rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  




 

Share | 
 

 Takelis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
avatar
Posts : 8403
Reputation : 1036
City : Čikaga
Amžius : 23
DC
RašytiTemos pavadinimas: Takelis   Št. 12 02, 2017 2:55 am




In the end we only regret the chances we didn't take, relationships we were afraid to have, and the decisions we waited too long to make.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://sunsain.livejournal.com/ Online
avatar
Posts : 1046
Reputation : 134
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Tr. 01 24, 2018 1:25 am

Įrėmusi galvą į delnus, Gwyn žvelgė į sutryptą žemę sau po kojomis, stengdama nejausti jos kaulus šaldančio šalčio, sklindančio nuo metalinės konstrukcijos ant kurios ji šiuo metu sėdėjo. Jos juoda, šilta striukė buvo pernelyg trumpa, kad apsaugotų ją nuo atšiauraus vėjo, tačiau bent jau jos tamsi spalva puikiai tiko šioje situacijoje.
Mergina nežinojo kiek laiko toje pačioje pozicijoje tykojo apleistame atrakcionų parke. Šiandien niekas nevyko taip, kaip jai norėjosi ir galiausiai, susikaupęs pyktis ir susierzinimas buvo pasiruošęs palikti jos kūną. Tačiau tam reikėjo visai nekaltos aukos, atskirtos nuo miesto šurmulio ir lemtingai patekusios į raganės rankas. Rudaplaukė kantriai laukė, žinodama, kad pakvaišę ir nuotykių ištroškę paaugliai atslenka į tokias vietas, ieškodami nuotykių arba norėdami pasislėpti nuo aplinkinių akių. Anksčiau ar vėliau koks nors nelaimėlis vis tiek atklys ir net pats to nežinodamas pasmerks save kiek kitokiai nakčiai nei tikėjosi.
Kurį laiką Gwyneira stebėjo savo plaukų galiukus, lengvai plaikstomus vėjo, vėliau susikoncentravo ties su kiekvienu iškvėpimu susidariusi debesį karšto oro, greitai evaporuojančio į nakties tamsą. Galiausiai, atlošusi galvą atgal ji stebėjo žvaigždėtą dangų, kol jos veido mina išdavė beveik žudantį nuobodulį. Akimirką ji jau ruošėsi šokti ant kojų, nusigauti iki miesto ir savo galias išlieti ant pirmo pasitaikiusio nelaimėlio, tačiau netrukus pasigirdo balsai ir jos veidą nušvietė piktdžiugiška šypsena.
Tyliai pakilusi ant kojų, ji be garso slinko balsų link, pirmą kartą pamatydama savo aukas - jauna porelė, žengianti į apleistą vietovę nedrąsiai susikibę rankomis. Stovėdama kažkokio atrakciono šešėlyje, rudaplaukė beveik jautė kaip prieš tai išgaravęs pyktis grįžta visa jėga, o pirštų galiukai tarytum pulsuoja nuo juntamų galių.
-Eik, stok! Po galais, kas tai? - iš baimės sušnibždėjo nepažįstama mergina, prisiglausdama arčiau prie vaikino, kuris kilstelėjo antakį nematydamas to, į ką neatitraukdama akių spoksojo jo mergina. Priešais ją stūksojo juodai apsirengusi žmogysta, nuo galvos iki kojų apsisiautusi juodu apsiaustu, per kurį nesimatė net žmogaus veido, tik pajuodę ilgi pirštai, kyšantys iš juodos medžiagos. Tai buvo Gwyn vaizduotės kūrinys, kurį raganė įspraudė į merginos protą, versdama nepažįstamąją matyti nesamą būtybę, nesuvokiant, jog tai tik miražas.
-Apie ką tu šneki? - besižvalgydamas tarstelėjo vaikinas, tačiau jau po akimirkos jis nepaprastu greičiu skriejo į priekį, galiausiai atsitrenkdamas į metalinę konstrukciją ir be sąmonės sukniubdamas ant žemės. Tuoj pat naktį užliejo merginos klyksmas ir kaip tik tuo metu Gwyn nusprendė išlysti iš šešėlio. Žengusi kelis žingsnius artyn merginos, ji privertė šią atsisukti tiesiai į ją. Bent kol merginos vaikinas atgaus sąmonę, ji galės pažaisti su persigandusia mergina. Nieko nelaukdama ji paauglės kūne vieną po kito kūrė ugnies židinius, kol nakties tylą skrodė ne baimės šauksmas, o nepakeliama agonija ir pasigailėjimo maldaujantis merginos balsas.


Blowing shit up + I'll give you my best side, tell you all my best lines, Seeing me rolling, showing someone else love Dancing with our shoes off
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 240
Reputation : 11
Amžius : 19/598
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Sk. 01 28, 2018 7:58 pm

Giliai kvėpuodamas Hunter lėkė per miškelį. Rankos sinchroniškai judėjo pirmyn atgal. Šviesius plaukus dengė pilka kepurė su ženkliuku, išduodančiu sportinių drabužių gamintoją. Kūną nuo atšiauraus vėjo dengė tokios pat spalvos striukė. Iš pažiūros vaikinas atrodė lyg tipiškas jaunuolis, išbėgęs įveikti vakarinio kroso. Tačiau šviesiaplaukis skuodė neįtikėtinu greičiu. Kilometrą įveikdamas vos per 1,5min. Ne tik tarp mėgėjų, tačiau ir pačių profesionalų Atherton galėjo būti pirmas, tačiau jo žemiški konkursai nejaudino. Jo viduje tekėjo medžiotojų kraujas. Nuo seno ši rasė diena iš dienos persekiojo kitų padermių atstovus, ypač tuos, kurie piktnaudžiavo savo galiomis. Medžiotojai buvo tarsi savotiški "valytojai", neleidžiantys galutinai įsikeroti visą griaunančiam blogiui. Tačiau visur pasaulyje galiojo išimtys. Ir pats Hunter buvo toks. Nors vardas aiškiai bylojo apie jam iš anksto numatytą likimą, vaikinas jo kratėsi ilgus metus. Tyčia vengdavo treniruotis su seserimi. Kraujo praliejimas jo nejaudino ir gyvenimo tikslu nelaikė sukabinti kuo daugiau kitų mistinių būtybių galvų ant sienos.
Pasukęs į kairę, Hunter atsidūrė priešais seną atrakcionų parką. Nuo jo buvo likę tiksliai 30km ir vakarinis pasibėgiojimas pasieks finišo tiesiąją, tačiau ausis pasiekęs šaižus klyksmas, maldaujantis padėti, privertė vaikiną sustoti. Užsimerkęs įdėmiai įsiklausė, tuojau nustatydamas kryptį iš kurios sklindą garsas ir jo savininką.
- Žmogus,- pusę lūpų ištarė Atherton. Iš jo gerklės išsiveržė garų kamuoliai. Beveik tokios pačios, pilkšvai baltos gijos kilo ir nuo viso įkaitusio kūno. - Ir ragana...- supratęs, kad vos už kelių dešimčių metrų mistinė būtybė užsiiminėja ne itin švariais reikalais Hunter patraukė link jų. Nors giliai viduje troško čia pat apsisukti ir dingti, tačiau jo pareiga liepė elgtis kitaip. Šviesiaplaukis visuomet įsivaizduodavo, kad yra stebimas motinos, o ši pasitraukimo nedovanotų.
Įkišęs ranką į kišenę, Hunter išsitraukė daiktą, panašų į kišeninį sulankstomą peiliuką, tačiau vos nedidukas, delno dydžio įrankis atsidūrė Hunter rankose, ši suspindo ir pavirto į senovinį aštriabriaunį durklą, kurio metalas buvo išlydytas sumaišius amalą - raganių didžiausią siaubą, bet kurį iš jų paverčiantį bejėgiu padaru.
Išlindęs iš už senos karuselės su aptrupėjusiais plastikiniais gyvūnais, vaikinas išvydo kančių tampomą merginą ir priešais ją išdidžiai stovinčią raganą.
- Nustok!- įsakmiai tarė šviesiaplaukis, stipriai suspausdamas durklą ir žengdamas į priekį. - Paleisk merginą,- dar vienas žingsnis į priekį ir kartu dar daugiau abejonių atsirado Hunter viduje. Juk jis niekada nebuvo praliejęs kitos būtybės kraujo. Ar šis vakaras bus tas, kai senovinis durklas pagaliau pajus karštą, svetimą kraują ant savo ašmenų?



But then there was you Pull me out of the crowd You were telling the truth


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 1046
Reputation : 134
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Sk. 01 28, 2018 10:38 pm

Gwyn nebuvo pasiruošusi mirtinai pribaigti savo aukų, tačiau su kiekvienu pasiųstu smūgiu kankinamai merginai pyktis, kerintis raganos krūtinėje, tik dar labiau kurstėsi. Tik nekaltai paauglei netikėtai susmukus ant žemės, rudaplaukė tarytum pabudo iš transo ir įdėmiai įsispoksojo į savo auką. Kurį laiką ji suko ratus aplink bejėgę, atidžiai ją apžiūrinėdama, lyg bandydama įžvelgti kažkokius savo galių pėdsakus, tačiau puikiai žinojo, kad žiauriausi randai slepiasi po išblyškusia paauglės oda.
-Nagi, kelkis, - sumurmėjo rudaplaukė, paspirdama merginą koja. Vos ši krustelėjo, Gwyneira žvilgtelėjo į skausmo nukamuotą jauniklę ir nieko nelaukdama sutrupino šios plaštakos kaulus. Netrukus naktį perskrodė dar vienas klyksmas ir rudaplaukė kreivai šyptelėjo. Raganė pritūpė šalia merginos, įsižiūrėdama į jos veidą, kol paauglė atkosėjo kraujo krešulį visai prie pat Amatucci nublizginto juodo bato. Gwyn tik kietai sučiaupė lūpas ir kurį laiką žvelgė į merginą, svarstydama ar ši pakels dar šiek tiek skausmo. Tačiau susikaupusį raganės pyktį netrukus pakeitė šaltis. Jos kūnas jautė, kad ji nėra viena, kad netoli jos yra kažkas pavojingas. Pirmiausiai žvilgtelėjusi sau už nugaros, ji įsitikino, jog vaikinas, atklydęs kartu su mergina, vis dar gulėjo be sąmonės. Vos pakilusi ant kojų, ji greitai pasiuntė dar vieną skausmo bangą savo aukai, atjungdama šią ir pilnai susikoncentruodama į nekviestą svečią. Medžiotoją, atklydusi neaišku su kokiais užmojais. Netrukus mergina pastebėjo pavojingą ginklą, atsuktą tiesiai į raganę ir gniaužiamą lieknoje nepažįstamojo vaikino rankoje. Ir nors durklas ir vaikino žodžiai bylojo apie problemą, tačiau jo vidinė savijauta rudaplaukei diktavo visai ką kitą. Ragana puikiai jautė jo vidinį konfliktą ir neužtikrintumą - priešininko silpnąją vietą, kuria ji ir ketino pasinaudoti.
-Nieko nedarau, - tarytum nuobodžiaudama tarė rudaplaukė ir žengtelėjo toliau nuo susmukusios merginos. - Galime susitarti taikiai. Tu apsimeti, kad nieko nematei, o aš prižadu, kad jų nežudysiu. Vis tiek mergina jau gavo pakankamai, o dėl ano, - Gwyn mostelėjo į vaikiną, vis dar be sąmonės gulintį prie metalinės konstrukcijos, anksčiau buvusios kažkokia karusele. - iš viso neaišku kiek laiko jis ten tysos, - susinerdama rankas ant krūtinės tarė mergina. - Juk pats nesi tikras, ar norėtum pulti mane, - kreivai šyptelėjo mergina, o su greitu galvos kryptelėjimu į šoną, ji perlaužė atklydėlio alkūnkaulį ir stipinkaulį, priklausančius būtent tai rankai, kurioje vaikinas gniaužė aštrų durklą.
-Na va, dabar ir mudviejų jėgos netolygios. Juk nepulsi kaire ranka, - gūžtelėjo mergina, žinodama, kad medžiotojo ši trauma ilgam nesustabdys, tačiau tai buvo it perspėjimas apsisukti ir traukti savais keliais. - Jeigu nori įsiteikti savo motinai, patarčiau susirasti kitą priešininką, nes antraip teks jai pranešti apie gėdingą pralaimėjimą. Tu, žinoma, juk to nenorėtum, - Gwyn žvilgtelėjo į vaikiną susirūpinusia veido išraiška ir gūžtelėjo pečiais, netrukus užleisdama vietą klastingai šypsenai, kuri buvo didžiausias įspėjimas vaikinui neprasidėti su šia mergina.


Blowing shit up + I'll give you my best side, tell you all my best lines, Seeing me rolling, showing someone else love Dancing with our shoes off
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 240
Reputation : 11
Amžius : 19/598
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Pir. 01 29, 2018 2:54 pm

Akimirkai Hunter buvo užmiršęs, kokia galinga padermė yra raganiai, jie jaučia viską. Nuo tavo širdies plakimo iki abejonės, įsikerojusios viduje. Priešais juos esi tarsi nuogas ir kiekvienas tavo žingsnis, jų būna iš anksto numatomas, tad reikėjo veikti greitai, nedvejoti ir neleisti merginai sutelkti kontrolės savo rankose, tačiau pajutus aštrų skausmą rankoje, vaikinas turėjo pripažinti gerokai pavėlavęs. Šviesiaplaukis staigiu judesiu pritūpė, tarsi bandytų išvengti smūgio į galvą ir susirietė, po savimi pakišdamas skaudančią ranką. Laiko tėkmė aplink Hunter tarsi sulėtėjo, kažkur priešais stovinti ragana sustingo erdvėje. Tuo tarpu vaikino kaulai per kelias minutes suaugo į vietas, o minkštieji audiniai neliko pažymėti randų. Ranka ir vėl lankstėsi ir vaikinas staigiai sugriebė durklą nuo žemės.
- Jūs tik ir temokat įlįsti į svetimas galvas,- lėtai lakstydamas ranką, Atherton įsitikino, kad skausmas galutinai atslūgo. - Bet nepamirškit, sumautos raganos, kad mes, medžiotojai...- Hunter žengtelėjo į priekį ir akimirkai tiesiog išnyko iš akiračio. Jis judėjo kelis kartus greičiau nei pats geriausias planetos bėgikas, galutinai susiliedamas su tamsa ir bent kelioms akimirkoms įgaudamas pranašumą prieš savo priešininkę. -... greitesni nei bet koks žmogus, ar net bet kuris jūsų rasės atstovas,-  šviesiaplaukis atsirado už merginos nugaros, giliai įkvėpė ir jau buvo beužsimojantis durklu, tačiau paskutinę akimirką suabejojo. Juk galima susitarti. Aš to nedarysiu. Prieš pat durklui perrėžiant juodus Gwyneiros drabužius, pabudo vaikinas, visą tą laiką pragulėjęs be sąmonės. Hunter greitai pasuko galvą į jo pusę ir dar po akimirkos jau buvo prie jo. Priklaupęs prie nelaimėlio, patikrino jo pulsą. Jis buvo vos žymus, tarsi širdis stengtųsi iš paskutiniųjų palaikyti medėjančią gyvybę.
- Ramiai, ramiai,- apžiūrėdamas jo galvą tarė Hunter. Raganos auka buvo su praskeltu pakaušiu. Lipnus, tirštas kraujas sutepė medžiotojo rankas. Ir staiga kilo milžiniškas noras nusibraukti skystį nuo savęs į bet ką. Savo drabužius, to vaikinuko ar bent jau į žolę. Sužeistasis kažką marmaliavo, tačiau tai nebuvo nei žmonių, nei kokios nors rasės kalba. Greičiau tai buvo skausmo tąsomo žmogaus prašymas padėti. Kad ir kaip Hunter būtų norėjęs pagydyti vaikinuką, taip sugyti, kaip galėjo pats, kitam padėti medžiotojas buvo bejėgis. Jis tegalėjo stebėti kaip gęsta kraujuojančio žmogaus gyvybė, o šiam išleidus paskutinį atodūsi, Hunter žmogų lėtai paguldė ant žemės pats išsitiesdamas, tačiau vis nenuleisdamas akių nuo negyvėlio.
- Didžiuojiesi savo darbu?- pasisukdamas į ragą tarė Hunter. Vaikino viduje pirmą kartą plykstelėjo pyktis. Kruvina ranka stipriai suspaudė durklą. Kiekvienas kūno raumuo įsitempė. Dar kelios persipynusios mintys gimė vaikino galvoje, tačiau greičiau nei jos buvo pagarsintos, aštriabriaunis durklas jau skrodė nakties tamsą, nutaikytas tiesiai į Gwyneiros krūtinę.



But then there was you Pull me out of the crowd You were telling the truth


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 1046
Reputation : 134
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Pir. 01 29, 2018 11:54 pm

Ir nors, pačios Gwyn manymu, grasinimas medžiotojui buvo aiškus ir pakankamai stiprus, tačiau panašu, kad vaikinas sugebėjo atrasti savyje jėgos atsispirti jos žodžiams. Raganė suprato, kad veikti reikėjo greitai ir į tą vidinį konfliktą įkurti dar daugiau ugnies, tačiau būtent to jai ir pritrūko - laiko. Vaikinas aiškiai naudodamasis savo pranašumu užkirto kelią ne tik puolimą žodžiais, tačiau ir galiomis. Nespėjus susigaudyti, nepažįstamasis jau mojavo durklu jai iš nugaros. Ir galbūt jeigu ne rudaplaukės nukankintasis nelaimėlis, netikėtai prabudęs ir atkreipęs į save abiejų mistinių būtybių dėmesį, Amatucci dabar tebūtų tik šešėlis.
Visgi, merginos noras tik truputi nuleisti garą, virto šaltakraujiška žmogžudyste. Tai nebuvo jos pirmoji auka - per daugiau nei 500 nugyventų metų Gwyn būtų galėjusi atidaryti net mažas kapines tiems nelaimėliams, kurie nepabijojo pasipainioti merginos kelyje. Jie buvo merginos priešai, kėsinęsi į jos gyvybę, niekšai, kurių gailėti ir palikti žemėje net nebuvo tikslo, arba buvo viena, ar kita svarbi priežastis dėl ko jos aukos atguldavo po žeme. Tačiau šį kartą tai buvo tik paauglys, net nespėjęs patirti gyvenimo, kad būtų kam nors pakenkęs ar nusižengęs. Gwyn stikliniu žvilgsniu žiūrėjo kaip gyvastis palieka liauną vaikino kūną, kol jos galvoje dūzgė milijonas nepageidautinų minčių. Jis buvo kažkieno sūnus, anūkas, vaikinas, draugas. Ir nors rudaplaukė niekada nebūtų paneigusi, jog tam tikrose situacijose jai stigo atjautos ir paprasto žmogiškumo, tačiau šį kartą ji gailėjosi nerasdama būdo kaip užpildyti tą keistą tuštumą krūtinėje. Lyg pirmą kartą per visą egzistenciją, ji pajuto padariusi kažką ne taip. Kažką, ko dar kartelį pakartoti ji nenorėtų.
Galbūt tai buvo šokas, galbūt tai buvo bandymas įsisavinti situaciją, kuri taip nepaprastai greitai tapo nebevaldoma, tačiau paskutinę akimirką išvydusi į ją nutaikytą durklą, ragana vargiai spėjo išsisukti, kad šis nesmigtų į jos krūtinę. Netrukus Gwyneira pajuto aštrų skausmą ties juosmeniu. Sušnypštusi iš skausmo, ji nugara atsirėmė į metalinį strypą ir akimirkai nuleido akis nuo į ją nusitaikiusio vaikino. Jos juoda striukė negalėjo paslėpti įpjovimo, kaip ir aplink įplyšusį audinį plintančios dėmės. Kraujas. Ir lyg to būtų maža, raganė netrukus suprato, kad durklas nebuvo paprastas ginklas. Mergina jautė, kaip jos galios ima silpti - amalas, mirtingai pavojingas jos rūšiai, plito jos krauju. Galbūt per daug greitai ji nuteisė šį šviesiaplaukį. O galbūt ji net nebūtų sužeista jeigu ne netikėtai miręs vaikinukas, išmušęs Gwyn iš vėžių. Tačiau narplioti aplinkybes buvo gerokai per vėlu - dabar paskutinės  jos jėgos galėjo arba išgelbėti jos kailį, o galbūt atvirkščiai - tik dar labiau pakurstyti medžiotojo pyktį.
-Nori būti toks, kaip ir aš? - sušnypštė mergina netrukus vaikino galvoje įsprausdama vaizdinį, kaip šis į jos širdį smeigia durklą. Kaip jos akys apsitraukia nieko nematančiu rūku ir kaip iš krūtinės ima plūsti kraujas. Kaip jis laša nuo durklo ant jo baltų rankų, kol raganės nieko nematančios akys žvelgia tiesiai į jį. Kaip kūnu, it nuodai, plinta suvokimas, jog jis ką tik nužudė. Ir staiga vizija persimaino. Jis padeda ginklą ant žemės, o ji vis dar rymo atsirėmusi į metalinį strypą. Jiedu žiūri vienas į kitą ir netrukus rudaplaukės galios išsenka, o be jų ji - tiesiog žmogus. Negalintis pakenkti ar sužeisti. Negalintis apsiginti.
-Tavo pasirinkimas, - sušnibždėjo rudaplaukė išnykus galioms, kol vaikinas automatiškai sugrįžo į realybę. Galbūt tai tepasirodys pigus triukas, kuriuo medžiotojas nesusivilios patikėti, tačiau ji norėjo gyventi. Tačiau tam jai reikėjo šanso, kurį savo rankose dabar laikė nepažįstamasis.


Blowing shit up + I'll give you my best side, tell you all my best lines, Seeing me rolling, showing someone else love Dancing with our shoes off
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 240
Reputation : 11
Amžius : 19/598
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Kv. 02 01, 2018 3:27 pm

Hunter galėjo prisiekti, kad girdėjo kaip aštri peilio geležtė perskrodžia ne tik juodus merginos drabužius, tačiau ir jos odą. Šiurpas perbėgęs per vaikino nugarą privertė sustingti. Na štai, padariau. Didžiuojiesi manimi, mama?. Šviesiaplaukis norėjo prasmegti čia pat. Arba apsisukęs bėgti toliau miškais, neatsigręždamas atgal, nes kaltė, kaip tasai aštrus įrankis, susmigo ir į jo pačio krūtinę. Dar šiek tiek, palauk ir bus baigta. Girdėjo Hunter savo galvoje aidinti įsakmų motinos balsą.  Tai buvo pirmoji jo gyvenime pamoka. Kartu su seserimi, visi trys išėjo į mišką medžioklei. Ir tą kartą motina be jokio gailesčio nudėjo nieko dėta raganių, pasimaišiusi jų kelyje. Ji demonstratyviai suvarė durklą, tą patį kuris dabar styrojo iš Gwyneiros krūtinės, tam nelaimėliui š nugarą ir stebėjo šio kančias. Ir viskas.
- Ir viskas,- nieko nereginčios akys žvelgė į tolį, o galvoje mainėsi patys įvairiausiai vaizdai, kuriami raganos. Ji bandė įteigti mintį ją išgelbėti, tačiau Hunter net ir be jos skatinimo norėjo taip pasielgti. Žengdamas į priekį jis jau norėjo artintis prie tamsiaplaukės, tačiau motinos vaizdinys sustabdė. Nedrįsk, balsas tarsi iš po žemių nuaidėjo jo galvoje. Hunter tik papurtė galvą ir tekinas, kaip buvo išmokęs bėgti krosą, pasileido link merginos. Per kelias sekundes durklas vėl buvo jo rankose. Jis stipriai įrankį suspaudė ir geležtė suspindusi žydrai žalia spalva susitraukė iki to pačio pradinio, kišeninio peiliuko dydžio. Vaikinas giliai alsavo, nors bėgo viso labo kelias sekundes, kelis žingsnius. Vis dar negalėdamas patikėti, kad suskydo jis atsitraukė atgal. Žingsniavo atatupstas tol, kol nugara atsirėmė į seną karuselę. Pasijutęs, tarsi užspaustas į kampą žvėriukas, šviesiaplaukis nusuko akis į šalį, o galiausiai ėmė stebeilyti į ryškiaspalvius bėgimo batus. Dešinėje jis vis dar spaudė magišką durklą, tačiau nesijautė jo vertas. Jei kas giminėje sužinotų, kad Atherton neišdrįso pribaigti raganos, pasmerktų ir atsisakytų kaip sūnaus, brolio ar giminaičio. Nuo tos minties stipriai suspaudė krūtinę ir lėtai nuslinkęs žemyn, vaikinas atsisėdo ant suplūktos žemės. Galvą nunarino, o durklą numetė sau po kojomis. Vis tiek niekas, apart kito medžiotojo, juo pasinaudoti negalės.
- Kvailys,- susiėmęs už galvos, kartojo Hunter. - Negali net tos kvaišos nudėti,- supratęs, kad ragana vis dar netoliese, pakėlė galvą. - Patenkinta?- bejėgišku balsu paklausė. Ašaros pačios sruvo iš akių. - Aš tau dovanoju gyvybę, bet tu neįsivaizduoji, kiek man tai atsieis,- lūžinėjančiu balsu tarė Hunter, paslėpdamas nuo ašarų blizgantį veidą delnuose.



But then there was you Pull me out of the crowd You were telling the truth


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Posts : 1046
Reputation : 134
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   Št. 02 03, 2018 11:58 pm

Pamačiusi link jos artėjantį medžiotoją, rankoje vis dar laikantį pavojingą durklą, Gwyn stipriai užmerkė akis ir išleido atodūsį. Ji galėjo bandyti apsiginti, galėjo kristi ant žemės ir bandyti išvengti dūrio, tačiau su gausiai kraujuojančia žaizda ji neturėjo jokių šansų išgyventi. Jeigu jis nenudės jos dabar, padarys tai po minutės ar po kelių. Akimirką ji puikiai jautė, kaip plaka jos širdis, varinėdama kraują po jos kūną, kaip plaučiai prisipildo oro, kuris vėliau garų pavidalu patenka į nakties tamsą. Ji jautė kiekvieną raumenį, įsitempusį ir laukiantį lemtingos akimirkos. Jautė kaip šąla pirštų galiukai ir kaip iš skausmo tarytum dega įpjovimas ties juosmeniu. Ji jautė viską taip aiškiai, lyg žinodama, kad tokio jausmo daugiau nebepatirs.
Netrukus rudaplaukė staigiai atmerkė akis, supratusi, kad ją supa tyla. Jos priešininkas buvo nutolęs per kelis žingsnius, suklupęs ant žemės, o šalia jo gulėjo jau nebe kraują stingdantis durklas, o paprastas kišeninis peiliukas. Ir nors buvo sunku įžvelgti pro lyg iš niekur atsiradusią miglą, tačiau Gwyneira buvo beveik tikra, kad jo skruostais ritosi ašaros. Jis buvo tarytum prieš kelias akimirkas matyto medžiotojo šešėlis, tas pats pažeidžiamas vaikinas, kurį ji matė jo mintyse. Galbūt ji ir turėjo jausti šiokį tokį dėkingumą ir gailestį, mat jis ir vėl privalėjo kovoti pats su savimi, po to kai išgelbėjo jai gyvybę ir nusižengė visoms savo rasės taisyklėms. Tačiau tas šaltis, kurį ragana jautė mirus nekaltam paaugliui, tarytum išgaravo naktyje, o jo vietą perėmė pyktis.
-Patenkinta? - lyg atgavusi žadą sušnypštė mergina. - Per tave praradau savo galias ir jeigu dar nepastebėjai, dėl tavo kvailo išsišokimo man iš pilvo Niagaros kriokliais teka kraujas. Patikėk manimi, aš tikrai nesu patenkinta, - ji piktai papurtė galvą. - Galėjai susitvarkyti su savo maištinga sielos dalimi prieš tai, kai nusprendei mojuotis savo durklu. Ir neprimesk dabar aukos - matot kaip jam blogai, jam šis poelgis kažką kainuos.., - ji nusivaipė, tačiau skausmas juosmenyje jos veidą iškreipė į keistą grimasą. - Jeigu tau taip blogai, palik savo šeimą. Persikelk į kitą miestą, apsimesk žmogumi, koks skirtumas. Niekam tu nepriklausai, - rudaplaukė pavartė akis, tačiau netrukus lengvai susisuko galva. Ir nors ji tikėjosi, kad tai greitai praeis, tačiau pasaulis aplink merginą tik dar labiau įsisvyravo.
-Velnias, - sumurmėjo mergina, stipriau įsitverdama į strypą. - Jeigu vis dar nori savo mamulei padaryti įspūdį, tai manau, kad dar galėsi pasididžiuoti nužudęs raganą... Šią naktį... - migla jos akyse tik sutirštėjo, o galiausiai viskas aplinkui ėmė temti. Jos tariami žodžiai ilgainiui pavirto keistu veblenimu ir ilgainiui tamsa pasiglemžė jos sąmonę. Rudaplaukės kūnas netrukus susmuko ant žemės, prisijungdamas prie mirusio vaikino bei vis dar be sąmonės gulinčios merginos. 


Blowing shit up + I'll give you my best side, tell you all my best lines, Seeing me rolling, showing someone else love Dancing with our shoes off
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
DC
RašytiTemos pavadinimas: Re: Takelis   

Atgal į viršų Go down
 
Takelis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
DC :: ▲APLEISTAS ATRAKCIONŲ PARKAS-
Pereiti į: