Kai man reikėjo pagalbos tu padėjai ir pasidalinai nors pats nieko neturėjai.Lieku tau skolingas,ateis diena kai aš padėsiu tau." Vaikinas ir iki tol atrodė keistas,bet po tokių žodžių pasirodė dar keistesnis. tačiau Chris to nelabai sureikšmino ir pasakė,kad jam buvo garbė padėti.Po kelių dienų,kaip gydytojas Chris išvyko į karo lauką.  Gydė kareivius,kai staiga šalia jo palapinės nuaidėjo baisus trenksmas. Vaizdas dingo,tik nežinai po kiek laiko pramerkęs akis išvydo šviesiaplaukę banguotų plaukų moterį,ji prie jo priklaupė,ir kažką sugirdė,skonis priminė kraujo,o tuomet nusuko sprandą. Pabudęs,po kurio laiko jis suprato,jog viskas pasikeitė jautėsi keistai,buvo nežinia ,kur ,o šalia buvo tapati moteris.Ji pasakė,jog jis dabar vampyras. jį perkeitė,nes kitaip būtų miręs,po sprogimo,kad jo kūnas tiesiog buvo sudarkytas. Taip pat pasakė,kad vieną ji jį susiras,kai jai reikės paslaugos.Bei,kad ateis jos draugas ir paaiškins daugiau. taip ji ir dingo,vaikinas niekada daugiau jos nematė. Pasirodė tas pats vaikinas ir mergina. pasirodo mergina buvo jauna raganaitė,o vaikinas  daugeli metų gyvenantis vampyras.Jis išmokė Chrisą visko ko mokėjo. Netgi suveikė talismaną. Išmokė maitintis gyvūnais,nors sakė,kad gali maitintis ir žmonių krauju.Vėliau jie atsisveikino. Taip ir gyveno vaikinas klajodamas,ugdydamas valią. Bei ieškodamas laimės ir mokydamas kitus jaunus vampyrus,kad neprisivirtų košės.
CHRISTIAN REYES
20/203
NINA DOBREV
1795 metais viename Los Andžele esančių motelių pasaulį išvydo dvynukai. Deja, įvykus komplikacijoms išgyveno tik viena iš dvynių - Ophélie. Kaip ir gimimas jos tolimesnis gyvenimas buvo kupinas žiaurumo. Dėl atsiradusio tėvo mergaitė turėjo iškęsti tėvo "eksperimentus". Kas savaitę ji būdavo apraizgyta įvairiais vamzdeliais, kurie traukdavo jos kraują, po viso to tėvas jai sugirdydavo kažkokio šlykštaus į kraują panašaus skysčio, kuris kaip mat užgydydavo visas padarytas žaizdas. Tačiau lemtingą 1815 rudenio naktį po ilgų savaitės ištvermingumo bandymų ji pabunda visiškai savęs nesuprasdama. Nė nepastebėjusi pasinaudoja naujai įgyta energija ir pabėga iš namų. Supratusi, jog virto tuo kuo nė nemanė esant keliauja vedama kraujo troškulio, kas priveda tapti neatsakinga skerdike. Negalėdama suvaldyti savyje esančių emocijų bei troškulio virsta bejausmiu padaru, kuris mėgaujasi kitų skausmu. Po keletos dešimtmečių bėgimo po įvairias šalis tampa be galo atsargi kitų atžvilgiu, suradusi savo "gaują" gyvena beprotišku ritmu, o begalinis noras žudyti blanksta. Nors sunkiai prisileidžia kažką arti savęs, tyliai gerbia kiekvieno individo savitumą ir jų nuomonę, nors tai patirti tenka ne kiekvienam.
OPHÉLIE AILEEN DEOLIVEIRA



shout out just one reason what’s this for.
«You can see that whatever the weather That the wind’s always there, always fair. And it has always been now or never. The decision has got to be made.»
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://dangerouscity.forum.st/
 
VAMPYRAI
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs galite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: COME HERE, WE'LL SHARE OUR BLOOD :: HELLO, LITTLE WOLF :: ▲Personažų Sąrašas-
Pradėti naują temą   Ši tema uždaryta. Jūs negalite redaguoti pranešimų ar rašyti atsakymųPereiti į: